Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Po rinkimų Švedijos laukia sudėtingas politinis išbandymas

 
2018 09 11 10:00
Kairiųjų blokui parlamente teks 144 vietos, o dešiniųjų - 143, todėl tikėtina, kad Švedijos laukia ilgos ir sudėtingos derybos. 
Kairiųjų blokui parlamente teks 144 vietos, o dešiniųjų - 143, todėl tikėtina, kad Švedijos laukia ilgos ir sudėtingos derybos.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Po sekmadienį Švedijoje vykusių rinkimų, per kuriuos nė vienam iš dviejų pagrindinių parlamentinių blokų nepavyko užsitikrinti daugumos, o kraštutinės dešinės Švedijos demokratų partija sustiprino savo pozicijas, šaliai prognozuojamas ilgas politinio netikrumo periodas.

Preliminarūs rinkimų rezultatai rodo, kad populistinė, griežtai prieš imigraciją nusiteikusi Švedijos demokratų partija liko trečia, surinkusi 17,6 proc. balsų. Palyginti su 2014 metų rinkimais, kai demokratus palaikė 12,9 proc. rinkimų teisę turinčių švedų, jie sustiprino savo pozicijas, bet vis dėlto surinko daug mažiau balsų, nei tikėtasi. Mat išankstinės apklausos prognozavo, kad už šią partiją savo balsą gali atiduoti net ketvirtadalis rinkėjų. Nepaisant to, atrodo, kad Švedijos demokratams gali tekti svarbus vaidmuo formuojant šalies politiką ateityje.

Sumenko palaikymas

Valdančioji Socialdemokratų partija, vadovaujama premjero Stefano Lofveno, kaip ir per kiekvienus rinkimus nuo 1917 metų, sugebėjo surinkti daugiausia švedų balsų, bet jos palaikymas buvo rekordiškai menkas. Už ją savo balsus atidavė 28,4 proc. rinkėjų, o centro dešinės opozicinės Nuosaikiųjų partijos palaikymas taip pat sumažėjo iki 19,8 procento.

Rinkimų naktis buvo gana sėkminga mažesnėms partijoms, nes buvusi komunistų Kairioji partija ir kitoje spektro pusėje esančios Centro ir Krikščionių demokratų partijos sustiprino savo pozicijas. Centro kairės galimybes formuoti būsimą vyriausybę padidino tai, kad Žaliųjų partijai, surinkusiai 4,4 proc. balsų, pavyko įveikti būtiną 4 proc. slenkstį.

Tačiau norint suformuoti naują vyriausybę partijoms iš skirtingų centro kairės ir centro dešinės parlamentinių blokų gali tekti sudaryti bendras sąjungas arba kaip nors derintis prie Švedijos demokratų, kurie dėl ankstesnių sąsajų su neonaciais ir kitomis kraštutinės dešinės grupuotėmis iki šiol buvo laikomi politiniais parijais. Tikėtina, kad norint leisti įstatymus nuo šiol teks užsitikrinti šios partijos palaikymą.

Centro kairės blokui surinkus 40,6 proc. balsų, o centro dešinei labai nedaug atsiliekant su 40,2 proc. balsų, analitikai prognozuoja, kad Švedijos politikų laukia ilgos ir sudėtingos derybos, siekiant surinkti daugumą parlamente, arba, kas labiau tikėtina, mažumą, kuri sugebėtų sėkmingai dirbti. Gana sunku įsivaizduoti, kad centro kairės blokui pavyks išlaikyti valdžią, nes bet kokiai koalicijai būtų privalu įtraukti Kairiąją partiją, o tai iškart apsunkintų bendradarbiavimą su centro dešinės partijomis.

Atsistatydinti neketina

Dėl šios priežasties dauguma stebėtojų mano, kad Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas, kuris sekmadienio naktį paragino S. Lofveną atsistatydinti, sieks suformuoti mažumos vyriausybę, galbūt sudarydamas koaliciją su Krikščionimis demokratais. Tačiau tam jam bus reikalinga ad hoc Švedijos demokratų parama.

Tai populistinei partijai suteiktų galimybę daryti įtaką politikai, ypač imigracijos klausimais, mainais į balsus.

Tačiau S. Lovfenas pareiškė, kad jis neketina atsistatydinti, ir pakvietė opozicinį bloką derybų: „Švedijos demokratai niekada negalės pasiūlyti ko nors, kas padėtų visuomenei. Jie tik didina susiskaldymą ir neapykantą.“ Pasak premjero, tradicinės partijos turi „moralinę atsakomybę“ suformuoti vyriausybę.

Norint suformuoti naują vyriausybę partijoms iš skirtingų centro kairės ir centro dešinės parlamentinių blokų gali tekti sudaryti sąjungas arba derintis prie Švedijos demokratų, kurie iki šiol buvo laikomi politiniais parijais.

Sekmadienio naktį kreipdamasis į rėmėjus Švedijos demokratų lyderis Jimmie Akessonas teigė, kad 63 pelnytos vietos 349 vietų Riksdage reiškia pergalę. „Niekas to iš mūsų negali atimti“, – sakė jis.

J. Akessono teigimu, jis būtų linkęs bendradarbiauti su kitomis partijomis, ypač su Nuosaikiųjų. „Sustiprinome savo politinę įtaką. Ketiname daryti realią įtaką Švedijos politikai per ateinančias savaites, mėnesius, metus“, – tikino politikas.

Tačiau mažesnės Liberalų ir Centro partijos, priklausančios dabartiniam Nuosaikiųjų centro dešinės aljansui, griežtai priešinasi bet kokiam santykių su populistais normalizavimui. Tokio pat požiūrio laikosi visos kairiųjų partijos.

Nerimas dėl imigracijos

Sekmadienio rinkimai Švedijoje yra pirmieji nuo 2015 metų krizės, kai vyriausybė į šalį priėmė 163 tūkst. migrantų – daugiausia pagal gyventojų skaičių visoje Europoje. Ši palyginti su dauguma kitų Europos valstybių gana atvira imigracijos politika suskaldė šalies 7,3 mln. rinkėjų ir sustiprino nuogąstavimus dėl gerovės valstybės ateities.

Ilgos eilės, laukiant operacijų, gydytojų, mokytojų trūkumas ir policijos patiriami sunkumai, kovojant su gaujų karais, kurie neretai vyksta skurdžiuose regionuose su didele imigrantų koncentracija, sumažino pasitikėjimą Švedijos dosnia gerovės valstybe ir įtraukties politika.

Rinkimų kampanijos metu daugiausia buvo kalbama apie imigraciją, integraciją ir gerovės valstybę, Švedijos demokratams nuolat pabrėžiant, kad pasirinkimas yra iš imigracijos ir išlaidų socialinių paslaugų sistemai.

„Ši mums vadovavusi vyriausybė per pastaruosius 4 metus prioritetą teikė prieglobsčio prašytojams, – savo šalininkams kalbėjo kraštutinės dešinėms partijos lyderis J. Akessonas per paskutinį mitingą prieš rinkimus. – Švedijai reikia laisvės veikti. Mums reikia griežtos, atsakingos imigracijos politikos.“

Balsuodamas Stokholme S. Lofvenas, kurio vyriausybė dar 2015 metais dramatiškai sugriežtino imigracijos įstatymus, rinkimus taip pat apibūdino kaip „referendumą dėl gerovės valstybės“. Tačiau jis teigė, kad juose taip pat balsuojama „dėl padorumo, padorios demokratijos“, dėl to jis paragino rinkėjus nebalsuoti už „ekstremistinę, rasistinę Švedijos demokratų partiją“.

Pastaraisiais metais, po 2008 metų pasaulinės finansų krizės ir 2015 metų migrantų krizės, daugumoje Vakarų Europos valstybių kraštutinės dešinės partijos sustiprėjo tradicinių politinių partijų atžvilgiu. Šiuo metu tokios partijos yra Italijos, Austrijos, Norvegijos ir Suomijos vyriausybėse.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"