Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Prancūzija sprendžia, ką daryti su „Islamo valstybės“ vaikais

 
2018 08 07 15:00
Kol kas iš Irako ir Sirijos į Prancūziją sugrąžinti 77 vaikai, dauguma jų jaunesni nei 8 metų.
Kol kas iš Irako ir Sirijos į Prancūziją sugrąžinti 77 vaikai, dauguma jų jaunesni nei 8 metų. SIPA/Scanpix nuotrauka

Iš Prancūzijos į Vidurio Rytus prisidėti prie „Islamo valstybės“ išvyko daugiau piliečių nei iš bet kurios kitos Vakarų valstybės. Tai buvo ne vien jauni vyrai, kartais išvažiuodavo ištisos šeimos, todėl dabar Prancūzija narplioja dilemą, ką daryti su Irake ir Sirijoje likusiais jos mažamečiais piliečiais. Tų vaikų seneliai spaudžia vyriausybę kuo greičiau grąžinti anūkus namo, o šalies pareigūnai negali nuspręsti, ar jie aukos, ar vis dėlto kelia grėsmę visuomenei?

2017 metų lapkričio duomenimis, maždaug 700 Prancūzijos piliečių vis dar buvo „Islamo valstybės“ gretose Irake ir Sirijoje. Skaičiuojama, kad per visą konfliktą prie teroristinės grupuotės prisidėjo apie 2 tūkst. prancūzų. Be to, regione yra daugiau kaip 500 jų atžalų, kurių kelios dešimtys šiuo metu gyvena Prancūzijos sąjungininkų kurdų prižiūrimose pabėgėlių stovyklose Šiaurės Sirijoje.

Sugrąžinti vaikai atidžiai stebimi psichiatrų, socialinių darbuotojų ir saugumo įstaigose dirbančių pareigūnų.

Nusivežė vaikus

BBC kalbinta Chantal (vardas pakeistas) pasakojo, kad prieš kelerius metus sulaukė savo dukters Melanie, ištekėjusios už musulmono, skambučio. Moteris buvo informuota, kad duktė su mažamečiais vaikais yra Sirijoje. Ten šeima nusprendė vykti iš religinių paskatų.

„Paklausiau jos, ką darote Sirijoje? Negalėjau tuo patikėti. Niekas nesiveža vaikų į karo zoną!“ – stebėjosi Chantal.

Karui vis labiau siaučiant ir koalicijos pajėgoms atsiimant iš „Islamo valstybės“ vieną teritoriją po kitos, jauna šeima, tuomet jau susilaukusi ir trečios atžalos, pradėjo nerimauti dėl savo gyvybių.

„Su manimi susisiekė žentas. Jis informavo, kad situacija tapo pernelyg pavojinga, tad vaikams būtina sugrįžti, – teigė Chantal. – Patariau jiems pasiduoti kurdams, nes tai, kaip aiškino Prancūzijos užsienio reikalų ministerija, geriausia išeitis. Tačiau viskas buvo prieš metus. Laukiu jų sugrįžtant, bet nežinau, ar sulauksiu.“

Chantal dabar priklauso grupei šeimų, kurios daro spaudimą prancūzų vyriausybei, kad ši pargabentų namo jų vaikus ir anūkus.

Stebės ilgą laiką

Kiek anksčiau šiais metais Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas pareiškė, jog suaugę prancūzų kovotojai bus teisiami ten, kur buvo suimti, tačiau vaikai – kitas klausimas. „Norime juos padedant Raudonajam Kryžiui repatrijuoti į Prancūziją“, – nurodė ministras.

Kol kas iš Irako ir Sirijos į Prancūziją sugrąžinti 77 vaikai. Dauguma jų jaunesni nei 8 metų. Visi vaikai atidžiai stebimi psichiatrų, socialinių darbuotojų ir saugumo įstaigose dirbančių pareigūnų. Sprendžiant iš premjero paskelbtų gairių, jie vienaip ar kitaip bus prižiūrimi neribotą laiką.

Muriel Domenach, vadovaujanti Prancūzijos vyriausybės sugrįžtančių vaikų deradikalizacijos programai, sako, kad šalies pareigūnai bando atsakyti į klausimą, ar sugrąžinti mažamečiai – aukos, ar jie pavojingi? „Visų pirma, tie vaikai yra savo tėvų pasirinkimo aukos, bet taip pat gali būti pavojingi. Mes nežinome, ką jie ten patyrė. Greičiausiai matė labai baisių dalykų“, – spėjo deradikalizacijos ekspertė. M. Domenach pripažino, kad kai kurie vaikai galėjo ir patys prisidėti prie siaubingų įvykių, todėl yra atidžiai tiriami.

„Islamo valstybės“ šalininkų atžalų pargabenimas į Prancūziją – be galo daug emocijų keliantis klausimas, nes šalis pastaraisiais metais išgyveno keletą teroro atakų. Dėl to vienas Paryžiaus prokurorų net pavadino juos „tiksinčiomis bombomis“.

Kurdai laikyti nenori

Nuo tada, kai iš „Islamo valstybės“ 2017 metų spalį buvo atkovota Raka, vaikų sugrąžinimas į Prancūziją labai sulėtėjo. Skaičiuojama, jog kurdų prižiūrimose stovyklose gyvena apie 40–50 prancūzių su savo atžalomis. Jų giminaičiai tvirtina, kad bent šie Prancūzijos piliečiai turi būti pargabenti atgal.

Kaip rašo BBC, kurdai labai norėtų parsiųsti juos namo. JAV pareigūnai taip pat ragina sąjungininkes savo suaugusius piliečius teisti namie, nes tai – ne kurdų darbas.

Prancūzija pabrėžia gerbianti vietinės valdžios teisę patraukti baudžiamojon atsakomybėn Irake ir Sirijoje suimtus suaugusius asmenis. Esą dėl kiekvienos šeimos sprendimas priimamas atskirai.

Tačiau Nadimas Houry iš žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ sako, kad, kalbant apie kurdų valdomas vietoves Šiaurės Sirijoje, kyla keletas neaiškumų. Anot jo, Prancūzijos politika tokia – suaugusieji turi būti teisiami ten, kur sulaikomi. Šalies pareigūnai neatsako į klausimą, kas nutiks, jei kurdai nuspręs tų asmenų netraukti baudžiamojon atsakomybėn. Be to, gal jie net neturi įstatymų, leidžiančių tai daryti. „Švelniai tariant, Prancūzijos pareigūnai sutrikę, nes politiškai nenori priimti sprendimo šiuo klausimu“, – įsitikinęs N. Houry.

Gyvenimo sąlygos stovyklose gana sudėtingos: užfiksuota tuberkuliozės atvejų, nerimaujama dėl seksualinio išnaudojimo. Chantal teigia, jog Melanie su vaikais vis dar gyvena stovykloje, o vienas anūkas kasdien patiria astmos priepuolius. Jam, gydytojo žodžiais, reikia grįžti į Prancūziją, kad galėtų gauti tinkamą gydymą. Tačiau Prancūzija nesiima jokių veiksmų.

„Valdžia verčiau leis vaikui numirti, nes viešoji nuomonė nenori jų sugrąžinimo. Bet mano anūkai nėra „tiksinčios bombos“, – pabrėžė Chantal.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"