Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Populizmo banga atsirita ir į Švediją

 
2018 07 31 15:00
Nuo 2005 metų "Švedijos demokratams" vadovaujančio Jimmie Akessono pastangos pakeisti partijos įvaizdį atsipirko.
Nuo 2005 metų "Švedijos demokratams" vadovaujančio Jimmie Akessono pastangos pakeisti partijos įvaizdį atsipirko. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai kuriais aspektais kraštutinės dešinės partija „Švedijos demokratai“ jau laimėjo rugsėjo 9 dieną vyksiančius šalies visuotinius rinkimus. Ir ne tik todėl, kad pagal visuomenės apklausas jos populiarumas siekia rekordines aukštumas, bet ir dėl to, kad ši partija iš esmės nustato rinkimų kampanijos darbotvarkę, pagrindiniu jos akcentu paversdama migraciją.

Pagal dienraščio „Dagens Nyheter“ šių metų gegužę skelbtą „Ipsos“ apklausą už „Švedijos demokratus“ žada balsuoti net 20 proc. šalies gyventojų. Valdančiuosius socialdemokratus ketina palaikyti 24 proc. švedų – daug mažiau nei per 2014 metų rinkimus, kuriuos jie laimėjo pelnę 32 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje atsidūrė centro dešinės Nuosaikiųjų partija, kuri vos 2 proc. populiaresnė už „Švedijos demokratus“. Tad beveik neabejotina, kad po ateinančių rinkimų jie taps itin įtakinga jėga, galinčia net lemti, kas formuos vyriausybę.

Tarp pagrindinių šios partijos programos punktų – siekis surengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje bei ketinimas įšaldyti migraciją. Jos oficialiame puslapyje skelbiama, kad prieš migraciją nukreiptą politiką paskatino „meilė ir tikėjimas sava šalimi“.

Tiesa, nepaisant didėjančio „Švedijos demokratų“ populiarumo visuomenėje, bent kol kas tradicinėms partijoms koalicija su šia politine jėga yra neįsivaizduojama.

„Jei tapsime antra didžiausia ar pačia didžiausia partija parlamente, o kitos partijos vis dar manys, jog mus galima ignoruoti ar apsimesti, kad neegzistuojame, tuomet mums teks parodyti savo jėgą“, – naujienų agentūrai „Reuters“ teigė partijos lyderis Jimmie Akessonas.

Bandymas pakeisti įvaizdį

„Švedijos demokratų“ populiarėjimas rodo, kad tolerantiškumu garsėjusiai valstybei taip pat nepavyks išvengti per keletą kitų Europos šalių nusiritusios populizmo bangos.

„Šis klausimas ypač jautrus Švedijoje, kur beveik visuose visuomenės sluoksniuose yra įsismelkusi kovos su rasizmu norma, – portalui „Al Jazeera“ teigė Sodertono universiteto politikos mokslų profesorius Nicholasas Aylottas. – Atviros tradicinio rasizmo išraiškos yra labai retos Švedijoje, ir „Švedijos demokratų“, turint omenyje jų istoriją, iškilimas yra itin daug emocijų keliantis klausimas Švedijoje.“

Partijos šaknys – baltųjų viršenybės, neonacių judėjimas, o ankstyvas šūkis ragino Švediją išlaikyti švediška. Tačiau nuo 2005 metų partijai vadovaujantis J. Akessonas stengiasi pakeisti jos įvaizdį, švelnindamas jos retoriką ir atsikratydamas pačių radikaliausių narių. Tiesa, ne visos jo pastangos buvo sėkmingos. Birželį per diskusiją „Facebook“ partijos atstovas parlamente Bjornas Soderis sukėlė pasipiktinimo audrą pareikšdamas, kad vietiniai žydai nėra tikri švedai.

Tačiau iš esmės J. Akessono strategija atsipirko. Per 2014 metų rinkimus „Švedijos demokratų“ partija užsitikrino beveik 13 proc. rinkėjų palaikymą ir 42 vietas parlamente.

Centre – migracija

Nuo 2012 metų apie 400 tūkst. asmenų paprašė Švedijos suteikti jiems prieglobstį. Per 160 tūkst. iš jų tai padarė 2015 metais, kai į Europą atvyko neįprastai didelis skaičius pabėgėlių ir migrantų.

Pasak Geteborgo universiteto politikos mokslų profesoriaus Jonaso Hinnforso, būtent dėmesys migracijai leido „Švedijos demokratams“ paveržti dalį kitomis partijomis nepatenkinto elektorato. Negana to, jie sugebėjo nustatyti rinkimų debatų toną ir kitas partijas priversti diskutuoti šia tema. Išgąsdintos „Švedijos demokratų“ populiarėjimo, jos taip pat priėmė daug griežtesnę poziciją migracijos ir sienų klausimais.

„Migracija bei įstatymas ir tvarka niekada iki šiol nebuvo jokių rinkimų Švedijoje pagrindinis akcentas. Niekada“, – portalui „Politico“ teigė Nuosaikiųjų partijos sekretorius Gunnaras Strommeris.

Gegužės mėnesį valdančioji Socialdemokratų partija paskelbė apie planus beveik per pusę sumažinti į šalį atvykstančių pabėgėlių ir migrantų skaičių. Tuomet imigracijos ministrė Helene Fritzon pareiškė, jog Švedija turėtų priimti 14–15 tūkst. pabėgėlių per metus, o ne 27 tūkstančius, kaip padarė 2017-aisiais.

„Nors prieglobsčio prašytojų Švedijoje skaičius smarkiai sumažėjo, jis, proporcingai pagal gyventojų skaičių, yra didesnis nei kitur Europoje“, – žurnalistams tuomet teigė ministrė.

Šių metų birželį „Švedijos demokratų“ lyderis Jimmie Akessonas paskelbė sieksiantis, kad po rinkimų šalyje būtų surengtas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje.

„Swexit“ galimybė

„Švedijos demokratų“ euroskeptiška pozicija nėra tokia populiari tarp švedų kaip nusistatymas prieš imigraciją. Kaip teigia J. Hinnforsas, apklausos nuolat rodo, kad „dauguma švedų nenori palikti ES“.

Šių metų balandį darytos apklausos duomenimis, po „Brexito“ švedų parama ES net sustiprėjo. Dabar palankiai narystę bloke vertina 53 proc. Švedijos gyventojų, palyginti su 49 proc. 2016-aisiais, o prieš narystę nusistačiusių asmenų sumažėjo iki 18 proc. (2016 metais tokių buvo 23 proc.).

Nepaisant to, šių metų birželį „Švedijos demokratų“ lyderis J. Akessonas paskelbė sieksiantis, kad po rugsėjo mėnesio rinkimų šalyje būtų surengtas referendumas dėl narystės ES.

Vietos laikraščiui „Dagens Industri“ jis teigė, kad ES yra „platus korupcijos tinklas, kuriame niekas nieko nekontroliuoja“. Pasak jo, švedai moka didžiules sumas pinigų, o mainais į tai gauna itin mažai. „Tačiau pagrindinė priežastis yra ideologinė. Mes neturėtume priklausyti jokiai ideologinei sąjungai“, – tvirtino J. Akessonas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"