Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Praėjus 100 metų po Rusijos caro egzekucijos Bažnyčia nesutaria dėl jo palaikų

 
2018 07 14 13:15
Caras Nikolajus II su šeima/
Caras Nikolajus II su šeima/ Wikimedia.org nuotrauka

Artėjantis paskutinio Rusijos caro egzekucijos šimtmečio minėjimas atgaivino senus Rusijos valdžios ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios nesutarimus, ką daryti su nužudytos caro šeimos narių palaikais.

Maskvos patriarchas Kirilas pirmadienį vadovaus procesijai, organizuojamai minint Nikolajaus II ir jo šeimos narių 100-ąsias nužudymo metines. Po 1917-ųjų revoliucijos bolševikų žvėriškai nužudytas Nikolajus II ir jo šeimos nariai 2000 metais Bažnyčios buvo paskelbti šventaisiais kankiniais.

Bolševikai 1918 metais Uralo mieste Jekaterinburge sušaudė carą Nikolajų, jo žmoną Aleksandrą, penkis jų vaikus, tarnaitę, virėją ir gydytoją.

Tačiau Bažnyčia, kurios dauguma vadovų yra konservatyvių pažiūrų, vis dar nesutaria dėl rastų caro šeimos palaikų autentiškumo.

Valstybė šios egzekucijos metinių oficialiai nepaminės.

1998 metais tuomečio Rusijos vadovo Boriso Jelcino vyriausybė palaidojo dar 1979 metais rastas Nikolajaus, jo žmonos ir jų trijų dukterų kaulų liekanas. Jų autentiškumas buvo patvirtintas DNR tyrimais, tačiau jau 20 metų Bažnyčia nesutinka pripažinti šių tyrimų rezultatų.

Ji nepripažįsta ir dar dviejų caro vaikų – Aleksejaus Marijos – palaikų, kurie po egzekucijos buvo atskirti nuo kitų ir rasti 2007 metais. Vyriausybei nepavyksta susitarti su Bažnyčia dėl jų palaidojimo.

Ortodoksų Bažnyčia tvirtina, kad 11 savo aukų apdegusius kūnus bolševikai palaidojo Uralo miške. Vėliau ten buvo pastatytas didžiulis vienuolyno kompleksas.

Artėjant šios liūdnos datos minėjimo šimtmečiui, kai kurie Rusijos laikraščiai retoriškai klausia, ar patriarchas Kirilas pagaliau pripažins rastų palaikų autentiškumą.

„Asmeninis konfliktas“

1998 metais velionis patriarchas Aleksejus sumenkino valstybines laidotuves, per kurias Nikolajaus II kaulai buvo perkelti į kriptą Petropavlovsko tvirtovėje Sankt Peterburge. Į apeigas „nežinomiems palaikams“ palaidoti jis pasiuntė vieną vyskupą.

Oficialiai ROB Patriarchatas tvirtina, kad nepakanka įrodymų DNR tyrimų rezultatams patvirtinti, ir kaltina valdžią siekiant nustumti Bažnyčią į antrą planą.

„Niekas tikrai nežino, kas atsitiko, nes jau nebėra nė vieno, kas ten buvo“, – sakė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios ekspertė Ksenija Lučenko, kalbėdama apie kilusį ginčą.

Jos nuomone, susidariusios įtampos priežastis gali būti Bažnyčios ir valstybės pareigūnų „asmeninis konfliktas“.

Vienas liberalių pažiūrų dvasininkas Andrejus Kurajevas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Bažnyčia yra labiau linkusi tikėti egzekucijos versija, kurios laikėsi antibolševikinės pajėgos po revoliucijos pilietinio karo metais.

„Didžiulio sąmokslo teorija“

„Per 20 metų tai virto didžiulio sąmokslo teorija“, – kalbėjo K. Lučenko.

Egzistuoja versija, kad Sovietų Sąjungos įkūrėjas Vladimiras Leninas laikė Nikolajaus galvą savo kabinete. Pagal kitą versiją, jauniausieji caro vaikai Aleksejus ir Marija stebuklingai išsigelbėjo ir dabar gyvena užsienyje.

Praėjusį rudenį bažnyčios patriarcho kultūros tarybos vadovas vyskupas Tichonas Ševkunovas, prezidentui Vladimirui Putinui artimas žmogus, iškėlė „ritualinio nužudymo“ galimybę, leisdamas suprasti, kad buvusį carą nužudė žydai. Jis neigė antisemitizmą.

Pasak A. Kurajevo, ši interpretacija yra gana paplitusi Bažnyčios sluoksniuose, kuriuose dabar dominuoja radikaliai konservatyvių pažiūrų dvasininkai.

„Bažnyčios grupės, palaikančios gerus santykius su mokslu, buvo nustumtos į šalį po „Pussy Riot“ skandalo“ 2012 metais“, – sakė jis, kalbėdamas apie šios kontroversiškos merginų pankroko grupės akciją vienoje Maskvos bažnyčioje, nukreiptą prieš V. Putiną.

Šis incidentas smarkiai paveikė Bažnyčią, o jos radikaliųjų veikėjų pozicijos nuo to laiko „diena iš dienos“ stiprėja, nurodė dvasininkas.

Patriarchas Kirilas „bijo“ pripažinti palaikus, nes vengia itin konservatyvių pažiūrų dvasininko atkirčio. Dauguma jų iki šiol neatleidžia Kirilui už tai, kad šis paspaudė ranką popiežiui Pranciškui 2016 metais, sakė A. Kurajevas.

Skaldantis veikėjas

Bažnyčios reikalai – įskaitant caro Nikolajaus II palaikų klausimą, tapo „politizuoti“ ROB vadovu išrinkus patriarchą Kirilą, sakė Rusijos mokslų akademijos religijos ekspertas Romanas Lukinas.

Pernai pastatytas meninis filmas „Matilda“ apie caro Nikolajaus ir vienos balerinos meilės romaną smarkiai supriešino visuomenę.

„Tai parodė, kad Nikolajus II yra veikėjas, galintis suskaldyti (rusų) ortodoksų visuomenę“, o patriarchas siekia to išvengti.

Caro Nikolajaus II ir jo šeimos nužudymo paminėjimo gedulingos apeigos vyks Ganina Jamos vienuolyne netoli Jekaterinburgo, į rytus nuo Uralo kalnų.

„Problema ta, kad patriarchas lydės procesiją į vietą, kuri, naujausių tyrimų duomenimis, nėra jų mirties vieta“, – sakė A. Kurajevas.

„Nepatogus“ Putinui

Pasak A. Lučenko, V. Putinui „mažiau rūpi“ palaidoti buvusio caro šeimos narių palaikus – kitaip negu jo pirmtakui B. Jelcinui, kuriam šios pastangos buvo tarsi „asmeninė atgaila“.

V. Putinas „negarbina Nikolajaus II. Jo didvyriai yra Aleksandras III ir Aleksandras Neviškis“, sakė ekspertė, kalbėdama apie Nikolajaus II tėvą ir XIII amžiaus Rusios kunigaikštį, sutriuškinusį Livonijos ordino kariauną ant užšalusio Peipaus (Čiudo) ežero.

Vis tik šį ginčą ji pavadino „nepatogia situacija“ V. Putinui, palaikančiu glaudžius ryšius su Bažnyčia.

„Tai kažkaip erzina (Kremlių)“, – sakė A. Lučenko ir pridūrė, kad valdžia norėtų, jog tai baigtųsi.

Bažnyčios prašymu 2015 metais Rusija atnaujino Aleksejaus ir Marijos palaikų tyrimą, dėl kurio, kaip pranešama, teko ekshumuoti Aleksandro III palaikus. Tačiau praėjus trejiems metams šio tyrimo rezultatai dar nėra paskelbti.

„Bažnyčia dar nesuformulavo savo pozicijos dėl tyrimo rezultatų“, – sakė patriarchas Kirilas praėjusį lapkritį.

Tačiau tėvas A. Kurajevas kaltina Bažnyčią tiesiog nenorint viešai skelbti rezultatų, leisdamas suprasti, kad jie greičiausiai atitinka ankstesnių DNR tyrimų išvadas.

„Jie padarė mokslinę klaidą ir dabar nenori trauktis atgal“, – pareiškė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"