Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Prancūzų kalbą kelia į naujas aukštumas

 
2018 03 26 6:03
Emmanuelis Macronas pristatė ambicingą planą prancūzų kalbai propaguoti.Sipa/Scanpix nuotraukos
Emmanuelis Macronas pristatė ambicingą planą prancūzų kalbai propaguoti.Sipa/Scanpix nuotraukos

Angliškai klabėti mėgstantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nori paversti prancūzų kalbą pirmaujančia pasaulyje ir tam išleis šimtus milijonų eurų.

Jaunatviškas 40 metų E. Macronas, kitaip nei ankstesni Prancūzijos prezidentai, per viršūnių susitikimus mėgsta kalbėti angliškai ir stebina auditorijas puikiu šios kalbos mokėjimu laisvai sakydamas ja oficialias kalbas ir dalydamas interviu. Vienas jo pirmtakų Jacques'as Chiracas taip nemėgo šios kalbos, jog kartą išėjo iš Europos Sąjungos susitikimo, išgirdęs, kad prancūzai jame kalba angliškai.

Frankofonijos pasaulyje jam atstovauja marokiečių kilmės prancūzų rašytoja Leïla Slimani.
Frankofonijos pasaulyje jam atstovauja marokiečių kilmės prancūzų rašytoja Leïla Slimani.

Nepaisant to, E. Macronas nori, kad prancūzų kalba pasaulyje būtų vartojama kur kas plačiau nei dabar ir deda didžiausias viltis į Afriką, jauniausią pagal gyventojų amžių žemyną.

Frankofonijos dienos proga jis paskelbė maždaug 30 priemonių, kurios pagerintų prancūzų kalbos mokymą, padidintų jos vartojimą internete ir sugrąžintų į tarptautines institucijas. Jei daugiau Europos Sąjungos pareigūnų išmoktų kalbėti prancūziškai, tai sumažintų anglų kalbos įsigalėjimą Briuselyje. E. Macrono planuose – padvigubinti mokinių skaičių prancūzų mokyklose užsienyje. Šiuo metu užsienyje veikia 500 tokių mokyklų, jose mokosi 350 tūkst. mokinių.

Prezidentas liaupsino savo gimtąją kalbą kaip „laisvės kalbą“ ir sakė, kad ji atveria daugiau galimybių. Jis pažymėjo, kad Europos Sąjungoje susiklostė paradoksali situacija. „Ko gero, anglų kalba dar niekada nebuvo tokia įsigalėjusi Briuselyje ir dar tokiu metu, kai vyksta „Brexitas“, – teigė E. Macronas.

Prancūzų kalba ilgai dominavo Europos Sąjungos institucijose, bet anglų kalba ją persvėrė, ypač po 2004 metų, kai prie ES prisijungė daug naujų narių iš Vidurio ir Rytų Europos.

Pagal paplitimą pasaulyje prancūzų kalba yra šešta po kinų mandarinų, anglų, hindi, ispanų ir arabų, ja kalba maždaug 274 mln. žmonių. Jų skaičius užsienyje yra didesnis nei Prancūzijoje. Iki 2050 metų, gyventojų skaičiui pasaulyje didėjant, prancūziškai kalbės daugiau kaip 700 mln. žmonių, 80 proc. jų – Afrikoje. Šiame žemyne prancūzų kalba dominuoja – ji yra oficiali valstybinė kalba 31-oje iš 54 Afrikos valstybių, daugiausia buvusių Prancūzijos ir Belgijos kolonijų.

Baiminasi kolonijinės praeities

Filosofiją studijavęs ir literatūrą mėgstantis E. Macronas pernai Burkina Faso studentams pareiškė, kad prancūzų kalba galėtų tapti pirmąja Afrikoje, o gal ir pasaulyje, bet tai priklauso nuo jaunų afrikiečių. Toks pareiškimas sukėlė kultūrinį ginčą. Pastaraisiais mėnesiais didysis E. Macrono planas plėsti prancūzų kalbos vartojimą sulaukė garsių prancūziškai rašančių Afrikos literatų bei intelektualų kritikos. Žinomas Kongo autorius, prancūzų kalba rašantis Kalifornijos universiteto profesorius Alainas Mabanckou traktuoja E. Macrono planą kaip norą toliau kištis į buvusių kolonijų gyvenimą. Jam pritaria ir Kamerūno filosofas Achille'as Mbembe bei iš Džibučio kilęs prancūzų mokslininkas Abdourahmanas Waberi.

Savo ruožtu E. Macronas tikina, jog Prancūzija laiko save tik viena iš daugelio šalių dideliame prancūzakalbiame pasaulyje, o skatinimas mokytis prancūzų drauge skatina ir daugiakalbiškumą. E. Macronas norėtų, kad įvairi ir pasaulyje klestinti literatūra prancūzų kalba, kurios nemenką dalį sudaro Afrikos rašytojai, būtų dėstoma Prancūzijos mokyklose. Dabar to nėra.

Savo atstove frankofonijos reikalams E. Macronas pasirinko Goncourt'ų premiją pelniusią Leïlą Slimani, iš Maroko kilusią prancūzų rašytoją. Jos manymu, Paryžius nesiekia primesti „elitinio ir arogantiško“ požiūrio, nes nėra jokios prancūziškai kabančių ar rašančių žmonių hierarchijos.

Kalba perduoda ir vertybes

Tarptautinę prancūzų kalbos įtaką E. Macronas laiko vienu svarbiausių dalykų didinant Prancūzijos vaidmenį pasaulio arenoje. Jo manymu, kaip tik dabar atėjo istorinis momentas pakelti prancūzų kalbą į naujas aukštumas. Pagal vartojimą internete prancūzų kalba užima ketvirtą vietą ir yra trečia „Amazon“, bet to nepakanka. Prancūzų universitetai turi skirti daugiau išteklių, pasiūlyti daugiau kursų ir užimti svarbesnę poziciją virtualioje erdvėje.

Pagal paplitimą pasaulyje prancūzų kalba yra šešta po mandarinų, anglų, hindi, ispanų ir arabų, ja kalba 274 mln. žmonių.

E. Macronas neatsiprašinėjo už tai, kad nuolat įterpia į savo pasisakymus tokias angliškas frazes kaip „start-up nation“ ir „make our planet great again“. Pripažindamas, kad anglų tapo tarptautine verslo kalba, jis akcentuoja, kad prancūzų kalbos vartojimas versle drauge yra ir prancūzų vertybių pristatymas.

Neatsitiktinai E. Macronas pasirinko Villers-Cotterêts pilį prancūzų kalbos ir studijų centrui įkurdinti ir tam skirs 200 mln. eurų. Būtent šioje pilyje XVI amžiuje karalius Pranciškus I pasirašė ediktą, kuriuo prancūzų kalba tapo oficialia karalystės kalba, pakeitusi lotynų ir regioninius dialektus.

Netoli Paryžiaus esanti 90 tūkst. kvadratinių metrų pilis bus sutvarkyta ir renovuota, joje įsikurs Frankofonijos miestas – pasaulinis prancūziškai kalbančios bendruomenės centras. Jį ketinama oficialiai atidaryti 2022 metais, bet jis atvers duris daug anksčiau, dalinai pradės veikti jau šių metų pabaigoje. Kaip pranešė Eliziejaus rūmai, tai bus erdvė „visoms prancūzakalbėms kultūroms“, viešiems debatams, menininkams, mokslininkams ir verslininkams.

Naujasis Frankofonijos miestas įsikurs Villers-Cotterêts pilyje.
Naujasis Frankofonijos miestas įsikurs Villers-Cotterêts pilyje.

Su šia pilimi susijusi įdomi detalė – Villers-Cotterêts miestelyje XIX amžiuje gimė visame pasaulyje žinomas prancūzų rašytojų Alexandre'as Dumas, išgarsėjęs tokiais nuotykių romanais kaip „Grafas Montekristas“ ir „Trys muškietininkai“. Jo tėvas gimė Haityje, tuo metu buvusiame prancūzų kolonija, ir buvo kilmingo prancūzų generolo ir maišyto afrikiečių ir Karibų kraujo vergės sūnus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"