Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Prancūzų kalbos Vaterlo Briuselio koridoriuose

 
AFP/Scanpix nuotrauka

Brexit turėjo lemti prancūzų kalbos sugrįžimą ant Europos Sąjungos (ES) scenos. Trumpą akimirką, kai britai nubalsavo, kad jų šalis palieka ES glėbį, prancūzakalbiai Paryžiuje ir Briuselyje ėmė svajoti, kad jų kalba susigrąžins buvusią šlovę ir taps pagrindine Europos diplomatijos kalba, rašo Politico.eu. 

Paradoksalu, bet šiandien situacija yra visiškai priešinga. Didžiajai Britanijai išeidinėjant iš ES ir tik dviejų mažų šalių oficialia kalba likus anglų kalbai, ši kalba ir toliau skinasi kelią į visišką pergalę. To priežastis – kalbos neutralumas, nes daugeliui ES narių tai antroji kalba, todėl niekas neturi tautinio ar kalbinio privalumo. Politikai ir biurokratai iš tokių šalių, kaip Italija, Lenkija ar Čekija trokšta, kad bendrinė arba dar kitaip vadinama lingua franca ES būtų anglų, o ne prancūzų kalba.

Praeitą mėnesį Prancūzijos ambasadorius prie ES Philippe'as Léglise-Costa išėjo iš diplomatinio susitikimo su Europos Tarybos (ET) nariais, nes susitikimo metu buvo nutarta kalbėti angliškai.

„Po Brexit atsidaro didelis noras anglų kalbą padaryti kalba, kuria būtų kalbama visur. Tai mane neramina, nes nesinori kalbėti kalba, kuria negalėtume jausti lingvistinių niuansų ir subtilybių diskutuodami apie jautrius dalykus“, – sakė prancūzų socialistė ir Europos Parlamento viceprezidentė Sylvie Guillaume. Net Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakydamas kalbą pripažino, kad rašytojas Victoras Hugo pasakęs, jog „prancūzų kalba taps Europos kalba“ šiandien nusiviltų.

Anglų kalba ilgą laiką buvo pagrindine „darbine“ ES kalba, tai tapo ypatingai aktualu po to, kai ES priėmė daug naujų narių iš Centrinės ir Rytų Europos, kurie galėjo kalbėti angliškai, bet prancūzų kalba jiems buvo neįveikiama. Anglų kalbos vartojimas ES institucijose tapo žinomas „Globish“ pavadinimu, taip ją vadino tie, kurie anglų kalbą vartojo, kaip antrąją savo kalbą. Kelios ES institucijos taip pat nutarė, kad darbas bus efektyvesnis ir greitesnis, jei pagrindinė kalba bus anglų, o kitos pridėjo anglų kalbą šalia prancūzų net ir tokiuose susitikimuose, kur iki tol buvo kalbama išskirtinai prancūziškai.

Praeitą mėnesį Prancūzijos ambasadorius prie ES Philippe'as Léglise-Costa išėjo iš diplomatinio susitikimo su Europos Tarybos nariais, nes susitikimo metu buvo nutarta kalbėti angliškai. Diplomatas norėjo, kad aptarinėjant ilgalaikį ES biudžetą būtų kalbama ir prancūziškai.

Pastaraisiais metais Europos Parlamentas nebesiunčia savo vertėjų iš kalbos, kuria kalba parlamento narys, į užsienio misijas. Jei parlamentaras kalba angliškai jį lydi vertėjas iš ir į anglų kalbą, gimtosios ar kitos kalbos vertėjai kartu nebevyksta.

Didžiausios dramos šiuo metu vyksta Europos Teisingumo Teisme, kuris yra paskutinysis prancūzų kalbos bastionas tarp ES institucijų. Šio teismo teisėjai prancūziškai kalba dar nuo teismo įkūrimo 1952 metais laikų, nes pirmieji septyni teisėjai buvo prancūzakalbiai, o Didžioji Britanija dar nepriklausė Europos anglies ir plieno bendrijai (ES pirmtakei). Teismo atstovas pareiškė, kad teismas sprendžia ar nereikėtų anglų kalbos vartoti greta prancūzų, nes bylų, kuriose dominuoja anglų kalba arba angliškai kalbantys žmonės – daug.

„Tai – pralaimėta kova“, – sako buvęs ministras ir parlamento narys Alainas Lamassoure. Anot jo, prancūzų kalba buvo užėmusi dominuojančias pozicijas, bet dabar jas sparčiai praranda. Praeitais metais buvęs Italijos ministras pirmininkas ir Europos Komisijos komisaras pareiškė, kad anglų kalba turėtų tapti pagrindine ES institucijų kalba. Ir visa tai po to, kai britai pareiškė išstojantys iš ES.

Visgi prancūzai iš paskutiniųjų gina savo kalbą ir jos reikšmę ES institucijose. 2006 metais buvęs Prancūzijos prezidentas Jacque'as Chiracas kartu su dar dviem aukštais pareigūnais išėjo iš ES viršūnių susitikimo, kai Europos profsąjungų „galva“ prancūzas Ernestas-Antoine Seillière „išdavė“ savo gimtąją kalbą ir prabilo angliškai, nes tai – „verslo kalba“.

Pastebima, kad naujasis Prancūzijos prezidentas E. Macronas angliškai kalba tikrai gerai ir tarptautiniuose susitikimuose anglų kalba jam nekelia diskomforto. Visgi visai neseniai jis paskelbė ambicingą planą, kuris turėtų skatinti prancūzų kalbos mokymą Europoje.

Pasak diplomatų, Europos Tarybos susitikimuose Prancūzijos, Liuksemburgo, Belgijos ir Graikijos ambasadoriai visada kalba prancūziškai. Europos Komisijoje prancūzų kalba yra antra dažniausiai vartojama kalba po anglų, visi dokumentai yra verčiami į anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas.

Statistikos duomenimis 80 proc. Europos Komisijos darbuotojų kalba prancūziškai. Tai jiems pirma, antra arba trečia kalba. 422 vertėjai iš 552 vertėjų dirbančių ES institucijose versdami gali naudoti ir prancūzų kalbą. Jean'ui-Claude Junkeriui pradėjus vadovauti Europos Komisijai prancūzų kalba čia išgyvena tikrą renesansą, vidiniuose pasitarimuose ir susitikimuose dominuoja prancūzų kalba, o ir pats Junkeris vieną paskutiniųjų savo viešų kalbų sakė prancūziškai, tai nutiko balandžio pabaigoje Atėnuose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"