Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rusiją daužo sankcijos. Ar jos ką nors lemia?

 
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija /  pixabay.com nuotrauka

Nuo taiklių ekonominių smūgių Vakarų sankcijos Rusijai evoliucionavo į kelerius metus besitęsiančią apgultį, rašo „The Washington Post“.

Šių metų sankcijų lyderis – Vašingtonas, nubaudęs Rusiją už veiksmus Sirijoje, Ukrainoje ir kibernetinėje erdvėje bei už bendrą „pasaulyje daromą žalingą veiklą“. Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėmesį sutelkė į šalies ekonomines apsaugas, pirmenybę teikdamas ilgalaikiam stabilumui, o ne ekonominiam augimui.

„Sankcijos nepalaužė valstybės makroekonominio stabilumo, – teigė Aukštosios ekonomikos mokyklos Maskvoje finansų specialistas Aleksandras Abramovas. – Tačiau jos užkerta kelią vystymuisi ir augimui. Kalbant apie augimo tempą, efektyvių struktūrinių reformų įgyvendinimą – sankcijos atima iš valstybės šias galimybes.“

Šiais metais Jungtinės Valstijos bent šešis kartus šleptelėjo Rusijos žmonėms ar juridiniams asmenims. Jungtinių Valstijų taikiniais tapo IT sferos darbuotojai, internetiniai troliai, Rusijos bankas, verslo magnatai ir Tolimųjų Rytų uostų laivybos agentai, kaltinami paslaugomis Šiaurės Korėjos laivams.

Naujausios yra antradienį laivybos kompanijoms, kaltinamoms naftos pardavimu Šiaurės Korėjai, įvestos sankcijos. Šviežios sankcijos dėl buvusio Rusijos šnipo apnuodijimo Anglijoje ir naujas Jungtinių Valstijų kongrese svarstomas sankcijų projektas gali sukelti kur kas didesnį vėją.

Tai – vyšnaitė ant Baracko Obamos ir Europos Sąjungos po Ukrainos įvykių 2014 metais įvestų sankcijų Rusijos ekonomikos sektoriams ir pavieniams individams torto.

Vakarų taikomos priemonės ėmė kišti koją Rusijos ekonomikos augimui, o iš vidurinės klasės atėmė klestėjimo galimybę. Tačiau Rusijoje nedarbingumas mažas, infliacija kontroliuojama, tad pritaikytos sankcijos šalies ekonominiam stabilumui didelės įtakos nepadarė. Ateityje tikėdamasi stipresnių į save nukreiptų užsienio priemonių, vyriausybė kaupia biudžeto perviršį bei atsargas, idant ateityje sugebėtų išlaikyti tą patį ekonominį stabilumą.

Vladimiras Putinas imasi kompromisinės politikos, kuri turėtų padėti iš dalies ramiai įveikti artėjančių sankcijų sopulį, tačiau suluošins ilgalaikes Rusijos ekonomines perspektyvas. Pakilusios naftos kainos leidžia valstybei pasitaupyti juodai dienai. Taupoma taip pat vengiant privatizacijos ir stabdant kitas rizikingas reformas, kurios galėtų paspartinti ekonomikos vystymąsi ar net pritraukti investuotojų.

„Šiuo metu niekas negalvoja apie ekonomikos augimą, – teigė opozicijos politinio lyderio Aleksejaus Navalno patarėjas ekonominiais klausimais Vladimiras Milovas. – Siekiama labai tvirtos fiskalinės konsolidacijos – naujos krizės atveju bus galima jaustis saugiai makroekonominiu lygmeniu.“

Anot ekonomistų – Rusija turi pakankamai išteklių, kad išvengtų tokios smarkios krizės, kuri galėtų destabilizuoti Vladimiro Putino valdymą.

Tačiau kaupiantis sankcijoms, o Vladimirui Putinui atitinkamai reaguojant ir mėginant užtikrinti ekonomikos stabilumą, ilgalaikės valstybės ekonominio vystymosi perspektyvos yra rimtai žalojamos.

„Mes šiuo metu ištekliais nesimėtome, – praėjusią savaitę interviu valstybinėje televizijoje teigė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas, netikėtai užsiminęs apie 2 proc. BVP biudžeto perteklių. – Puikiai suprantame situacijos sudėtingumą, galimus sunkumus ir tai, kad privalome turėti atsargų stabilumui užtikrinti.“

Šias atsargas galima regėti pažvelgus į nacionalinį socialinį fondą, kuriame šiemet atsidūrė milijardai dolerių, bei Rusijos centrinio banko tarptautines atsargas, kurios pastaraisiais mėnesiais pasiekė 460 milijardų dolerių. Tokį lygį paskutinį kartą buvo galima regėti 2014 metais. Rusijos aukso atsargų vertė pakilo iki daugmaž 80 milijardų, taigi dvigubai daugiau, nei prieš penkerius metus.

Tarptautiniam valiutos fondui baigus įprastinę Rusijos ekonomikos apžvalgą gegužės mėnesį, Vašingtone įsikūrusios organizacijos atstovai perspėjo, kad valstybės pajamų augimas „sustojo“ ir atsilieka nuo kitų Rytų Europos valstybių. Tačiau vyriausybė susilaukė pagyrų už „kuriamą stiprų makroekonomikos politikos karkasą“, padedantį spręsti neužtikrintumą „atsinaujinusių geopolitinių įtampų“ kontekste.

Tarptautinio pripažinimo susilaukė Rusijos Centrinio banko vadovės Elviros Nabiulinos darbas.

„Kad ir kaip keistai gali skambėti, Vakarų taikomos sankcijos išmokė Rusijos valdžios ekonominį sparną labai sunkiose situacijose veikti subtiliomis priemonėmis,“ – teigė Aleksandras Abramovas.

Kremlius taip pat galvoja apie drastiškesnes ekonomikos apsaugos priemones. Siūlomas naujas mokestis, kurį įvedus kasmet būtų surenkama apie 7,5 milijardo dolerių iš kasybos ar kitų verslų, besipelnančių iš krintančios rublio valiutos. Ši Vladimiro Putino patarėjo ekonominiais klausimais nutekinta informacija sukėlė gana neigiamą ministrų reakciją, kas pasitaiko gana retai. Pareigūnai baiminasi, kad toks mokestis dar labiau sugriaus investuotojų pasitikėjimą, jau bijančių valstybės kišimosi.

Pagrindinė Londone esančios tyrimų įmonės „IHS Markit“ ekonomistė Lilit Gevorgyan teigė, kad Vakarų sankcijos Rusijai valstybės ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje kainuos 0,2 proc. kasmetinio ekonominio augimo dėl prarastų verslo galimybių, nepakankamų investicijų į infrastruktūrą ir lėtesnės modernizacijos.

Anot ekonomistės trumpalaikėje perspektyvoje sankcijos turi ir šviesiąją pusę. Nutrūkus investicijoms iš užsienio kenčia tiek dideli, tiek maži verslai. Tačiau Rusijos valiutos silpnėjimas padėjo Rusijos eksportui ir energetikos kompanijoms, kurios produkciją parduoda doleriais, bet investuoja rubliais. 2014 metais po pirmųjų Vakarų sankcijų pritaikymo Vladimiro Putino priimtas sprendimas sustabdyti maisto iš Vakarų importą padidino Rusijos vidaus produkciją. Rusija užsienyje šiuo metu parduoda daugiau savo agrikultūros produktų, nei kad ginklų.

Rusijoje Vakarų taikomos sankcijos kritikuojamos ir opozicijos tarpe. Teigiama kad Vakarai savo bausmėmis Vladimirui Putinui padeda įtvirtinti savo naratyvą apie Rusiją, kurią apgulė priešiškos Jungtinės Valstijos, ir tokiu būdu stabdomas vakarietiškai nusiteikusios vidurinės klasės vystymasis. Aleksėjaus Navalno ekonominis patarėjas Vladimiras Milovas teigė, kad naujos sankcijos neturės jokio trumpalaikio efekto. Tačiau jis taip pat tvirtino, kad papildomos priemonės, nutaikytos į Rusijos valstybinius bankus turėtų įtakos.

„Tikėtis, kad Rusijos ekonomika žlugs dėl taikomų sankcijų nėra teisinga, nes taip nenutiks, – sakė Vladimiras Milovas. Finansinės sankcijos veikia, tačiau tai – ilgalaikis procesas. Žmonės Rusijoje turi matyti, kad Vladimiro Putino vykdoma politika veda tik į akligatvį.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"