Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rinkimų savaitgalis: valdys tie patys prezidentai

 
Viena iš balsavimo apylinkių Čekijoje.AFP/Scanpix nuotrauka
Viena iš balsavimo apylinkių Čekijoje.AFP/Scanpix nuotrauka

Savaitgalį keliose Europos valstybėse buvo išrinkti prezidentai. Bene didžiausia intriga buvo kilusi dėl Čekijos, mat kandidatus palaikančių rinkėjų buvo apylygiai. Visgi šeštadienį čia buvo perrinktas vulgariais pareiškimais garsėjantis prorusiškasis Milošas Zemanas. Sekmadienį Suomijoje lengvą pergalę išplėšė taip pat senbuvis – Sauli Niinisto.

Dabartinis Čekijos prezidentas M. Zemanas išrinktas nedidele balsų persvara. Už jį balsavo 51,55 proc. rinkėjų. Varžovas Jiri Drahošas, buvęs Mokslų akademijos vadovas, surinko 48,44 proc. balsų.

Už Milošą Zemaną balsavo 51,55 proc. rinkėjų.AFP/Scanpix nuotrauka
Už Milošą Zemaną balsavo 51,55 proc. rinkėjų.AFP/Scanpix nuotrauka

Tuo metu pragmatiškasis Suomijos prezidentas S. Niinisto sulaukė 62,7 proc. rinkėjų palaikymo. Pagrindinis jo konkurentas Pekka Haavisto, Žaliųjų partijos kandidatas, surinko 12,4 proc. balsų. Antrojo prezidento rinkimų turo Suomijai neprireiks pirmą kartą nuo 1994 metų.

Kodėl žmonės pasirinko šiuos kandidatus?

Saugus pasirinkimas

Per pirmą savo kadenciją S. Niinisto pelnė simpatijų dėl gebėjimo laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų. 69 metų konservatorius kruopščiai plėtojo ryšius su Kremliaus lyderiu Vladimiru Putinu, pastaraisiais metais itin nesutariančiu su Vakarais. „S. Niinisto yra saugus pasirinkimas, turint omenyje dabartinę padėtį pasaulyje“, – sakė Helsinkyje gyvenantis pensininkas Raija.

Pasak politikos analitiko Tomo Moringo, suomiams reikia patikimo vadovo, kuris atsižvelgtų į jų nerimą. Jam pritarė Helsinkio universiteto Europos studijų tinklo mokslo direktorius Juhana Aunesluoma sakydamas, kad šiuo metu gyventojai nori stabilumo ir netrokšta pokyčių. „S. Niinisto strategija ir taktika yra gana sėkmingos, – aiškino jis. – Žmonėms susidaro įspūdis, kad jis gali įveikti iššūkius.“

S. Niinisto gimė 1948-ųjų rugpjūtį pietvakarių Suomijos mieste Sale darbininkų klasės šeimoje. Sauli, jauniausias iš šeimos keturių vaikų, tapo teisininku, o vėliau įstojo į konservatyviąją Nacionalinę koalicinę partiją ir žengė į politiką.

1995–1996 metais S. Niinisto gavo teisingumo ministro portfelį, o 1996–2003 metais ėjo finansų ministro pareigas. Biudžeto drausmės šalininkas dešimtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį padėjo Suomijai įveikti didžiulį ekonomikos nuosmukį ir tapti euro zonos nare.

2007–2011 metais politikas vadovavo parlamentui. Įstatymų leidėjai kaltino jį arogancija, tačiau daugelis rinkėjų mano, kad šis bruožas yra būtinas norint sėkmingai veikti tarptautinėje arenoje. „Jis sako tai, ką galvoja, ir nežaidžia politinių žaidimų,“ – pažymėjo apžvalgininkas T. Moringas.

Šiuo metu gyventojai nori stabilumo ir netrokšta pokyčių.

Pirmoji S. Niinisto žmona žuvo per automobilio avariją 1995 metais. Jis pats vos išsigelbėjo per 2004-ųjų cunamį Tailande. Vyras su savo jaunėliu sūnumi tuomet įlipo į medį, o vyresnėlis ieškojo prieglobsčio ant viešbučio stogo.

Po didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusio romano S. Niinisto 2003 metais susižadėjo su parlamento nare tapusia buvusia grožio karaliene, tačiau jau kitais metais pora išsiskyrė. Dėl savo plačiai nušviečiamų santykių ir tragedijos paženklinto gyvenimo jis yra įgijęs žmogiško politiko įvaizdį suomių akyse.

Remiantis apklausomis, S. Niinisto yra antras pagal populiarumą visų laikų Suomijos prezidentas po Urho Kekkoneno, šias pareigas ėjusio 1956–1981 metais. Populiarumu jis lenkia praeito amžiaus suomių kariuomenės vadą Carlą Gustafą Emilį Mannerheimą, kuris laikomas moderniosios Suomijos tėvu ir lyginamas su Prancūzijos prezidentu Charles'iu de Gaulle'u.

Piliečių balsas

73 metų M. Zemanas prezidentu buvo išrinktas 2013 metais per pirmuosius tiesioginius Čekijos prezidento rinkimus. Jo bičiulystė su Kremliumi ir glaudesnių ryšių su Kinija siekis labai supriešino šalies visuomenę.

Sauli Niinisto surinko daugiau nei 60 proc. balsų. AFP/Scanpix nuotrauka
Sauli Niinisto surinko daugiau nei 60 proc. balsų. AFP/Scanpix nuotrauka

M. Zemano retorika panaši į kitų populistais laikomų rytinių Europos Sąjungos (ES) valstybių, ypač Vengrijos bei Lenkijos, lyderių. Visi jie nesutaria su Briuseliu dėl privalomų pabėgėlių priėmimo kvotų ir įvairų taisyklių, kurias laiko bandymu suvaržyti jų šalių suverenitetą.

Čekijos lyderis ne kartą ragino ES atšaukti Rusijai taikomas sankcijas. Jis dalyvavo vienoje Graikijos saloje vykusiame forume, organizuotame V. Putino sąjungininko, kuris Jungtinėse Valstijose paskelbtas nepageidaujamu asmeniu.

Rėmėjams M. Zemanas atrodo paprastas senos politikų kartos atstovas, kuris pažadėjo būti visų piliečių balsu. Jis vaizduoja save kaip paprastą tautos atstovą, mėgstantį išlenkti taurelę ir suvalgyti riebų kiaulienos kepsnį.

„Rinkimai buvo fantastiški. Mano visa šeima tikėjosi, kad M. Zemanas laimės. Jis dažnai susitinka su žmonėmis ir nepraleidžia daug laiko užsienyje. Vadovas labai rūpinosi šalimi, ir tikiuosi, kad tai tęs“, – sakė vienas Prahos gyventojas Josefas. Kitas čekas džiaugėsi, kad M. Zemanas atveria duris ekonominiam bendradarbiavimui su Rusija ir Kinija. Jo žodžiais, tai itin svarbu, nes Čekija negali judėti tik viena kryptimi.

Prahoje įsikūrusio Karolio universiteto politikos analitikas Josefas Mlejnekas teigė, kad M. Zemano išrinkimas gali susilpninti šalies ryšius su Vakarais ir dar labiau pakreipti Rytų kryptimi. „Tai ne tik populizmo pergalė prieš liberalizmą. Rezultatai taip pat rodo, kad Čekijos visuomenės dalis laiko dabartinį prezidentą saugumo garantu“, – pridūrė kitas apžvalgininkas Milanas Ničas.

M. Zemanas gimė 1944 metų rugsėjo 28 dieną vidurio Čekijos mieste Kolyne paštininko ir mokytojos šeimoje. Jis baigė Prahos ekonomikos universitetą ir ten kurį laiką dėstė ekonomikos prognozavimą.

Po 1989-ųjų Aksominės revoliucijos, nuvertusios keturis dešimtmečius gyvavusį tuometės Čekoslovakijos komunistinį režimą, M. Zemanas sudarė įtakingą trijulę su savo pirmtakais prezidentais Vaclavu Havelu ir Vaclavu Klausu.

1968–1970 metais M. Zemanas buvo Komunistų partijos narys, o 1993–2001 metais vadovavo Socialdemokratų partijai. 1998–2002 metais jis ėjo premjero pareigas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"