Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Radikalizuoti islamistai – grėsmė Europai ilgiems metams

 
2018 04 19 15:00
Moksleiviai meldžiasi privačioje musulmonų mokykloje Tulūzoje.
Moksleiviai meldžiasi privačioje musulmonų mokykloje Tulūzoje. AFP/Scanpix nuotrauka

Manoma, kad Europoje yra apie 60 tūkst. radikalizuotų islmistų, vien Prancūzijoje – apie 20 tūkst., ir jie kels grėsmę dar daugelį metų. Nors „Islamo valstybė“ prarado teritorijas Irake ir Sirijoje, šios grupuotės operatyviniai pajėgumai vykdyti išpuolius nesumažėjo.

Šiuos duomenis Europos Parlamento nariams pateikė prancūzų ekspertas Jeanas-Charles'is Brisard'as iš Paryžiuje įsikūrusio Terorizmo analizės centro. Jis teigė, kad „Islamo valstybė“ transformavosi į pasaulinį teroristų tinklą, daug labiau išsisklaidžiusį ir sunkiau susekamą. Neteisinga manyti, kad „Islamo valstybei“ netekus teritorijų dingo ir pavojus. Dabar ši grupuotė veikia Afganistane, Libijoje, Filipinuose ir Jemene. Nedaug europiečių, kurie buvo prisidėję prie „Islamo valstybės“, grįžo namo, kiti keliauja į šias šalis ir ten įsilieja į teroristų gretas. Tačiau tie, kurie grįžo, yra gerai treniruoti, turi kovinės patirties ir gali vykdyti atakas.

Nuo 2012 metų į Prancūziją grįžo maždaug 258 islamistai, dauguma jų sulaikyti ir laukia teismo. Apie 50 proc. šių nusikaltėlių yra Europos šalių piliečiai, maždaug 10 proc. jų buvo iškeliavę į kitas šalis valdžios institucijoms nežinant.

2017 metais Europos Sąjungoje kas šeštą dieną buvo įvykdytas vienokio ar kitokio pobūdžio teroro aktas: daugiausia Prancūzijoje, po to Jungtinėje Karalystėje, trečioje vietoje – Vokietija.

Daug pinigų nereikia

Teroristų veikimo būdai taip pat tapo įvairesni, o ginklai paprastesni. Teroro aktams vykdyti pasitelkiamos transporto priemonės, peiliai, savadarbės bombos. Tai labai mažai kainuoja ir kelia papildomų klausimų dėl pastangų susekti teroristų finansavimo šaltinius ir juos nukirsti.

„Kruvinos atakos kai kuriais atvejais kainuoja labai mažai arba nieko nekainuoja“, – sakė Belgijos federalinis teisėjas Raphaelis Malagnini. 2015 metų lapkritį Paryžiuje įvykdytos atakos atsiėjo 82 tūkst. eurų. Tačiau, pasak R. Malagnini, teroristų kuopelės Europoje puikiausiai išsilaiko, nors jų biudžetai labai maži.

Pernai birželį vienas asmuo mėgino susisprogdinti Briuselio centrinėje traukinių stotyje. Bomba nesuveikė, bet tyrimas atskleidė, kad nusikaltėlis galėjo išleisti vos kelis šimtus eurų įtaisui pasigaminti. Sunkvežimis, 2016 metais panaudotas per ataką Berlyno Kalėdų mugėje, buvo vogtas, o Nicoje tų pačių metų liepą 86 žmones sutraiškiusi transporto priemonė buvo išsinuomota.

R. Malagnini pabrėžė, kad nuo 2001 metų teroristų grupės atakoms išleido nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. JAV dolerių, o tuo metu JAV valdžia išleido „tūkstančius milijardų dolerių“ joms atremti.

Teroristai skiria daug pinigų savo propagandai skleisti, kad pritrauktų naujų narių. Tokios grupuotės kaip „Islamo valstybė“ mažai naudojasi tradiciniais bankininkystės metodais, bet grobia turtą ir eksploatuoja gamtos išteklius savo kontroliuojamuose rajonuose.

Europos Sąjunga stengiasi apsunkinti teroristams ir organizuotoms grupėms gauti finansavimą. Pirmiausia, griežtinamos prekybos kultūros vertybėmis taisyklės, kad teroristams būtų sunkiau Europoje rasti klientų, kurie norėtų įsigyti, pavyzdžiui, Libijoje prisiplėštų archeologinių objektų. Europos finansų komisaras Pierre'as Moscovici ragino Europos Parlamentą paspartinti šių įstatymų priėmimo procesą. Taip pat siūloma apsunkinti galimybę paštu išsiųsti daugiau kaip 10 tūkst. eurų, naudotis iš anksto apmokėtomis kortelėmis.

Iš kalėjimų – dar piktesni

2017 metais Europos Sąjungos kovos su terorizmu pareigūnai pranešė, kad Jungtinėje Karalystėje galėjo būti iki 25 tūkst. islamo ekstremistų. Mažiausiai 3 tūkst. jų britų žvalgyba laiko keliančiais tiesioginę grėsmę, dar apie 500 nuolat stebi. ES kovos su terorizmu koordinatorius Gilles'is de Kerchove'as perspėjo, kad „Islamo valstybės“ propaganda nebe tiek agituoja keliauti į vadinamąjį kalifatą, kiek vykdyti atakas savo gyvenamose šalyse, net ir nedidelio masto išpuolius su namų gamybos ginklais. Pastebėta, kad atakas vykdo vis platesnis ratas ekstremistų, nebūtinai tiesiogiai susijusių su „Islamo valstybe“.

Pasak G. de Kerchove'o, sunku nubrėžti ribą tarp nesmurtinio ekstremisto ir to, kuris gali įvykdyti ataką – tarp radikalizmo ir terorizmo egzistuoja „pilkoji zona“. „Būti radikalu ar naudoti agresyvią retoriką Vakarų atžvilgiu dar nėra nusikaltimas, – aiškino jis. – Todėl identifikavusios radikalą žvalgybos tarnybos turi nuspręsti, ką daryti.“ Patys pavojingiausi turi būti stebimi 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę – su tokia užduotimi saugumo tarnybos vargu ar gali susidoroti.

Prie „Islamo valstybės“ prisidėjo maždaug 850 asmenų iš Jungtinės Karalystės, apie 350 grįžo, maždaug 200 buvo nukauti. Tačiau G. de Kerchove'as perspėjo, kad grėsmę kelia kiekvienas kovotojas, net ir tie, kurie yra kalėjimuose. Jo žodžiais, tai – apmokyti fanatikai, kurie išeis į laisvę. Jei trūksta įrodymų, tokie asmenys nuteisiami kalėti trejus ar ketverius metus, kalėjime jų įsitikinimai tik sustiprėja, ir jie išeina dar labiau įtūžę ant Vakarų.

Radikalizacija prasideda dar klasėje

Europai baiminantis grįžtančių kovotojų, musulmonų jaunuoliai radikalizuojasi jau namuose, niekur nė neišvykę. Ekstremistine ideologija juos maitina internetas, tėvai, imamai ir net mokytojai mokyklose. Būtent taip pirmiausia ir radikalizavosi europiečiai, tapę „Islamo valstybės“ kovotojais.

2017 metais viena Belgijos pradinė mokykla pranešė, jog kai kurie jos mokiniai musulmonai kitus vadina „kiaulėmis“ ir „netikėliais“, gestais rodo perpjaunamą kaklą, o kai kurie nustojo lankyti mokyklą, nes „jos vizija neatitinka jų įsitikinimų“. Vienos mokytojos teigimu, mažametė jos klasėje jau buvo sužadėta su vaikinu Maroke, kita mergaitė atsisakė rikiuotis eilėje kartu su berniukais. Mokyklos direktorius teigė, jog kalbama tik apie kokius šešis vaikus, bet pripažino, kad tokie reiškiniai nėra nauji. Indoktrinacija islamo mokyklose bei mečetėse egzistavo Europoje dar prieš rugsėjo 11-osios atakas. Didžiojoje Britanijoje maždaug 3 tūkst. moksleivių 170-yje neregistruotų religinių mokyklų į galvas kalamas ekstremizmas, nekalbant jau apie mokyklas, kurios turi licencijas. Prisidengiant tikėjimo laisve ir naudojantis švietimo institucijomis, jauniems imlaus proto žmonėms taip skiepijama ekstremistinė ideologija.

Jorkšyre islamišką pradinę mokyklą „Tarbiyah Academy“ įsteigęs muftijus Zubairas Dudha atvirai mokė vaikus „Siono išminčių protokolų“, kurie iš tiesų yra antisemitinė klastotė, pasakojo, kad žydai siekia „apnuodyti jaunų musulmonų protus“, aiškino, kad moterys turi dengti veidus, ragino musulmonų vaikus priešintis britų papročiams.

2017 metais Europos Sąjungoje teroro aktas buvo įvykdytas kas šeštą dieną: daugiausia Prancūzijoje, po to Jungtinėje Karalystėje, trečioje vietoje – Vokietija.

Ši problema ne tokia aštri Nyderlanduose, bet ir ten pastaraisiais metais uždaryta ne viena islamo mokykla, o pasaulietiškose mokyklose susirūpinta mokinių elgesiu. Pavyzdžiui, Hagoje musulmonų moksleiviai džiūgavo dėl teroro aktų ir simpatizavo „Islamo valstybei“. Olandijos mokytojai atkreipė dėmesį, jog tarp musulmonų mokinių populiarios sąmokslo teorijos, pavyzdžiui, viena jų skelbia, kad „Islamo valstybę“ sukūrė Izraelis, norėdamas nuteikti pasaulį prieš musulmonus. Šias idėjas vaikai gali perimti iš tėvų arba interneto, bet jos laisvai skamba ir per pokalbius mokyklų kiemuose.

Prancūzijos valstybinėse mokyklose imigrantų vaikai nuolat girdi apie kolonijinę praeitį ir Prancūzijos kaltę, bet nėra mokomi suvokti europietiškas vertybes. Tokia švietimo sistema formuoja pažiūras, kuriuos paskui nepadeda musulmonams integruotis į prancūzų visuomenę.

Europos Sąjungos vyriausybės po truputį pradeda tai suprasti ir ima raginti mokytojus pabrėžti Vakarų vertybes. Daugiausia islamistų teroro aktų patyrusi Prancūzija po 2015 metų žudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje skyrė 250 mln. eurų kovos su ekstremizmu programai mokyklose. Moksleiviai privalo mokytis pilietiškumo bei etikos, o mokytojai mokomi atpažinti radikalizacijos ženklus tarp mokinių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"