Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Protestuotojų pergalė Armėnijoje neišvengiama, bet kas po to?

 
2018 05 03 12:45
Protestuotojai Jerevane / 
Protestuotojai Jerevane /  AFP/Scanpix nuotrauka

Armėnijos sostinę Jerevaną ir kitus miestus pastarąsias savaites purto į gatves suplūdusios minios – žmonės nepatenkinti ilgamečio šalies valdytojo Seržo Sargsiano valdžios troškimu ir valstybėje suvešėjusia korupcija bei skurdu.

Armėnijos opozicijos lyderis Nikolas Pašnianas nuo balandžio vidurio vadovauja masiniams protestams, kurių dėka praėjusią savaitę iš premjero posto atsistatydino Seržas Sargsianas.

Didėja tautos susiskaldymo pavojus, kad „tie, kurie ne su mumis“ bus suprantami kaip priešai.

Seržas Sargsianas Armėnijos prezidento poste išbuvo nuo 2008 iki 2018 metų. Baigęs savo, kaip prezidento, kadenciją balandį jis buvo paskirtas Armėnijos ministru pirmininku, kurio įgaliojimai buvo išplėsti. Tačiau iš premjero posto Seržas Sargsianas pasitraukė prasidėjus Armėnijos gyventojų demonstracijoms.

Seržui Sargsianui atsistatydinus kandidatūrą į ministro pirmininko postą nutarė iškelti ir opozicijos lyderis Nikolas Pašnianas, bet gegužės pirmąją jis nesurinko reikiamo palaikymo balsų skaičiaus. Tai lėmė, kad protestai Armėnijoje vėl atsinaujino. Tiesa, vakar pranešta, kad opozicijai pavyko susitarti su valdančiaisiais ir Nikolo Pašniano kandidatūrai bus pritarta.

Vakar vakare surengto mitingo metu opozicijos lyderis Nikolas Pašinianas paskelbė „nenuginčijamą liaudies pergalę“ ir nuo gegužės 3 d. atšaukė visas protesto akcijas gatvėse, žadėdamas gegužės 8 d. vėl sukviesti į jas ne mažiau kaip pusę milijono žmonių ir tą dieną švęsti pergalę (dar gegužės 2 d. popietę Nikolas Pašinianas tvirtino ketinąs tęsti totalios blokados akcijas iki gegužės 8 d. imtinai, nes jį palaiko 95 procentai tautos, o situaciją jis kontroliuojąs 100 procentų).

Ministro pirmininko rinkimai Armėnijos parlamente vyks gegužės 8 dieną.

Žmonių gatvėse skaičius vis auga

Lietuvos Respublikos įgaliotasis ministras Armėnijoje Saulius Valainis LŽ teigė, kad šiuo metu tarp armėnų tvyro su džiaugsmu sumišusio pykčio bei nusivylimo atmosfera. Klausiama, kodėl Respublikonų partija pasipriešino Nikolo Pašniano išrinkimui ministru pirmininku, kurį „tauta jau pasirinkusi“ ir kuriam tetrūksta patvirtinimo parlamente.

„Manyčiau, didėja tautos susiskaldymo pavojus, kad „tie, kurie ne su mumis“ bus suprantami kaip priešai. Bet kuriuo atveju tikrai didžiulę visuomenės dalį užvaldžiusios labai stiprios emocijos, kurias dar labiau kaitina pergalės, kuri ranka pasiekiama, tačiau vis dar neiškovota, pojūtis. Ką galvoja ir kaip jaučiasi buvusieji valdžioje, galima numanyti, tačiau kad jų mažuma, akivaizdu“, – LŽ raštu teigė Saulius Valainis.

Įgaliotasis ministras tvirtino, kad Armėnijoje protestuojančiųjų yra gausu, tačiau ne tiek daug, kiek skelbia protestų organizatoriai. Antai kuomet vyko balsavimas parlamente, Nikolas Pašnianas žadėjo susirinksiant 200–300 tūkst. protestuotojų Respublikos aikštėje, kurioje šiaip telpa apie 160 tūkst. žmonių, tačiau visa aikštė pati nebuvo užpildyta.

„Visos akcijos kasdien transliuojamos gyvai internetu, dažnai rodomas vaizdas iš virš aikštės skrendančio drono, tad įvertinti žmonių skaičių apytiksliai nesunku ir net vakare rengiamų mitingų metu ji nebūna pilna. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad išties totali eismo blokada Jerevane surengta vos keliais automobiliais ir labai mažomis grupelėmis žmonių. Tiesa, pėstieji su mažamečiais blokavo beveik kiekvieną miesto sankryžą“, – teigė Saulius Valainis.

Maskva stebi atidžiai

Opozicijos lyderis ir kandidatas į ministro pirmininko postą Nikolas Pašnianas yra ne sykį pabrėžęs, kad už jo nestovi jokios užsienio jėgos ir jis nėra nei proamerikietiškas, nei prorusiškas, kad šis reikalas yra „šimtu procentų Armėnijos vidaus reikalas“. Tačiau pats protestų Armėnijoje faktas negali nekelti Rusijos susirūpinimo, ypač artėjant Vladimiro Putino inauguracijai.

Pasaulyje vyrauja nuomonė, kad Rusija Armėnijos protestų atžvilgiu laikosi labai ramiai, tačiau Saulius Valainis tvirtino, kad situacija yra kiek kitokia.

Armėnijos opozicijos lyderis Nikolas Pašnianas / AFP/Scenpix nuotrauka
Armėnijos opozicijos lyderis Nikolas Pašnianas / AFP/Scenpix nuotrauka

„Nenorėčiau sutikti, priešingu atveju nebūtų buvę telefoninių laikinai einančio Armėnijos Respublikos ministro pirmininko pareigas Kareno Karapetiano ir Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Pokalbio telefonu, laikinai einančių pirmojo vicepremjero ir užsienio reikalų ministro vizito Maskvoje, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos delegacijos vizito Armėnijoje. Nikolas Pašinianas šiuo metu kartoja Armėnijos ir Rusijos santykius nesikeisiant, Armėnija ir toliau liksianti Vieningos Eurazijos Sąjungos (VES) ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė, tačiau Rusija tikrai nėra pamiršusi visai neseniai Nikolo Pašiniano inicijuotų teisės aktų projektų dėl Armėnijos išstojimo iš VES. Taigi, manyčiau, kad Rusija tikrai nėra linkusi palaikyti Nikolo Pašiniano judėjimo“, – tvirtino diplomatas.

Protestai – demokratija įrodymas

Šiuo metu viešojoje erdvėje gausu svarstymų apie tai, ar Armėnijoje vykstantys procesai gali turėti šiokios tokios įtakos demokratizacijai. Įgaliotasis ministras teigia, kad demokratijos situacija Armėnijoje šiandien apskritai nėra tokia prasta, kokia ją linkstama laikyti.

„Pirmiausiai privalau atkreipti dėmesį į tai, kad demokratijos lygis Armėnijoje ir iki šių įvykių buvo pakankamai aukštas ir to įrodymas – ši „aksominė revoliucija“. Iki šimto žmonių taikiam susirinkimui pagal įstatymą netaikomi jokie apribojimai, didesniam sambūriui – tik išankstinio vietos savivaldos informavimo pareiga (palyginkite su atitinkamu reglamentavimu Lietuvoje). Paskutiniai parlamento rinkimai vyko įdėmiai stebint gausioms tarptautinės bendruomenės pajėgoms ir tikrai nebuvo pagrindo teigti, kad jie buvę iš esmės nedemokratiniai, suklastoti ar panašiai.

Saulės kaitroje kantriai stovinčių Armėnijos gyventojų naujos, turtingos, laisvos, visiems lygiai teisingos Armėnijos lūkesčiai nebūtinai gali išsipildyti su kaupu.

Tačiau faktas, kad iki šiol vyravusi paklusimo valdžios norams, susitaikymo su esama padėtimi atmosfera tarsi sprogo Seržo Sargsiano tapimu ministru pirmininku perpildžius savotišką kantrybės taurę. Manyčiau, kad Armėnijos tolesnės demokratizacijos procesas tikrai vyks ir jau yra sunkiai sustabdomas, tačiau šiame procese neigiamą įtaką gali turėti bandymai dirbtiniais barjerais riboti ar drausti Respublikonų partiją“, – tvirtino Saulius Valainis.

Įgaliotojo ministro nuomone, protestuotojų pergalė į neišvengiama, nepaisant to, kad jos oficialaus pripažinimo kurį laiką teks palaukti.

„Taip pat akivaizdus protestuotojų nusiteikimas „eiti iki galo“, tad tikėtis, kad protestai išblės – ko akivaizdžiai tikėjosi šalies valdžia ir ką netgi aš pats prognozavau balandžio 13 d. – neverta. Tačiau prognozuoti tolesnę šalies raidą netgi po šios „aksominės revoliucijos“ pergalės sunku. Faktas, kad už šių įvykių stovi kažkieno (nors ir greičiausiai Armėnijoje) pinigai leidžia nuogąstauti, kad saulės kaitroje kantriai stovinčių Armėnijos gyventojų naujos, turtingos, laisvos, visiems lygiai teisingos Armėnijos lūkesčiai nebūtinai gali išsipildyti su kaupu“, – LŽ teigė Saulius Valainis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"