Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Pavojinga istorija. Kaip Rusijoje persekiojami kitaip mąstantieji

 
2018 05 15 16:55
Iš parodos Antrojo pasaulinio karo muziejuje Gdanske, Lenkijoje 2017 metais. 
Iš parodos Antrojo pasaulinio karo muziejuje Gdanske, Lenkijoje 2017 metais.  AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijoje už teiginį, kad Stalinas ir Hitleris kartu dalijosi Lenkiją, ar apskritai už Sovietų Sąjungos veiksmų per Antrąjį pasaulinį karą kritiką galima gauti didelę baudą ar net atsidurti už grotų. Tai leidžia daryti įstatymų pataisos, po kurių priėmimo padaugėjo tokio pobūdžio bylų.

„Istorija tampa pavojingu mokslu“, – mano ataskaitos „Rusija prieš istoriją. Bausmė už peržiūrėjimą“ autoriai. Pranešimą parengė tarptautinė teisių gynimo grupė „Agora“. Pagal šio tyrimo rezultatus, pastaraisiais metais Rusijoje padaugėjo administracinių ir baudžiamųjų bylų dėl pasisakymų ginčytinais istoriniais klausimais, pasakoja svoboda.org.

Permės gyventojui Vladimirui Luzginui buvo skirta 200 tūkst. rublių bauda už tai, kad užsiminė, kad Stalinas ir Hitleris kartu dalijosi Lenkiją

„Agoros“ ataskaitoje – 100 atvejų, per kuriuos, autorių nuomone, buvo neteisėto persekiojimo ir draudimų neva istoriją ginant nuo falsifikavimo. Tarkime, per pastaruosius 10 metų juristai užfiksavo 17 baudžiamųjų bylų, 18 – administracinių, 41 knygų bei interneto publikacijų draudimo ir jų įtraukimo ekstremistinių medžiagų sąrašą, taip pat pavyzdžių, kai buvo atsisakoma pateikti archyvines medžiagas.

„Nedėkingi kaimynai“

Vieno iš „Agoros“ ataskaitos autorių Damiro Gaitundinovo žodžiais, pavojingiausia – kritikuoti tuos Rusijos istorijos aspektus, kurie susiję su Sovietų Sąjungos vaidmeniu per Antrąjį pasaulinį karą.

– Manau, priežastis yra ta, kad valdžia, kaip tik gali, stengiasi apginti simbolius, istorinius įvykius, kuriuos patogiausia naudoti valstybinei propagandai.

Sakralinė vertybė – pergalė Didžiajame Tėvynės kare ir atitinkamai viskas, kas su tuo susiję, pirmiausia, politikų, aukščiausios šalies valdžios vaidmuo, simboliai. Tad juos kritikuoti ir nekanoniškai aptarinėti – itin pavojinga.

Apskritai man atrodo, kad persekiojimo dėl istorijos klausimus derėtų nagrinėti bendrame laisvės žodžio ribojimo kontekste. Tai yra susiję dalykai, labai dažnai valdžios kritika susipina su istorijos klausimų svarstymu.

Ataskaitos autoriai primena: valstybinio reguliavimo stiprinimas istorijos klausimais prasidėjo nuo 2009 metų. Tada specialiu Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo dekretu buvo įsteigta komisija, skirta pasipriešinti bandymams falsifikuoti istoriją Rusijos interesų nenaudai.

– Antroje pirmojo dešimtmečio pusėje prasidėjo konfliktai su Rytų Europos kaimynais dėl paminklų. Vienas tokių pavyzdžių – istorija dėl „Bronzinio kareivio“ paminklo perkėlimo Estijos sostinėje Taline. Rusijoje kilo patriotinė isterija, ištraukė visus tuos simbolius ir pradėjo aktyviai juos naudoti.

Tuo metu Europoje prasidėjo antra dekomunizacijos banga. O Rusijos valdžiai reikėjo įrodyti, kad buvusios sąjunginės respublikos siekia didesnės distancijos su Rusija ne dėl to, kad pažeidžia žmogaus teises ar kišasi į svetimus reikalus, bet todėl, kad nemyli visų rusų, nejaučia dėkingumo, neprisimena, kad Sovietų Sąjunga jas išlaisvino.

„Bronzinio kareivio“ paminklas Estijoje buvo tiesiog perkeltas, bet Rusija dėl to sukėlė didžiulį pasipiktinimo triukšmą. enacademic.com nuotrauka
„Bronzinio kareivio“ paminklas Estijoje buvo tiesiog perkeltas, bet Rusija dėl to sukėlė didžiulį pasipiktinimo triukšmą. enacademic.com nuotrauka

Bauginančios įstatymų pataisos

2009 metais sukurtos komisijos priešintis istorijos falsifikavimui pirmininkas Sergejus Naryškinas tada per vieną iš posėdžių tiesiai pareiškė esą pastaruosius metus pastebimi bandymai peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus, siekiant sumenkinti Sovietų Sąjungos vaidmenį ir galiausiai atakuoti dabartinę Rusiją. Tad jis aiškiai išdėstė prioritetus ir užduotis: „jei nemėgsti Sovietų Sąjungos, vadinasi, nemėgsti visko, kas rusiška, vadinasi, esi ekstremistas“.

2013 metais Rusijos valstybė vėl grįžo prie istorijos klausimų. Tarkime, Vladimiras Putinas pasiskundė, kad nėra oficialaus istorijos įvykių vertinimo, nes rekomenduotinų istorijos mokymo priemonių sąraše per daug knygų – 65 įvairūs leidiniai. Pasekmė – buvo organizuota unifikuota istorijos vadovėlių linija, o Rusijos istorijos bendruomenė sukūrė bendrą istorijos koncepciją.

O 2014 metais buvo pradėti keisti Rusijos federaliniai įstatymai. Į Baudžiamąjį kodeksą buvo įtraukta norma dėl atsakomybės už nacizmo reabilitavimą. „Agoros“ juristų nuomone, tas straipsnis naudojamas ne tik atvirai įžeidžių pareiškimų atžvilgiu, dėl Trečiojo reicho simbolių naudojimo, bet ir dėl svarstymų apie Sovietų Sąjungos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare bei priminimų apie Stalino bendradarbiavimą su Hitleriu ketvirto dešimtmečio pabaigoje.

2017 metais pagal tą straipsnį Rusijoje buvo nuteisti aštuoni asmenys.

Damiras Gaitundinovas. Svoboda.org nuotrauka
Damiras Gaitundinovas. Svoboda.org nuotrauka

– Laisvės atėmimo pagal išskirtinai pagal tą straipsnį kol kas nebuvo. Skirtos baudos, sąlyginiai terminai bausmės vykdymą atidedant. Tačiau tai yra laiko klausimas, turint galvoje, kad ribojimas nesodinti vien už žodžius seniai išjungtas. Anksčiau ar vėliau žmonės už nacizmo reabilitavimą bus siunčiami į kolonijas. O bausmės jau dabar pakankamai reikšmingos. Pavyzdžiui, Permės gyventojui Vladimirui Luzginui buvo skirta 200 tūkst. rublių bauda už tai, kad užsiminė, jog Stalinas ir Hitleris kartu dalijosi Lenkiją. Mano nuomone, tai yra gana griežta bausmė. Juolab, kad visos teistumo pasekmės išlieka – ir suvaržymo priemonės, ir pats teistumo faktas, ir su tuo susiję įvairūs apribojimai.

Karikatūra apie Hitlerį ir Staliną. svoboda.org iliustracija
Karikatūra apie Hitlerį ir Staliną. svoboda.org iliustracija

2014 metais buvo keičiami ir Administracinės teisės aktai. Be kita ko, priimta straipsnio apie draudžiamos simbolikos demonstravimą pataisa, pagal kurią tapo baudžiamu bet koks svastikos vaizdavimas, net jeigu jis neskirtas nacizmo propagandai ar Trečiojo reicho nusikaltimų pateisinimui. Tai patvirtino ir Konstitucinis teismas, nusprendęs, kad „nacistinės atributikos naudojimas savaime... gali sukelti kančią žmonėms, kurių giminaičiai žuvo per Didįjį Tėvynės karą“.

Teisės gynėjų žodžiais, po to baudų dėl svastikos demonstravimo išaugo kelis kartus. Per pastaruosius penkerius metus už tai buvo nubausti 6622 žmonės.

– Iki 2014 metų administraciniu teisės pažeidimu buvo nacistinės simbolikos demonstravimas propagandos tikslais, tai yra reikėjo įrodyti, kad buvo toks tikslas, kaip „nacizmo šlovinimas ir propaganda“. O po pataisų tai pasidarė nebūtina. Parodei svastiką – 15 parų arba bauda. Bylų skaičius atitinkamai padidėjo.

Mergina fotografuojasi Maskvoje sovietų diktatorių biustų fone. Reuters nuotrauka
Mergina fotografuojasi Maskvoje sovietų diktatorių biustų fone. Reuters nuotrauka

Valstybė slepiasi už žmonių nugarų

– Kiek dažnai svastika – tai tiesiog svastika? Mes gi suprantame, kad socialiniuose tinkluose taip pat yra nemažai idėjinių radikalių nacionalistų.

– Tai sunku suskaičiuoti. Vienintelis šaltinis – Teismo departamento statistika, bet ji yra nuasmeninta. Manau, tai lygintina su tuo, kaip apskritai naudojami antiekstremistiniai teisės aktai, tokiu būdu maždaug 20–25 proc. – tai tiesiog svastika be propagandos.

– Atskaitoje yra ne tik valstybinio ar teisinio persekiojimo atvejų, bet ir, pavadinkime, visuomeninio pasmerkimo. Kaip pavyzdys gali būti moksleivio iš Naujojo Urengojaus istorija, kai po jo pranešimo Bundestage prasidėjo masinis berniuko persekiojimas socialiniuose tinkluose.

– Manau, šioje istorijoje valstybė taip pat dalyvauja, tik ji slepiasi už žmonių nugarų, stengdamasi tokias atakas prieš pasireiškimo laisvę pateikti kaip vietinę iniciatyvą. Mano nuomone, tai tokio paties pobūdžio reiškinys, kaip kazokai, mušantys mitingų dalyvius ir pareiškiantys, kad jie tiesiog atėjo, pamatė ir negalėjo neįsikišti. Tai yra valdžios palaikoma politika. Be to, dėl šių atvejų pasisako valdžios atstovai, o valstybė galiausiai tokią elgseną palaiko, tad atitinkamai yra už tai atsakinga. Taigi už berniuko persekiojimą atsakomybė renka visai Rusijos valstybei. Valdžia sukūrė ir daug metų stūmė tokią koncepciją, pagal kurią Rusija yra priešų apsuptyje, pergalę paversdama sakraline ir drausdama svarstyti apie neigiamus dalykus.

Po moksleivio iš Naujojo Urengojaus pranešimo Bundestage, jis buvo pradėtas masiškai persekioti socialiniuose tinkluose. Vaizdo įrašo stopkadras
Po moksleivio iš Naujojo Urengojaus pranešimo Bundestage, jis buvo pradėtas masiškai persekioti socialiniuose tinkluose. Vaizdo įrašo stopkadras

– Vis dėlto berniuką iš Naujojo Urengojaus palaikė kai kurie valdininkai, taip pat ir Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. O jūsų ataskaitoje minimi atvejai, kai buvo išteisinti žmonės, kaltinti ekstremizmu ar nacizmo propaganda. Ar tai reiškia, kad valdininkų galvose vis dar yra sveiko proto?

– Sunku pasakyti, į Rusijos valdininkų galvas labai sudėtinga įlįsti. Spėju, kad žodžio laisvės gynimo instrumentai Rusijoje dar išlikę ir galima bandyti jais naudotis. Kitas dalykas, kad jie dažnai būna neefektyvūs, ne visada suveikia, bet reikia stengtis kovoti.

– Vadinasi, jūsų prognozė pesimistinė? Ir toliau bus persekiojama dėl „istorijos falsifikavimo“?

– Taip. Manau, kad saviraiškos laisvės erdvė dar labiau mažės, o tai siesis ir su istorijos aptarimais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"