Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Prezidento rinkimai Rusijoje: 2018 aiškūs, o kas bus 2024?

 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Vladimiras Putinas dominuoja Rusijos politinėje padangėje, bet prezidentu gali būti tik dvi kadencijas – tai reiškia tik iki 2024 metų. Kas nutiks po to, klausia „The Guardian“. 

Kovo viduryje Rusijoje vyks prezidento rinkimai, o šiuo metu turėtų vykti aršus priešrinkiminiai debatai. Visgi Rusijoje ramu, nes visi žino, kad 2018 metų prezidento rinkimus laimės V. Putinas. Rusijos elitui kur kas neramiau dėl to, kas bus 2024 metais, kuomet dabartinis prezidentas nebegalės pretenduoti į šalies vadovo postą.

Politikos analitikai spėlioja, kad V. Putinas dar nenusprendė, ką jis darys artėjant 2024 metams. Manoma, kad dabartinis Rusijos prezidentas mėgsta atidėlioti tam tikrus sprendimus.

Kovo mėnesio rinkimai Kremliui nerūpi, žinoma, norima, kad kuo daugiau žmonių juose dalyvautų, bet tai – mažas galvos skausmas, palyginti su tuo, kuris užgrius artėjant 2024 metams. Bėgant metams V. Putino įtaka Rusijos politinėje aplinkoje išaugo. Taip, aršūs mūšiai dėl įtakos sferų Kremliuje vyksta kasdien, bet retas elito atstovas galėtų ar norėtų įsivaizduoti Kremlių be V. Putino.

Viačeslavas Volodinas – artimas V. Putino draugas ir Rusijos parlamento vadovas, dar 2014 metais pareiškė, kad: „Jei yra Putinas – yra Rusija. Nėra Putino – nėra Rusijos“.

2024 metais, kai baigsis paskutinė V.Putino prezidento kadencija, jam bus 72 metai. Šiuo metu jis atrodo sveikas ir stiprus, todėl galėtų dar bent dešimtmetį išlikti valdžioje. Valdant V. Putinui kitų politikų vaidmuo sumenko, niekas negalėjo gauti valdžios ir įtakos, suburti rėmėjų ratą, todėl aiškios alternatyvos dabartiniam vadovui – nesimato.

Remiantis Rusijos konstitucija prezidentas negali užimti posto ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės. Vieną kartą V. Putinas jau apėjo šį reikalavimą, kai 2008 metais tapo ministru pirmininku, o prezidentu buvo išrinktas jo artimas bičiulis Dmitrijus Medvedevas.

2012 metais V. Putinas grįžo į Kremlių dar šešeriems metams, o dabar tikėtina bus išrinktas jau antrai, o išties – ketvirtai kadencijai. Visgi analitikai, o ir paprasti rusai, dažniau kalba apie ateitį, apie 2024 metus, o ne apie tai, kas jų laukia iki tol.

Politikos analitikai spėlioja, kad V. Putinas dar nenusprendė, ką jis darys artėjant 2024 metams. Manoma, kad dabartinis Rusijos prezidentas mėgsta atidėlioti tam tikrus sprendimus.

Rusijos konstitucija nėra pakeista, todėl daugiau kadencijų dabartinis Kremliaus šeimininkas tikėtis negali. Manoma, kad jis sieks, jog prezidentu būtų išrinktas artimas jo rato žmogus, o pats taps, tarkime, Dūmos pirmininku ir išlaikys kontrolę savo rankose.

Rusijos visuomenė ir politikos ekspertai spėlioja kas galėtų užimti prezidento postą po V. Putino. Ir visi sutinka su tuo, kad dabartinis prezidentas nesitrauks į šešėlį ir neatiduos galios svertų. Tiesa, visuomenė į tai žiūri ramiau, o štai elito atstovai yra sunerimę.

Daugelį metų nesutarimai ir galios kovos tarp Rusijos elito atstovų buvo sprendžiamos privačiai. Prezidentas dažnai vaidindavo tarpininko ir teisėjo vaidmenis, bet paskutiniu metu elito nesutarimai tapo gana dažni ir rimti, manoma, kad jie gali lemti kokia bus sekanti V. Putino prezidentavimo kadencija.

Tarkime, buvęs ekonomikos ministras Aleksėjus Uliukajevas buvo nuteistas aštuoneriems metams kalėjimo už tariamą mėginimą papirkti Igorį Sečiną, o jis yra prezidento dešinioji ranka. Bandymo papirkti kaltės įrodymai buvo menki, o ir pats I. Sečinas teisme nepasirodė, kad V. Putinas į šį konfliktą nesikišo.

Reuters/Scanpix nuotrauka
Reuters/Scanpix nuotrauka

Dabartinė rinkimų kampanija yra neįdomi, o dar tiksliau – ji išvis nevyksta. Tai nepatinka net prezidento administracijos atstovams, kurie pripažįsta, kad nesugebėjo šios rinkimų kampanijos padaryti įdomesnės, kalbėti apie svarbius dalykus, tokius, kurių gal nenori girdėti elito atstovai.

Tiesa, dalis žmonių balsuos už Kseniją Sobčiak, o dalis – už naują komunistų išsirinktą kandidatą Pavelą Grudininą, bet daug balsų šie kandidatai nesurinks. Net pats V. Putinas regis nesidomi būsimais rinkimais, jam stinga idėjų, neturi jis ir skambių lozungų, kurie vienytų tautą.

Vienintelis kuris kuria rinkimų kampanijos iliuziją ir daro įdomų politinį vyksmą Rusijoje, yra žmogus, kuriam neleido kandidatuoti prezidento rinkimuose. Aleksėjus Navalnas ir jo kampanija su savanoriais, protesto akcijomis bei plačiu rėmėjų tinklu – išties įspūdinga.

Dabartinio prezidento rėmėjai, kurie nemato alternatyvos Kremliaus šeimininkui, net sako, kad šalis turėtų grįžti prie monarchijos, o V. Putinas tapti caru. Nes, pasak jų, tai išspręstų daugelį problemų, o ir rinkimų rengti nebereiktų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"