Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rinkimai Turkijoje: ar tikrai R. T. Erdoganas gali pralaimėti?

 
2018 06 22 15:40
Vėliavos ir prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atvaizdai puoša Stambulą - Turkija rengiasi prezidento ir parlamento rinkimams. 
Vėliavos ir prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atvaizdai puoša Stambulą - Turkija rengiasi prezidento ir parlamento rinkimams.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Per pastaruosius 16 metų Recepas Tayyipas Erdoganas laimėjo visus rinkimus Turkijoje. Dabartinė ekonomikos krizė stumia jį į pavojų prarasti parlamentinę daugumą. Dar daugiau nežinomybės dėl jo paties perrinkimo prezidentu.

Jei tikėtume naujausiomis apklausomis, maždaug 45–55 proc. rinkėjų atiduos savo balsus už dabartinį prezidentą birželio 24 dieną, kai Turkijoje vyks parlamento ir prezidento rinkimai. Tikrovėje šie skaičiai gali būti daug mažesni.

Latvijos parlamentas pritarė draudimui dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose

Turkijos valdžia sukūrė šalyje baimės atmosferą, todėl maždaug 10 proc. rinkėjų neatskleidžia, kurį kandidatą rinks. Tokie rinkėjai pateikia klaidingus teiginius apklausose, tad rinkimų rezultatas gali labai skirtis nuo apklausų. Turkijos visuomenė kaip niekada susiskaldžiusi į pasaulietinę ir konservatyvią. Pastaroji ir toliau nori vieno žmogaus valdžia grindžiamos tvarkos, o tuo metu modernesni ir į demokratiją orientuoti turkai siekia grįžti prie įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismų valdžios atskyrimo.

Nuo 2017 metų, kai Turkijoje buvo pakeista Konstitucija, tam pritarus per referendumą, R. T. Erdoganas laimėjo dvejus rinkimus, bet šįkart jo laukia didžiausias išbandymas per visą politinę karjerą. Jo islamiška konservatyvi Teisingumo ir plėtros partija (AKP), nuo pat pirmosios savo pergalės 2002 metais formavusi Turkijos politiką, irgi rengiasi sunkiausiems rinkimams. Kai kurie analitikai nurodo, kad R. T. Erdogano rinkimų kampanija dar niekada nebuvo tokia bloga. Jis nebepateikia nei aiškios programos, nei ateities vizijos, o per viešus pasirodymus stokoja aistros. Kai kurie apžvalgininkai net abejoja, ar jis dar ilgai išsilaikys valdžioje.

Ekonomikos būklė blogėja

Per tuos 16 metų, kai valdo Turkiją, R. T. Erdoganas pelnė stipriausio Turkijos politikoje lyderio reputaciją. Didžiausia jo sėkmė – ekonominis šalies pakilimas. Per tuos metus vidutinės metinės pajamos išaugo tris kartus, visoje šalyje vyko statybų bumas. Bet šiuo metu Turkijos ekonomika nėra geros būklės. Nuo nepavykusio valstybės perversmo 2016 metais ir po jo įvestos nepaprastosios padėties Turkijos lira nuvertėjo daugiau nei 30 procentų. Investicijų beveik nebėra, tarptautinių rinkų pasitikėjimas Turkijos ekonomika menksta. R. T. Erdoganas, viešai pasisakęs prieš palūkanas iš religinių sumetimų, apsimetė nepastebįs, kad pastarosiomis savaitėmis Turkijos centrinis bankas jas pakėlė. Dabar Turkija turi didžiausias palūkanų normas pasaulyje po Argentinos, Venesuelos ir Irano. Centrinis bankas demonstruoja bejėgiškumą žabojant dviženklęi infliaciją. Aštrėja problemos ir švietimo bei sveikatos apsaugos srityse. Turkai pradeda jausti ekonomikos krizės padarinius ir nerodo entuziazmo R. T. Erdogano rinkimų kampanijai. Net 67,8 proc. turkų mano, kad ekonomikos būklė tik blogės.

Iš to daugiausia laimi Muharremas Ince. Šis socialdemokratinės pakraipos Respublikonų liaudies partijos (CHP) kandidatas į prezidentus išaugino savo reitingą iki daugiau nei 30 procentų. Opozicija jaučiasi vis labiau motyvuota laimėti rinkimus. O R. T. Erdoganas toliau kursto savo elektorato baimes, todėl kalba apie karines operacijas prieš Kurdistano darbininkų partiją Šiaurės Irake. Jeigu rinkėjai išsigandę, jie bijo keisti lyderį, tad labiau tikėtina, kad balsuos už esamą prezidentą.

Baiminasi klastojimo

Tačiau visa tai neturės jokios reikšmės, jei, kaip baiminasi opozicija, rinkimus lydės klastojimas. 60,8 proc. turkų mano, kad 2018 metų rinkimai nebus sąžiningi. Valdžios blokas savo kampanijai naudoja valstybinius išteklius ir galingą propagandos mašiną, nes kontroliuoja bemaž 90 proc. žiniasklaidos. Pavyzdžiui, valstybinis transliuotojas TRT skyrė 117 minučių R. T. Erdoganui ir vos 16 minučių pagrindiniam jo varžovui M. Ince.

Jei R. T. Erdoganas laimės antrąjį rinkimų ratą, bet jo partija praras daugumą parlamente, tada jo kuriama stipraus prezidento sistema, kurią opozicijos politikai laiko diktatūros forma, nevirs tikrove – R. T. Erdoganui ateis sunkūs laikai. Kai turkai balsavo už Konstitucijos pataisas, jie suteikė šalies prezidentui beveik neribotas galias be jokio atskaitingumo ir pusiausvyros su kitomis valdžiomis: prezidentas tapo valstybės galva, yra vyriausybės vadovas, valdančiosios partijos pirmininkas vienu metu. Po nepaprastosios padėties įvedimo jis galėjo priimti įstatymus ir valdyti tiesiog dekretais. Netekęs daugumos jis nebegalės būti toks veiksmingas ir privalės skaitytis su parlamentu. Todėl per rinkimų kampaniją R. T. Erdoganas taip akcentuoja „stipraus parlamento“ būtinybę. AKP atstovai siekia gauti bent 300 vietų parlamente, kuriame Konstitucijos pataisos padidino įstatymų leidėjų skaičių nuo 550 iki 600.

Iš tikrųjų rinkimai turėjo vykti tik kitais metais, bet R. T. Erdoganas žengė stebėtiną žingsnį sušaukdamas pirmalaikius rinkimus. Manoma, kad taip jis nori išvengti blogėjančios ekonominės padėties poveikio rinkėjams. Birželio 24-osios balsavimas bus jau šešti prezidento rinkimai per ketverius metus. Iš viso su R. T. Erdoganu varžosi penki kandidatai. Norint laimėti pirmąjį ratą, reikia gauti daugiau nei 50 proc. balsų. Dauguma apklausų rodo, kad R. T. Erdoganui tai nepavyks ir antrajame rate jam teks varžytis su M. Ince, o jį parems kitų opozicijos kandidatų šalininkai.

Kai kurie įtakingi Turkijos politikai užsimena ir apie tai, kad jei po sekmadienio rinkimų prezidentui ir parlamentui nepavyks dirbti kartu, šalies gali laukti ir dar vieni rinkimai – konstitucinės pataisos tai leidžia.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"