Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Politikos ekspertai: Rusijos ir Vakarų santykiams nėra vieno atsakymo

 
2018 10 08 20:28
pixabay.com nuotrauka

Įtempti Vakarų ir Rusijos santykiai yra viena didžiausių pasaulinių krizių. Nors dažniausiai matoma tik viena ar kita pusė, patyrę politikos ekspertai gali pasakyti daugiau apie dabartinę šių santykių situaciją ir kaip ji vystysis toliau.

Tą šiandien ir darė diskusijai sukviesti Kauno technologijos universiteto Europos instituto (KTU EI) organizuotos konferencijos „20 metų po „Nidos iniciatyvų“: kas toliau?“ dalyviai. Vytauto Didžiojo universitete vykusioje diskusijoje „Vakarai ir Rusija: kas toliau?“ dalyvavo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras V. Ušackas, „Chatham House“ ekspertė Lilija Ševcova, Rusijos ir JAV strateginių tyrimų centrų mokslininkai – Rene Nuberg, Robert Nurick ir Sergey Utkin. Diskusiją moderavo „Deutsche Welle“ politikos apžvalgininkas Konstantin von Eggert.

Vakarų ir Rusijos santykių raktas – Ukraina

Diskusijos metu, kaip esminis elementas santykiuose su Rusija išryškėja Ukraina. Jei ji bus sėkminga, tai patrauks Rusiją reformų link. Ir nors pritariama, kad Europos Sąjunga turėtų padėti Ukrainai, už pokyčius atsakinga tik pati šalis.

„Vakarai ar Europos Sąjunga nėra atsakingi už pokyčius Ukrainoje – šalis pati turi juos įvykdyti. Taip pat kaip iki šiol ukrainiečiai parodė, kad turi armiją ar laisvą spaudą, taip turi parodyti, kad turi ir jėgų pokyčiams“, – diskusijos metu kalbėjo Rene Nuberg.

Rusijos strateginių tyrimų centrų mokslininkas Sergey Utkin papildomai pateikė truputį požiūrio iš vidaus: „Jeigu pasiklausytume ką Putinas pats kalba, jis tikisi, kad ilgainiui Rusija ir Ukraina suformuos tam tikrą sąjungą. O ar tai yra iš tikrųjų kuo jis tiki, yra didelis klausimas. Tačiau vykdomos politikos logika yra kitokia. Matome, kad svarbiausia buvo užimti Krymą ir jį pasilikti sau, kuo labiau atremti priešinimąsi, bet kartu ir pripažinti, kad visa kita prarasta.“, – sakė jis.

Vietoje pokyčių – budrumas ir prisitaikymas

Sergey Utkin pridūrė, kad tikriausiai Rusija savo politikos greitu metu nekeis, ir tai komplikuoja santykius tiek su kitomis šalimis, tiek šalies viduje. „Dabar mes galime matyti tam tikrą nusivylimo lygį, kai kalbame apie Rusijos ir vakarų santykius. Kai iš Vakarų pusės girdime „Rusija turi keistis“, Rusijoje tai matoma kaip grąsinimas šalies stabilumui.“, – sakė jis.

Tačiau pokyčių nebuvimas nereiškia, kad dabartinė situacija yra nepakenčiama „Aš nematau Rusijos pasitraukimo greitu metu. Putinas turi savo planų, tačiau mes turime išlikti budrūs ir ištvermingi“, – sakė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas.

Diskusijoje iškeliami Vakarų ir Rusijos bendradarbiavimo galimybių aspektai, tokie kaip akademiniai mainai, ekologija, kultūra ir panašūs dalykai. Svarbiausia leisti Rusijai suprasti, kad Europos Sąjungos sankcijos Rusijai neatsiranda kaip nesusipratimas, jos yra labai konkrečios ir aiškios, todėl parodo, kad kontaktas nėra visiškai atviras ir palankus Rusijai, kad ir koks būtų bendradarbiavimas kitose srityse.

„Visa tai priklauso nuo to, kaip mes, Vakarai laikomės prieš Rusijos grėsmę. Svarbu, kad išlaikytume laisvą demokratiją sau, ir kaip pavyzdį kitiems.“, – sakė V. Ušackas.

Ne vien Europos Sąjunga

Kad ir kokios būtų diskusijos, svarbu suprasti, kad pasaulis nėra tik Europos Sąjunga ir Rusija. Viena šalis, kuri yra labai svarbi Rusijai yra Jungtinės Amerikos Valstijos.

Robert Nurick, JAV strateginių tyrimų centro mokslininkas, sako, jog yra scenarijų, kuriuose Rusija ir JAV norėtų bendradarbiauti, tačiau pasitikėjimo liko mažai. Nors daug daugiau komplikuotumo buvo prieš išsirenkant naują prezidentą.

„Donaldas Trumpas kartu ir džiaugiasi ir skundžiasi santykiais su Rusija. Tačiau kartu jis turi daug daugiau laisvės priešiškiems Rusijai veiksmams, todėl gali sakyti ką nori. Santykiai, arba jų kaita yra neizoliuotas, tačiau ilgas ir sunkus procesas“, – sakė R. Nurick.

Kas toliau?

Svarbu, kad patys Vakarai turėtų savo strategiją ir politiką, kokių santykių su Rusija nori, ko tikisi iš jos ir kaip ją traktuoja. „Rusai nori pokyčių. Problema tame, kad jie nežino, kokių pokyčių nori. Atvira Rusija yra galima, tačiau taip pat galima ir uždara Rusija“, – diskusiją apibendrino Lilija Ševcova. Tačiau pridurė, kad ir Vakarams trūksta konkretumo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"