Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Pokyčiai Armėnijoje Rusijos negąsdina

 
Jerevane ir kituose Armėnijos miestuose balandžio 13-ąją prasidėjo didžiuliai mitingai.
Jerevane ir kituose Armėnijos miestuose balandžio 13-ąją prasidėjo didžiuliai mitingai. AFP/Scanpix nuotraukos

Dabartiniai protestai Armėnijoje, skirtingai nei žmonių bruzdėjimai Ukrainoje, Gruzijoje ir kitose šalyse, regis, Kremliaus pernelyg nejaudina, nors ir turi potencialo sustiprinti demokratiją. Bostone leidžiamo laikraščio „Christian Science Monitor“ žurnalisto ir kelių knygų apie Sovietų Sąjungą bendraautoriaus Fredo Weiro manymu, taip veikiausiai yra todėl, kad šiuo atveju nekeliama jokių opių geopolitinių klausimų.

Pastarieji įvykiai Armėnijoje primena tipišką spalvotąją revoliuciją. Demokratijos reikalaujančių žmonių minios būriuojasi sostinės gatvėse. Jie protestuoja prieš Maskvai palankaus valdančiojo elito politines manipuliacijas ir reikalauja esminių sistemos pokyčių.

Jerevane ir kituose didžiuosiuose Armėnijos miestuose balandžio 13-ąją prasidėję mitingai, kuriuose daugiausia dalyvavo jaunimas, gerokai supurtė valdžios pamatus. Žmonės įniršo, kai dvi kadencijas prezidentavęs Seržas Sargsianas panoro toliau valdyti šalį.

Užsienio abejingumas

Tiesa, Armėnijos protestai sulaukė menko Vakarų dėmesio. Rusija, kuri paprastai jautriai reaguoja į spalvotųjų revoliucijų grėsmę, atidžiai sekė padėtį, bet buvo taip pat stebėtinai rami.

Kremlius kelis kartus ragino armėnus išlaikyti rimtį ir rasti kompromisą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova savo paskyroje feisbuke rašė: „Armėnija, Rusija visada bus su tavimi!“

Jerevano gatvėse vykstančios dramos atomazga gali suduoti didelį smūgį demokratijai ir pilietinei visuomenei. Vis dėlto šalies kryptis, kaip teigia F. Weiras, nepasikeis. Armėnija gal ir taps šiek tiek demokratiškesnė, tačiau liks priklausoma nuo Rusijos.

„Vidaus politikos, tikėtina, laukia didelio masto pokyčiai. Į valdžią gali ateiti nauji žmonės, turintys visai kitą požiūrį, – tvirtino nepriklausomo Kaukazo instituto direktorius Aleksandras Iskandarianas. – Bet ši revoliucija – vidinė. Apie užsienio politiką nė nekalbama.“

Nedidelė Armėnijos Respublika – sena rusų sąjungininkė. Ji priklauso Maskvos vadovaujamai Eurazijos ekonominei sąjungai ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai. Taigi šalies nacionalinis saugumas labai priklauso nuo Rusijos.

Armėnija gal ir taps šiek tiek demokratiškesnė, tačiau liks priklausoma nuo Rusijos.

Nuosprendis valdantiesiems

Nors Armėnija pagal Vakarų standartus ganėtinai skurdi valstybė, čia daugiau kaip pusė gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą. Nemažai jų keliauja į užsienį ieškoti nuolatinio ar laikino darbo. Didelės ir įtakingos armėnų diasporos gyvena Rusijoje, Šiaurės Amerikoje ir Europoje.

Pastaraisiais metais šalies, turinčios maždaug 3 mln. gyventojų, ekonomika stiprėjo. Tačiau bendrasis vidaus produktas, kuris siekia maždaug 11 mlrd. JAV dolerių, yra kuklus ir labai priklauso nuo piniginių perlaidų. Jas kasmet siunčia užsienyje, daugiausia Rusijoje, dirbantys armėnai.

Pastaruoju metu kilusius gatvių protestus išprovokavo S. Sargsiano bandymas pasekti Vladimiro Putino pavyzdžiu: pakeisti Konstituciją, kad didžioji dalis valdžios pereitų parlamentui, ir tapti ministru pirmininku. Valdančioji Respublikonų partija išties paskyrė jį vyriausybės vadovu, bet po šešių dienų politikas pasidavė visuomenės spaudimui ir paliko postą.

Apžvalgininkai sako, kad S. Sargsiano atsistatydinimas tikriausiai tapo mirties nuosprendžiu Respublikonų partijos, kuri atrodė nepajudinama, valdymui. Ši politinė jėga dominavo šalyje ilgiau kaip dešimtmetį, o silpna ir susiskaldžiusi opozicija nekėlė jai didelio pavojaus.

Protestų simboliu tapęs Nikolas Pašinianas bendrauja su pareigūnu.
Protestų simboliu tapęs Nikolas Pašinianas bendrauja su pareigūnu.

„Liaudies kandidatas“

Gana spontaniškų protestų simboliu tapo Nikolas Pašinianas, kurio vadovaujamas liberalusis opozicinis Išeities aljansas (YELQ) turi tik devynis deputatus 105 vietų parlamente. Tikėtina, kad būtent jam šie mitingai bus naudingiausi.

Pirmadienį N. Pašinianas oficialiai iškeltas kandidatu į premjero postą. Jis tvirtino esąs vienintelis, galintis išvaduoti Armėniją iš korupcijos ir skurdo, taip pat organizuoti laisvus ir sąžiningus rinkimus. „Žmonėms būtina suteikta tikrų galimybių daryti poveikį politinei padėčiai ir politiniams sprendimams“, – aiškino opozicijos lyderis.

N. Pašinianas jau anksčiau nurodė, kad naujasis premjeras turi būti „liaudies kandidatas“, o ne Respublikonų partijos narys. Be to, jis norėtų naujų rinkimų ir didelių politinių reformų. „Mūsų tikslas – išrauti korupciją, užtikrinti visų valdžių nepriklausomybę“, – pabrėžė Išeities aljanso vadovas.

Protestų lyderis patikino, jog Armėnijos ir Rusijos santykiams nekils jokios grėsmės, kai jis perims vyriausybės vairą. „Buvau susitikęs su pareigūnu iš Maskvos ir gavau garantijų, kad Rusija nesikiš į mūsų vidaus reikalus“, – pažymėjo N. Pašinianas praėjusią savaitę per mitingą Jerevane.

Neturi alternatyvų

Analitikų manymu, gana vangią Maskvos reakciją galima paaiškinti tuo, kad Armėnijos saugumo poreikiai nepasikeis, net jei šalyje sustiprės demokratija.

„Armėnijos geopolitinė padėtis sudėtinga. Ši valstybė neturi daug alternatyvų“, – pareiškė Rusijos mokslų akademijos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Žarichinas. Jo žodžiais, Armėnija vis dar ginčijasi su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho, o istorinių nuoskaudų temdomi santykiai su kita kaimyne Turkija irgi ne patys geriausi. Dėl to būtinas Rusijos, kuri turi karinę bazę Armėnijoje, užnugaris. Ši pozicija, anot V. Žarichino, greičiausiai nepasikeis, kad ir kas ateitų į valdžią.

Neatrodo, jog Armėnija veržtųsi vaduotis iš Rusijos glėbio. Maskva irgi nesistengia nutraukti Jerevano flirto su Europos Sąjunga (ES). Pavyzdžiui, pernai buvo pasirašytas susitarimas su Briuseliu dėl visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės. Armėnija taip pat paskelbė savo ketinimus plėtoti santykius tiek su Rusija, tiek su ES.

Anot Rusijos verslo dienraščio „Kommersant“ apžvalgininko Sergejaus Strokano, Armėnijos susitarimas su ES daugiau simbolinis, nes šalis tebėra labai priklausoma nuo Rusijos paskolų, ginklų ir prekybos. „Tiesą sakant, Vakarai mažai ką galėtų pasiūlyti Jerevanui, net jei čia vyrautų tokių permainų nuotaikos kaip Ukrainoje“, – kalbėjo jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"