Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Rinkimai, kurie supurtys pasaulį 2018 metais

 
2018 01 09 17:00
Viktorą Orbaną, Vladimirą Putiną ir Silvio Berlusconi sieja seni draugiški ryšiai. /
Viktorą Orbaną, Vladimirą Putiną ir Silvio Berlusconi sieja seni draugiški ryšiai. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Europiečiai dar nespėjo atsitokėti po 2017-ųjų, kurie buvo žemyno ateičiai itin svarbių rinkimų metai, o jau prasideda naujas rinkimų maratonas. Tarp jo dalyvių – gerai pažįstami veidai.

Dar vienai kadencijai šiemet bus išrinkti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, sugrįžimą planuoja ir Italijos skandalistas Silvio Berlusconi – jei ne savo paties, tai bent savo partijos. Kai kurie šių metų rinkimai bus ypač atidžiai stebimi Europos lyderių.

Čekijos prezidento rinkimai – sausio 12–13 d.

Provokuojančiais ir politiškai nekorektiškais pareiškimais garsėjantis Milošas Zemanas, 2013 metais tapęs pirmuoju tiesiogiai išrinktu Čekijos prezidentu, tikisi laimėti dar vieną prezidento kadenciją. Jei jam pasiseks, o populistas Andrejus Babišas sugebės sudaryti stabilią vyriausybę, Europos Komisijai bus dar sunkiau priversti Čekiją paklusti Briuseliui tokiais klausimais kaip migrantų kvotos.

M. Zemanas dažnai konfrontuoja su Europos Sąjunga (ES) ir nepritaria jos glaudesnei integracijai, kaip ir premjeras A. Babišas, pažadėjęs valdyti šalį kaip savo šeimos firmą ir kartais pavadinamas čekiškuoju Donaldu Trumpu, nes, kaip ir JAV lyderis, yra verslininkas, nusistatęs prieš sistemines partijas. Jo išrinkimas buvo smūgis ES, nes per rinkimų kampaniją turtuolis pasisakė prieš bloko imigracijos politiką bei euro įsivedimą.

M. Zemanas tikriausiai be vargo laimės pirmąjį prezidento rinkimų ratą, bet antrasis (sausio 26–27 d.) nebus lengvas. Stipriausias jo varžovas yra Jiri Drahošas, buvęs Čekijos mokslų akademijos prezidentas. Kol kas jiems abiem apklausos žada po 45 proc. balsų antrajame rate.

Italijos visuotiniai rinkimai – kovo 4 d.

Italija rinks abejų parlamento rūmų narius pagal naują rinkimų įstatymą, palankesnį koalicijoms, o ne pavienėms partijoms. Apklausos rodo, kad euroskeptiškas populistinis „Penkių žvaigždžių“ judėjimas įsitvirtino ir lenkia kitas partijas. Jį remia 28 proc. rinkėjų, 24 proc. palaiko valdančiąją Demokratų partiją, 15 proc. – S. Berlusconi „Forza Italia“. „Penkių žvaigždžių“ judėjimas, atsisakantis sudaryti sąjungą su bet kuria tradicine partija, ypač kritikavo naująjį rinkimų įstatymą, kurį laiko tam ir sukurptą, kad neleistų šiam judėjimui ateiti į valdžią. Jei apklausos nemeluoja, naujoji sistema neleis turėti aiškaus laimėtojo,vadinasi, partijos, kaip ir anksčiau, neišvengs politinių derybų, tačiau S. Berlusconi dešiniųjų jėgų aljansas gali tapti stipriausia politine jėga Italijoje.

Keturis kartus premjeru buvusio S. Berlusconi dešiniųjų blokas neseniai laimėjo didžiulę politinę pergalę regioniniuose rinkimuose Sicilijoje. Jie buvo laikomi nacionalinių rinkimų repeticija. Europos Žmogaus Teisių Teisme S. Berlusconi siekia panaikinti Italijos teismo draudimą jam turėti renkamą postą. Jis buvo nuteistas už sukčiavimą ir yra kaltinamas liudytojų papirkimu bei trukdymu teisingumui. S. Berlusconi ieško kitų kandidatų pergalei vietoj savęs, jei jo kova teismuose nebus sėkminga.

Rusijos prezidento rinkimai – kovo 18 d.

Rusijos prezidentas V. Putinas, jau 18 metų valdantis Rusiją, laimės dar vieną prezidento kadenciją. Jo populiarumo reitingas išlieka aukštesnis nei 80 proc., o svarbiausias jo oponentas Aleksejus Navalnas pašalintas iš rinkimų kovos dėl teistumo jam suklastotoje byloje. A. Navalnas telkia savo šalininkus boikotuoti rinkimus, bet jo pašalinimas kelia būgštavimų, jog režimas stiprins represijas prieš kitaminčius.

V. Putinas yra valdžioje nuo 1999 metų ir valdys iki 2024-ųjų, kai bus išrinktas dar vienai kadencijai. Jis taps ilgiausiai po sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdžiusiu Rusijos lyderiu.

Rinkimai Vengrijoje – balandį

Tiksli rinkimų data dar nepaskelbta, bet jau aišku, kad trečią ketverių metų premjero kadenciją pavasarį laimės V. Orbanas – tikra rakštis tokiems ES lyderiams kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Jo valdančioji „Fidesz“ partija tikisi atgauti parlamente dviejų trečdalių daugumą, kurios reikia Konstitucijos pakeitimams priimti. Kad pasiektų šį tikslą, V. Orbanas vykdo aktyvią rinkimų kampaniją užsienyje, siekdamas patraukti gretimose šalyse gyvenančius vengrus.

Kraštutinių dešiniųjų „Jobbik“ partija yra didžiausia „Fidesz“ konkurentė. Kai kurie kairieji, trokštantys nuversti V. Orbaną, netgi ragina bendradarbiauti su „Jobbik“, bet šiai partijai koją gali pakišti 660 mln. forintų (daugiau kaip 2 mln. eurų) Valstybės audito skirta bauda už neteisėtai gautą finansavimą. „Jobbik“ lyderiai pavadino baudą mirties nuosprendžiu Vengrijos demokratijai.

Švedijos visuotiniai rinkimai – rugsėjo 9 d.

Socialdemokratų premjeras Stefanas Löfvenas tikisi laimėti antrą kadenciją – apklausos jam žada sėkmę. Tačiau nieko gera jos nerodo koalicijos partneriams žaliesiems – jie gali negauti nė 4 proc. balsų, reikalingų patekti į Riksdagą, todėl po rinkimų socialdemokratams gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų. Tokiu atveju galimybę valdyti gautų centro dešiniųjų aljansas, vadovaujamas konservatyvios Moderatų partijos.

Apklausos rodo, kad prieš imigraciją nusistačiusią Švedijos demokratų partiją remia 15–16 proc. rinkėjų, 2014 metais jų buvo 13 procentų. Kaip ir kitos Europos dešiniosios populistinės partijos, Švedijos demokratai išplaukė ant antiimigracinės bangos, kilusios per 2015 metų pabėgėlių krizę. 163 tūkst. prieglobsčio prašytojų, tais metais nelegaliai atvykusių į tolerantišką ir atjaučiančią Švediją, sukėlė šalyje nerimą dėl didėjančio nusikalstamumo ir prastėjančių švietimo standartų. Švedija sugriežtino liberalią imigracijos politiką, o kraštutiniai dešinieji padidino šalininkų gretas.

Lenkijos vietos rinkimai – 2018 metų pabaiga

Šie rinkimai vyks praėjus beveik metams po precedento neturinčio Europos Komisijos sprendimo atimti iš Varšuvos jos balsavimo teises Europos Sąjungoje dėl demokratijos principams nusižengiančių reformų. Lenkija kaip niekada konfrontuoja su Briuseliu dėl teisinės reformos, kurią kritikai vertina kaip Jaroslawo Kaczynskio „Teisės ir teisingumo“ siekį uzurpuoti valdžią. Tačiau Varšuva nesibaimina ES sankcijų, nes Lenkijos sąjungininkė Vengrija pažadėjo jas vetuoti.

Reformos didina „Teisės ir teisingumo“ galimybes laimėti rinkimus. Mat valdantieji ne tik galės kontroliuoti korupcijos bylas per savo paskirtus teisėjus, jie pakeitė ir rinkimų įstatymą, kad galėtų daryti įtaką Rinkimų komisijos narių atrankai, apribojo merų kadenciją iki dvejų metų ir panaikino balsavimą paštu vietos rinkimuose.

Kiti rinkimai Europos Sąjungoje:

Sausio 28 d. – Kipro prezidento rinkimai.

Sausio 28 d. – Suomijos prezidento rinkimai.

Iki liepos – Slovėnijos parlamento rinkimai.

Spalio 6 d. – Latvijos parlamento rinkimai.

Spalio 17 d. – Liukesmburgo visuotiniai rinkimai.

Iki lapkričio – Airijos prezidento rinkimai.

Rinkimai kitur pasaulyje

Jungtinės Valstijos

D. Trumpas gali prarasti daugumą Kongrese. Alabamos senatoriaus rinkimai, kuriuos pralaimėjo respublikonų kandidatas, sukėlė šoką ir buvo signalas partijai. Per vidurio kadencijos rinkimus lapkričio 6 dieną amerikiečiai rinks trečdalį Senato ir visus Atstovų Rūmų narius. Respublikonai gali prarasti abejų rūmų kontrolę, nes apklausos palankios demokratams.

Egiptas

Prezidentas Abdelis Fattah al-Sisi, 2014 metų viduryje užėmęs šį postą, po metų, kai buvo nuverstas jo pirmtakas Mohammedas Morsi, oficialiai dar nepaskelbė kandidatuosiąs, bet manoma, jog taip ir bus. Jis ir laimės rinkimus, nes rimtų varžovų neturi.

Brazilija

Pastarieji keleri metai buvo sunkūs Brazilijai: Dilma Rousseff sulaukė apkaltos, Luizas Inacio Lula da Silva buvo nuteistas kalėti už kyšininkavimą, o dabartinis prezidentas Michelis Temeras oficialiai apkaltintas reketavimu ir trukdymu teisingumui. Tačiau L. I. Lula da Silva, jau valdęs Braziliją 2003 – 2011 metais, nusiteikęs grįžti. Likęs laisvėje, kol apeliacinis teismas aiškinasi, ar jis gali kandidatuoti per rinkimus spalį, 72 metų korumpuotas kairysis tebėra garbinamas darbininkų klasės.

Meksika

Meksikoje prezidentas renkamas tik vienai kadencijai. Liepos 1 dieną numatytų rinkimų favoritas – dukart Meksiko miesto meru buvęs Andresas Manuelis Lopezas Obradoras, sukūręs Nacionalinio atsinaujinimo judėjimą (MORENA). Šis radikalus populistas 10–15 proc. lenkia varžovus. Jei laimės, jis pažadėjo, kad Meksikos santykiai su JAV nebus nuolankūs, tad reikia laukti žiežirbų tarp Meksikos ir karštakošio JAV lyderio.

Venesuela

Iki metų pabaigos perrinkimo sieks nepopuliarus Hugo Chavezo įpėdinis Nicolas Maduro, jei rinkimai Venesueloje apskritai įvyks. Ekonominė padėtis ten tragiška, vyksta kruvini protestuotojų susirėmimai su policija. Valdantieji socialistai pasirūpino, kad opozicija būtų pašalinta iš būsimų rinkimų – dviem svarbiausiems jos lyderiams skirtas namų areštas, vietos rinkimus boikotavusios partijos paskelbtos neteisėtomis.

Libanas

Libane parlamento rinkimų nebuvo nuo 2009 metų, nes buvo siekiama kompromiso dėl naujo rinkimų įstatymo. Gegužės 6-osios balsavimas vyks pagal naują proporcinio atstovavimo sistemą, kurios šalininkai tikisi, kad tai padės margaspalvei šalies politinei klasei atsinaujinti ir geriau atstovauti daugiakonfesinei visuomenei. Kaip ir visuomet, rinkimus atidžiai stebės didžiosios regiono galybės Saudo Arabija ir Iranas, seniai besivaržančios dėl įtakos Libano politikai. Jei rinkimai vyks sklandžiai, tai savaime bus laimėjimas.

Kamerūnas

Opozicijos tikslas – padaryti galą 35 metus trunkančiam Paulo Biyos valdymui, tačiau jai nesiseka susitelkti į vieną frontą prieš 84 metų prezidentą, vieną seniausių pasaulyje. Kol kas apie savo kandidatavimą per rinkimus spalį yra paskelbęs tik vienas opozicionierius, su korupcija kovojantis teisininkas Akere Muna.

Siera Leonė

Kovo mėnesį šalis rinks naują prezidentą, parlamentą ir vietos tarybas. Po 10 metų prezidento poste Ernestas Bai Koroma nebegali kandidatuoti. Du favoritai į aukščiausią šalies postą yra dabartinis užsienio reikalų ministras Dr. Samura Camara iš valdančiojo Visų žmonių kongreso ir politiku tapęs buvęs chuntos lyderis brigados vadas Julius Maada Bio.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"