Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Prancūzija neleis islamo ekstremizmui tarpti

 
2018 03 06 10:30
Prancūzijos musulmonai masiškai meldžiasi gatvėse ir tuo piktina gyventojus, politikus bei merus, kurie mėgina išgyvendinti šį reiškinį. /
Prancūzijos musulmonai masiškai meldžiasi gatvėse ir tuo piktina gyventojus, politikus bei merus, kurie mėgina išgyvendinti šį reiškinį. / AFP/Scanpix nuotraukos

Prancūzija, supurtyta teroro aktų, patirianti islamo radikalizaciją, kuri vis labiau persikelia į kalėjimus, ir laukianti iš užsienio grįžtančių kovotojų, imasi naujos politikos, kad neleistų plisti ekstremizmui. Tai jau trečias toks planas per pastaruosius ketverius metus šalyje, turinčioje didžiausią musulmonų bendruomenę Europoje, todėl yra daug abejonių, ar jis bus veiksmingas.

Pristatydamas naująją Prevencijos ir apsaugos strategiją Prancūzijos ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as pareiškė, kad ji nukreipta prieš „islamo radikalizaciją, kuri kelia grėsmę mūsų visuomenei“. Drauge vyriausybės vadovas pabrėžė, jog „magiškos formulės nėra, nes negali pašalinti radikalizacijos it pavojingos programinės įrangos“.

„Islamo radikalizacija kelia grėsmę mūsų visuomenei ne vien tada, kai ji veda į smurtą, bet ir kaskart, kai Respublikos įstatymai susikerta su religiniais principais, kaskart, kai moteris savo ar ne savo noru atsiduria atskirties ir žemesnės padėties situacijoje, nesuderinamoje su konstituciniais laisvės ir lygybės principais“, – kalbėjo E. Philippe'as. Jis ragino visuomenę padėti atremti šią grėsmę, nes „tai mūšis, kurio valstybė viena negali laimėti“.

Pagal grįžusių džihadistų skaičių Prancūzija užima trečiąją vietą Europoje po Didžiosios Britanijos ir Vokietijos.

Mąstyti apie būdus, kaip atremti islamo ekstremistų ideologiją, prancūzus privertė 2015 ir 2016 metais šalyje įvykdyti teroro aktai, per kuriuos žuvo šimtai nekaltų žmonių. Teroristai buvo musulmonai, nekenčiantys Vakarų ir Prancūzijos, laisvės ir demokratijos. Jie sprogdino ir žudė restoranuose, baruose, koncertų salėse – ten, kur buvo pilna žmonių. Tai sukėlė šoką visoje valstybėje.

Prancūzai, bet priešai

Naujoji vyriausybės programa numato griežtą privačių islamo mokyklų, kurių pastaruoju metu Prancūzijoje sparčiai daugėja, priežiūrą. Tokias pusiau religines mokyklas lanko 74 tūkst. mokinių. Skleisdamos ideologiją, visiškai prieštaraujančią Prancūzijos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms, šios nekontroliuojamos įstaigos daro didžiulę žalą visuomenei.

Naujoji strategija taip pat numato mokyti pedagogus atpažinti radikalizavimosi ženklus tarp mokinių, o kalėjimuose steigti atskiras erdves radikalizaciją patyrusiems kaliniams ir reabilitacijos centrus buvusiems kovotojams.

Šiuo metu Prancūzijoje stebima apie 12 tūkst. asmenų, kurie gali pakrypti į „teroristinio pobūdžio radikalizaciją“. Akylai sekti radikalų tinklus pareigūnus verčia tai, kad, pastaruoju metu sėkmingai sutriuškinus džihadistų grupuotes Irake ir Sirijoje, kovotojai grįžta namo.

Prancūzija, įkvėpta tokių pat iniciatyvų Danijoje, ketina įsteigti tris centrus džihadistams ir kitiems šalies piliečiams, grįžusiems iš karų Sirijoje bei Irake. Kaip manoma, jau parvyko 250 tokių asmenų iš 2 tūkst. į Artimuosius Rytus kovoti iškeliavusių Prancūzijos piliečių. Pagal grįžusių džihadistų skaičių Prancūzija užima trečiąją vietą Europoje po Didžiosios Britanijos ir Vokietijos.

Vyriausybė skirs lėšų ir kovotojų vaikams. Jos duomenimis, iš „Islamo valstybės“ anksčiau kontroliuojamų rajonų grįžo 68 vaikai, jaunesni nei 13 metų.

Be to, Prancūzija nori, kad teisingumą vykdytų tie, į kurių rankas kovotojai pakliuvo. „Jie – prancūzai, bet yra mūsų priešai. Todėl teisti tuos asmenis turi tie, prieš kuriuos jie kovojo“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.

28 metų Salahas Abdeslamas, vienintelis likęs gyvas 2015 metų Paryžiaus atakas surengusios džihado grupės narys, apkaltino Belgijos teisėjus "nusistatymu prieš musulmonus", atsisakė kalbėti ir pareiškė "pasitikįs Alachu".
28 metų Salahas Abdeslamas, vienintelis likęs gyvas 2015 metų Paryžiaus atakas surengusios džihado grupės narys, apkaltino Belgijos teisėjus "nusistatymu prieš musulmonus", atsisakė kalbėti ir pareiškė "pasitikįs Alachu".

„Džihado akademijos“

Atskleisti atvejai rodo, kad dažniausiai radikalizacija vykdoma internetu, tačiau ir kalėjimai tapo ta vieta, kurioje verbuojami kovotojai. Prancūzijoje kali daugiau kaip 500 žmonių, kaltinimų terorizmu, ir apie 1150 kalinių, laikomų potencialiais radikalais. Jiems siekiama sukurti papildomas atskiras vietas, kad būtų atskirti nuo kitų įkalintų asmenų. Tokio žingsnio kritikai tvirtina, jog tai pavojinga, nes į kalėjimus sukišti džihado lyderiai bus apsupti tiesiog rinktinės publikos. Vienas panašus radikalų susitelkimo centras reabilitacijos centre jau pramintas „džihado akademija“.

Iki šiol tokius kalinius buvo stengiamasi išsklaidyti tarp kitų, tačiau tai, kaip rodo praktika, tik padeda plisti radikalizmui, be to, kelia pavojų prižiūrėtojams. Jie po radikalaus islamisto smurtinio siautėjimo viename kalėjime net streikavo visoje šalyje.

Kai kurie kalėjimai jau turi specialius skyrius tokiems radikalams kaip Paryžiaus atakų dalyvis Salahas Abdeslamas. Vasarį jis buvo išvežtas į Belgiją. Ten vyko teismas dėl susišaudymo, per kurį S. Abdeslamas ir buvo sučiuptas. Prancūzijoje jo dar laukia teismas dėl Paryžiaus atakų.

Prancūzijos teisingumo ministerija nemano, jog didžiausia problema yra radikalizuotų kalinių sutelkimas vienoje vietoje. Kur kas svarbesnis – realus darbas su tokiais kaliniais. Su kiekvienu reikia kalbėtis atskirai, dirbti aiškinamąjį darbą ir atremti propagandą, ant kurios užkimbama internete. Neseniai tuo tikslu vyriausybė išplatino filmuką, kuris vadinasi „Tu visuomet gali rinktis“. Jame pasakojama apie nušiurusio priemiesčio veikėją, kuris nueina radikalizacijos keliu ir yra suimamas prieš pat įvykdant sumanytą ataką.

Egzistuoja nematomos sienos

Tačiau ar naujoji vyriausybės strategija iš tikrųjų gali apsaugoti Prancūziją nuo islamistų smurto? Tuo klausimu visuomenėje vyksta karšti debatai: vieni tai vadina grynai religine problema, kiti – teisėtvarkos, o treti sako, kad šio reiškinio šaknys – socialinis susiskaldymas, izoliacija ir galimybių stoka. Labai dažnai su tuo susiduria getuose užaugę musulmonai, nesugebantys rasti savo vietos visuomenėje, ilgalaikiai bedarbiai. Tai jie kelia riaušes priemiesčių kvartaluose, degina automobilius ir puldinėja praeivius. Jauni žmonės, nerandantys atsakymų, kaip spręsti sunkumus ir problemas, lengvai linkę radikalizuotis. Dalis paprastų prancūzų ir politikų įsitikinę, jog tai tik rodo, kad pastarųjų dešimtmečių musulmonų integracija į modernią ir ypač pasaulietiškumą branginančią Prancūzijos visuomenę yra žlugęs eksperimentas.

Senatorė Esther Benbassa, parengusi pranešimą apie deradikalizcijos programas šalyje, aiškino: „Per trejus metus mes išleidome 100 mln. eurų, vyriausybė davė pinigų neįsivaizduojamai daugybei asociacijų. Bet kas, net nebūdamas ekspertu, galėjo įsteigti asociaciją. Visas šis darbas vyko be jokio vertinimo, nekontroliuojamas – kas ką norėjo, tą ir darė.“ Pasak senatorės, tai turi keistis.

Iš tiesų pirmas ir kol kas vienintelis deradikalizacijos centras Prancūzijoje, atsiėjęs 3 mln. eurų, pernai buvo uždarytas greičiau nei po metų, nes neatsirado norinčiųjų dalyvauti. Dar viena deradikalizacijos programa, perduota į nevyriausybinės organizacijos rankas, žlugo, kai jos vadovas už valstybės lėšų pasisavinimą buvo nuteistas. Vyriausybė taip pat yra įsteigusi karštąsias linijas, kad šeimos galėtų pranešti apie savo nario pasikeitimą, susirūpinimą keliantį jo elgesį. Naujų galių suteikta ir policijai.

Europos Sąjunga skatina savo nares aktyviau vykdyti prevencines iniciatyvas prieš ekstremizmą, bet priešininkai vadina jas neteisingomis, šališkomis ir neapgalvotomis. Didžiausią jų nepasitenkinimą kelia tai, kad šios priemonės taikomos dideliam skaičiui žmonių, daugiausia musulmonų, dėl to šie jaučiasi dar labiau atstumti ir izoliuoti.

Prancūzijoje gyvena maždaug 6 mln. musulmonų, ir jų skaičius sparčiai didėja.
Prancūzijoje gyvena maždaug 6 mln. musulmonų, ir jų skaičius sparčiai didėja.

Musulmonų daugėja

Džihadistinė ideologija kelia tiesioginį iššūkį prezidento Emmanuelio Macrono misijai atkurti Prancūzijos nacionalinio tapatumo pojūtį. Kaip sakė premjeras E. Philippe'as, „mūsų šalyje egzistuoja vidinės sienos – nematomos, bet akivaizdžios. Jos slypi po išorine tylios segregacijos ramybe, smurto ir išpuolių baime“.

Net ir tuomet, kai asmeniui, patyrusiam radikalizaciją, pavyksta išsipainioti, tos vidinės sienos gali išlikti. Pasitraukus iš ekstremistų grupuotės nelengva kurti gyvenimą iš naujo. Tokiems žmonėms reikia ir psichologinės, ir praktinės pagalbos.

E. Macrono siekis grąžinti prancūzams tapatumo jausmą, taip pat pažaboti imigraciją, atliepė daugelio širdyse – tai parodė rinkimų rezultatai. Prezidento pasiūlymus dėl imigracijos įstatymų leidėjai svarstys jau pavasarį. Tarp pakeitimų – baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą sienos kirtimą ir dvigubai (iki 90 dienų) pailgintas laikas, kurį migrantas, neturintis dokumentų, galės būti uždarytas į sulaikymo centrą.

Prancūzijoje gyvena apie 6 mln. musulmonų, jie sudaro mažiausiai aštuntadalį visų gyventojų. Nuo 2010 iki 2016 metų į Prancūziją atvyko daugiau kaip pusė milijono musulmonų. Tai daugiausia reguliarūs migrantai, ne prieglobsčio prašytojai. Per tą laikotarpį Prancūzija priėmė ir 80 tūkst. pabėgėlių, kurių dauguma taip pat musulmonai. Jeigu imigracijos mastas bus nuosaikus, iki 2050 metų musulmonai sudarys 17 proc. Prancūzijos gyventojų, o jei migrantų srautai išliks tokie kaip dabar – dar daugiau. Visoje Europoje musulmonai šiuo metu sudaro 5 proc. gyventojų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"