Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Recepo Tayyipo Erdogano triumfas ir išplėstos galios

 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas švenčia pergalę - dar tvirtesnę nei po ankstesnių rinkimų.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas švenčia pergalę - dar tvirtesnę nei po ankstesnių rinkimų. Sipa/Scanpix nuotrauka

Ilgai Turkiją valdantis jos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas laimėjo naują penkerių metų prezidento kadenciją jau per pirmąjį balsavimo ratą: už jį balsavo 53 proc. rinkėjų, o už jo artimiausią varžovą Muharremą Ince – 31 procentas. Opozicija žada tęsti savo demokratinę kovą, kad ir koks rezultatas, nors anksčiau ne kartą reiškė abejonių dėl rinkimų sąžiningumo.

Rinkimų kova buvo viena atkakliausių per daugelį metų, tačiau R. T. Erdoganas, kuriam vadovaujant Turkija išgyveno ekonominį pakilimą, išlaikė rinkėjų paramą, investavęs į sveikatos apsaugą, švietimą bei infrastruktūrą. Drauge 64 metų lyderis labai suskaldė visuomenę bei ėmėsi triuškinti oponentus, apie 160 tūkst. žmonių sukišo į kalėjimus. Sakydamas triumfo kalbą iš savo partijos būstinės balkono Ankaroje jis pareiškė, kad „šių rinkimų laimėtojas yra kiekvienas iš mano 81 mln. piliečių“.

Prezidento rinkimuose varžėsi dar 4 kandidatai.

Naujoji Turkijos Konstitucija suteikia naujų galių prezidentui. Pernai per referendumą Konstitucijos pakeitimams vargais negalais pritarta 51 proc. rinkėjų balsų, pataisos įsigalioja po šių rinkimų. Dabar prezidentas gali tiesiogiai skirti aukščiausius pareigūnus, įskaitant ministrus ir viceprezidentus, kištis į šalies teisinę sistemą, skelbti nepaprastąją padėtį, nebebus ir šalies ministro pirmininko. Kritikai sako, kad į vieno žmogaus rankas sutelkta pernelyg daug valdžios, naujoji sistema stokoja pusiausvyros ir atskaitingumo, kaip yra tokiose prezidentinėse valstybėse kaip Prancūzija ar JAV. Tačiau R. T. Erdoganas aiškina, kad nauji įgaliojimai leis jam įveikti Turkijos ekonomines bėdas, kurių tvenkiasi vis daugiau, ir sumušti kurdų maištininkus šalies pietryčiuose. Savo pergalės kalboje jis sakė, kad Turkija veiks daug griežčiau prieš teroristines grupuotes ir toliau „vaduos Sirijos žemes“, kad pabėgėliai galėtų grįžti į savo namus.

R. T. Erdoganas 11 metų buvo ministras pirmininkas, iki 2014-ųjų, kai tapo prezidentu. Pagal naująją Konstituciją jis gali pretenduoti į trečiąją kadenciją, kai 2020 metais baigsis antroji, o tai reiškia, kad jis galbūt valdys Turkiją iki 2028-ųjų.

Sekmadienį turkai rinko ne tik prezidentą, bet ir parlamentą. Jame vietų skaičius padidintas iki 600. 293 vietas gavo R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) vadovaujamas aljansas. Pati AKP laimėjo 42 proc. balsų, o jos partnerė dešinioji Nacionalistinio judėjimo partija – 11 proc. ir turės 50 vietų.

Opozicinė sekuliari Respublikonų liaudies partija (CHP) gavo tik 23 proc. balsų (146 vietas), nors jos atstovui M. Ince nestigo populiarumo varžantis dėl prezidento posto. Dar 10 proc. balsų (44 vietas) laimėjo šios partijos sąjungininkė nacionalistinė „Iyi“ („Gerai“).

Didžiulę pergalę šventė kurdų rinkėjai: prokurdiška Demokratinė liaudies partija peržengė 10 proc. slenkstį, reikalingą patekti į parlamentą. Gavusi 67 vietas ji sudarys antrą pagal didumą opozicinę frakciją. Šiems rezultatams paaiškėjus fejerverkai nušvietė kurdų daugumos miestą Dijarbakyrą. Kurdiškos partijos sėkmė juo labiau įstabi, kad jos kandidatas į prezidentus Selahattinas Demirtas įkištas į sustiprinto saugumo kalėjimą. Kaltinimus terorizmu jis atkakliai neigia. Rinkimų kampaniją jis organizavo iš kalėjimo kameros, kurioje kalinamas nuo 2016 metų nesėkmingo perversmo.

Po rinkimų ir vėl pusė Turkijos jaučiasi nenugalima, o kita pusė – prislėgta.

Oficialiais duomenimis, rinkėjai buvo aktyvūs – balsuoti atėjo 88 proc. jų. Tačiau žiniasklaida Turkijoje nėra laisva ir nesuteikia tribūnos visoms šalims. R. T. Erdoganui valdant Turkija tapo didžiausiu pasaulyje žurnalistų kalėjimu. R. T. Erdoganas jau perspėjo varžovus, jog neleis „mesti šešėlio rezultatams, siekiant paslėpti savo pačių nesėkmę“.

R. T. Erdogano kritikai kaltina jį paminant pilietines laisves ir stumiant Turkiją į autoritarizmą. Po nepavykusio perversmo 2016 metų liepą Turkijoje įvesta nepaprastoji padėtis, iš darbų atleisti 107 tūkst. valstybės tarnautojų bei kareivių, kalėjimuose teismo laukia daugiau kaip 50 tūkst. žmonių.

CHP kandidato M. Ince's kampanija padėjo prislėgtai Turkijos opozicijai atsigauti, bet galiausiai jam neužteko balsų padaryti galą R. T. Erdogano dominavimui. Taigi po rinkimų ir vėl pusė Turkijos jaučiasi nenugalima, o kita pusė – prislėgta.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"