Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Pirmieji žingsniai link Kremliaus: per mafiją, karą ir terorizmą

 
2018 07 30 10:08
Vladimiras Putinas ir Borisas Jelcinas 1998 metais.
Vladimiras Putinas ir Borisas Jelcinas 1998 metais. nasdom.us nuotrauka

1998 metų liepos 25 dieną Vladimiras Putinas tapo Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovu. Rusiją sukrėtė gyvenamųjų namų sprogdinimai ir Antrasis Čečėnijos karas, o po 2 metų Vladimiras Putinas jau įžengė į Kremlių.

„Grįžimas į saugumo organus man yra grįžimas į gimtuosius namus“, – pareiškė tą dieną būsimasis Rusijos prezidentas. Savo pavaduotojais jis paskyrė senus draugus iš Sankt Peterburgo – Nikolajų Patruševą, Viktorą Čerkesovą ir Sergejų Ivanovą. 1999 metų rugpjūtį Vladimiras Putinas jau paskirtas Rusijos ministru pirmininku. Tuo pačiu metu čečėnų kovotojai įsiveržė į Dagestaną, o rugsėjo mėnesį įvykdyta virtinė teroro aktų Buinakske, Volgodonske ir Maskvoje. Susprogdinti gyvenamieji namai, žuvo daugiau nei 300 žmonių. To paties mėnesio 22 dieną vieno namo Riazanėje gyventojas paskambino į miliciją ir pranešė, kad įtartini vyriškiai tempia kažkokius maišus į namo rūsį. Ekspertizė parodė, kad juose – sprogstamoji medžiaga heksogenas, tačiau po dviejų dienų FSB pareiškė, kad maišuose ne sprogmenys, o cukrus.

Sukakties proga svoboda.org autorius Dmitrijus Volčiokas kalbino Kremliaus nusikaltimus tiriantį tinklaraštininką, interneto puslapio „Putinizmas“ redaktorių Artiomą Kruglovą, kuris yra toli gražu ne vienintelis tyrėjas, įsitikinęs, kad 1999 metais teroro aktams dirigavo FSB, tokiu būdu atvedusi Vladimirą Putiną į valdžią, kurios jis laikosi iki šiol. LŽ skaitytojų dėmesiui pateikia šio interviu santrauką.

– 1996 metais Vladimiro Putino įtaka trumpam sumažėjo ir teigiama, kad staigus tolesnis pakilimas nebūtų įmanomas be Peterburgo verslo „autoritetų“ finansinės pagalbos. O kas padėjo Putinui Maskvoje?

– Žinoma, jis naudojosi ryšiais Peterburge, tačiau Boriso Jelcino įpėdinio klausimą sprendė Maskvos klanai. Ten buvo keletas tarpusavyje besivaidijusių grupuočių, bet Putinas kažkokiu būdu sugebėjo įtikti joms visoms.

Pirmiausiai tai buvo vadinamoji „Šeima“ – pats Jelcinas, dukra Tatjana, iždininkas Abramovičius (oligarchas Romanas Abramovičius), Vološinas (Prezidento administracijos vadovas Aleksandras Vološinas) ir kiti.

Su jais rungėsi Lužkovo – Primakovo (Maskvos mero – žvalgybos tarnybos vadovo) grupuotė, vienijusi korumpuotus valdininkus ir čekistus. Ši grupuotė kontroliavo Generalinę prokuratūrą ir kėlė rimtą pavojų Jelcino „šeimai“.

Kai Jelcinas paskyrė Putiną FSB vadovu, pastarasis ėmėsi įrodinėti, kad buvo vertas pasitikėjimo ir neketino leisti konkurentams pasiųsti Jelciną už grotų po to, kai jis atsistatydins.

Teko prižiūrėti ir Berezovskį (oligarchas Borisas Berezovskis), užsitikrinti įvairių FSB klanų paramą ir susidraugauti su Podolės – Izmailovo mafijine grupuotę, kurią „stogavo“ FSB.

– Kaip Putinui pavyko tai padaryti?

– Jis labai stengėsi. Jo dėka pavyko pašalinti Jelcinui grasinusį generalinį prokurorą Skuratovą – pasirodė įrašas, kaip jis linksminasi su prostitutėmis. Susitvarkė jis ir su Berezovskiu – ėmė visaip jam padlaižiauti.

Izmailovo grupuotė po Putino atėjimo apskritai galėjo daryti, ką panorėjusi visoje Rusijoje: jie užgrobinėjo gamyklas ir kasyklas. Vienas banditų vadeivų trumpam buvo paskirtas sporto ministru. Urale jiems dirbęs verslininkas Džalolas Chaidarovas vėliau interviu „Le Monde“ pasakojo, kad su Putinu susitarta 8 metams, t.y. dviem prezidento kadencijoms. Vėliau šią „sutartį“ jie pratęsė.

Galiausiai Putinui pavyko susitarti ir su Lužkovo – Primakovo grupuote. Šie sutiko nedalyvauti prezidento rinkimuose ir nekelti kito kandidato.

Nemanau, kad Sobčiako nuopolis labai trukdė Putinui Maskvoje. Problema buvo ta, kad jei Skuratovui būtų pavykę suimti Sobčiaką – šis būtų areštinėje „uždainavęs“ ir tuomet pakenkęs Putinui.

– Ar generalinis prokuroras Skuratovas mėgino imtis veiksmų prieš patį Putiną?

– Panašu, kad mėgino. 1997–1999 metais jo nurodymu pradėtos kelios bylos Peterburge: prieš garsų banditą ir artimą Putinui veikėją Romaną Cepovą, prieš buvusį merą ir Putino viršininką Anatolijų Sobčiaką, kuris pabėgo į užsienį, kai ėmė rastis vis naujų duomenų apie ilgametį miesto biudžeto grobstymą. Įmonės „20-is trestas“ (per ją į užsienį plauti išgrobstyti pinigai) byloje figuravo ir pats Putinas, bet tuo metu jis jau buvo FSB vadovu.

Prokuratūra tais metais ėmėsi ir kitų Peterburgo kriminalinių autoritetų, kuriuos su Putinu siejo bendri „verslai“.

– Ar draugystė su Sobčiaku ir jo įtakos praradimas paveikė Putino karjerą?

– Nemanau, kad Sobčiako nuopolis labai trukdė Putinui Maskvoje. Problema buvo ta, kad jei Skuratovui būtų pavykę suimti Sobčiaką – šis būtų areštinėje „uždainavęs“ ir tuomet pakenkęs Putinui. Todėl jis ir ėmėsi gelbėti Sobčiaką. FSB ir suorganizavo Sobčiako pabėgimą į Paryžių.

– Tą dieną, kai Putinas tapo FSB direktoriumi, pavaldiniams jis pasakojo apie savo darbą KGB. Sprendžiant iš jūsų surinktos medžiagos, ne viskas jo pasakojime buvo tiesa?

– 2004 metais išleista KGB papulkininkio Vladimiro Gortanovo knyga „Tarnybos draugas“. Šis žmogus Drezdene sėdėjo viename kabinete su Putinu. Iš šios knygos galima pasidaryti 2 įdomias išvadas: 1) Iki atėjimo į žvalgybos valdybą, Putinas tarnavo KGB 5-oje valdyboje – „Kova prieš ideologines diversijas“. Tai buvo pati šlykščiausias KGB padalinys, persekiojęs laisvaminčius; 2) Drezdene Putinas daugiausiai dirbo „popierinį“ darbą – peržiūrinėjo tūkstančių žmonių anketas ir ieškojo tinkamų verbavimui.

Putinas yra taip pat užsiminęs, kad dirbo „su nelegalia žvalgyba“ (aukščiausio lygio žvalgai, dirbantys neprisidengę diplomatiniu imunitetu). Iš jo ir Gortanovo teiginių buvo sunku suprasti apie ką kalbėta, tačiau netrukus pasirodė įdomi informacija.

Ją atskleidė devintojo dešimtmečio teroristas Dietmaras Clodo, garsiojo Carloso „Šakalo“ bendražygis. Jis buvo „Raudonosios armijos frakcijos“ narys ir rengė teroro aktus Vakarų Vokietijoje. Teroristus finansavo, aprūpino ir apmokė Rytų Vokietijos žvalgyba ir KGB. O Putinas dalyvavo šioje tarptautinio terorizmo rėmimo kampanijoje – Clodo reguliariai atvykdavo į Drezdeną ir aptarinėdavo su Putinu teroristų grupuotės reikalus.

Atvykęs į Maskvą, Vladimiras Putinas susitarė, kad netrukdys mero Jurijaus Lužkovo klanui, o vėliau visiškai sunaikino jo įtaką./gazeta.ru nuotrauka
Atvykęs į Maskvą, Vladimiras Putinas susitarė, kad netrukdys mero Jurijaus Lužkovo klanui, o vėliau visiškai sunaikino jo įtaką./gazeta.ru nuotrauka

– 1998 metais Borisas Berezovskis atviru laišku kreipėsi į Putina, tvirtindamas, kad grupė FSB darbuotojų planavo jį nužudyti. Jis pažymėjo, kad pačiam Putinui jokių įtarimų nemetė. Koks Putino vaidmuo šioje istorijoje?

– Ši tamsi istorija prasidėjo dar iki Putino atėjimo į FSB. Iš esmės, Putinui Berezovskis pasakė: „Mūsų su tavim santykiai geri, bet tavo FSB – krūva banditų. Kaip, Volodia, toliau gyvensim?“

FSB iš tiesų egzistavo „neteisminio“ susidorojimo grupė, kuri vadinosi įvairiai, bet labiausiai pagarsėjo kaip „Perspektyvių programų valdyba“. Joje tarnavo ir Aleksandras Litvinenka. Valdyba buvo įsivėlusi į įvairias nusikalstamas veikas: „stogavo“ prekybą narkotikais, žudė tėvynės įsakymu arba už pinigus.

Ar ši valdyba galėjo imtis Berezovskio nužudymo? Galėjo. Bet iki šiol niekas negali pasakyti, kas buvo užsakovas.

– Sakoma, kad Putino kilimu karjeros laiptais džiaugėsi Peterburgo banditai. Kokia buvo to meto situacija mieste?

– Na, pavyzdžiui, Putinui tapus FSB vadovu, Tambovo grupuotė 1998–1999 metais visiškai užgrobė Peterburgo kuro rinką. Banditų sukurtoje įmonėje Putinas turėjo 5 procentų dalį.

FSB taip pat „globojo“ čečėnišką Lazanės grupuotę. Beje, ši grupuotė pagarsėjo tuo, kad Čečėnijos karo metu dirbo abejoms kariaujančioms pusėms, todėl FSB jais buvo labai patogu pasinaudoti rengiant provokacijas – ką nors Maskvoje nužudyti arba susprogdinti ir visuomenei pareikšti: „Patys matote – čečėnai.“

Putinas jų paslaugomis naudojosi Antrojo Čečėnijos karo metu. Manoma, kad būtent ši grupuotė parinko Kadyrovą, išdavė keletą kovotojų vadų ir nužudė žurnalistę Aną Politkovskają. Jie nuveikė daug, tačiau daugelio jų likimas buvo nepavydėtinas – vienus nužudė, kiti pradingo. Grupuotės likučiams ėmėsi vadovauti Kadyrovų klanas, centralizavęs visos čečėniškos mafijos valdymą. Putinui tai taip pat buvo naudinga.

Teroristus finansavo, aprūpino ir apmokė Rytų Vokietijos žvalgyba ir KGB. O Putinas dalyvavo šioje tarptautinio terorizmo rėmimo kampanijoje.

– 1999 metais prasidėjo Antrasis Čečėnijos karas, Maskvoje ir Volgodonske susprogdinti gyvenamieji namai, o Putinas tapo prezidentu. Litvinenka visame tame matė aiškaus plano vykdymą, tačiau yra manančių, kad versija apie FSB surengtus teroro aktus yra absurdiška.

– Absurdiška yra ta versija, kurioje nėra logikos, o versija, kad gyvenamuosius namus sprogdino FSB – labai logiška. Net ne todėl, kad per šį karą Putinas atėjo į valdžią, o todėl, kad Riazanėje rado „cukrų“.

Kaip paaiškinti tai, kad 3 FSB darbuotojai 1999 metų rugsėjo 22 dieną vykdė „mokymus“, kurių metu gyvenamajame name krovė maišus su „cukrumi“, nuo kurio sklido heksogeno garai? Kodėl apie šiuos mokymus niekas nežinojo? Net Riazanės FSB valdyba pradėjo bylą dėl terorizmo.

O be to, Riazanėje joks ne cukrus buvo, FSB melavo. Maišus aptikęs namo gyventojas jų turinį apibūdino, kaip „kažkokių granulių ir gelsvų „vermišelių“ mišinį“.

Jūsų žiniai: į cukrų panašūs milteliai – taip atrodo heksogenas, o „gelsvi vermišeliai“ – trotilo drožlės. Būtent tokiu mišiniu susprogdinti namai Maskvoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"