Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Pasaulyje kenčia milijonai krikščionių

 
2018 03 27 11:00
Markas von Riedemannas./
Markas von Riedemannas./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Popiežiškojo fondo „Parama stokojančiai bažnyčiai“ direktorius viešiesiems reikalams ir religinei laisvei Markas von Riedemannas sako, kad krikščionys yra labiausiai persekiojama religinė mažuma pasaulyje. Jie kenčia dėl valdžios veiksmų, religinio nacionalizmo, islamo fundamentalizmo.

Krikščionys persekiojami Kinijoje, Indijoje, Egipte, Šiaurės Korėjoje, Saudo Arabijoje, Pakistane, Irake, Sirijoje, Eritrėjoje ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, iki teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ teroro Irake gyveno daugiau kaip milijonas krikščionių, o dabar teliko keli šimtai tūkstančių.

Markas von Riedemannas: „Skaičiuojama, kad apie 200 mln. krikščionių pasaulyje negali visiškai laisvai praktikuoti savo tikėjimo.“

Reiškiant solidarumą su persekiojamais krikščionimis, vakar vakare raudona spalva buvo nušviesti Seimo rūmai, Vilniaus katedros varpinė, Trijų Kryžių paminklas ir Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune. Seime taip pat surengta tarptautinė konferencija „Krikščionių kalvarijos. Persekiojami krikščionys liudija“.

Krikščionių padėtimi visame pasaulyje besirūpinantis M. von Riedemannas tvirtina, kad labai svarbu kelti ir suprasti persekiojamų tikinčiųjų problemas. Šalyse, kur krikščionys yra mažuma, kaip ir kitos mažumos, jie sudaro esminę visuomenės dalį. „Ši įvairovė yra stipri taikos varomoji jėga. Krikščioniškos atlaidumo, susitaikymo ir taikaus sugyvenimo vertybės tampa tiltais, pasiekiančiais skirtingas bendruomenes bet kurioje valstybėje“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė popiežiškojo fondo „Parama stokojančiai bažnyčiai“ atstovas Markas von Riedemannas.

Išpuolių daugėja

– Atstovaujate popiežiškajam fondui Parama stokojančiai bažnyčiai“. Kokia jo misija?

– „Parama stokojančiai bažnyčiai“ yra Katalikų bažnyčios popiežiškasis fondas, remiantis pastoracinius katalikų tikėjimo asmenų poreikius ten, kur jie yra persekiojami, kenčia priespaudą ar materialinius nepriteklius. 1947 metais įkurtas fondas tarnauja krikščionims visame pasaulyje teikdamas informaciją, per maldas ir veiksmus. Privačių aukotojų dėka „Parama stokojančiai bažnyčiai“ kasmet remia vidutiniškai 6 tūkst. projektų daugiau nei 140 valstybių.

– Kokios šalys šiandien yra pavojingiausios krikščionims?

– Krikščionims pačios pavojingiausios šalys šiandien yra tos, kuriose jie kenčia nuo valstybės. Tarp jų – Kinija, Saudo Arabija, Eritrėja, Sudanas, Iranas ir Šiaurės Korėja. Krikščionys persekiojami dėl religinio nacionalizmo tokiose šalyse kaip Indija. Persekiojimai, kylantys iš islamo fundamentalizmo, vyksta Irake, Nigerijoje, Pakistane ir Sirijoje.

– Kodėl krikščionys persekiojami ir kenčia priespaudą?

– Remiantis fondo „Parama stokojančiai bažnyčiai“ nauja ataskaita, pavadinta „Persekiojami ir pamiršti?“, mažiausiai 75 proc. religiškai motyvuoto smurto ir priespaudos pasaulyje vykdoma būtent prieš krikščionis ir todėl, kad jie yra krikščionys. Skaičiuojama, kad apie 200 mln. krikščionių pasaulyje negali visiškai laisvai praktikuoti savo tikėjimo.

– Dėl kokių konkrečiai persekiojimų kenčia krikščionys?

– Artimuosiuose Rytuose krikščionys patyrė „Islamo valstybės“ vykdytą genocidą. Tai pripažino Europos Sąjunga ir Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas. Žmonės prarado savo namus, darbus, netgi neteko gyvybių.

Persekiojimai, kylantys iš islamo fundamentalizmo, vyksta Irake, Nigerijoje, Pakistane ir Sirijoje.

Vien Irake ir Sirijoje šimtai tūkstančių krikščionių buvo priversti bėgti, persikelti gyventi kitur savo šalyje arba tapti pabėgėliais. Iš Irako išvyksta tiek daug krikščionių, kad vienai seniausių pasaulio bažnyčių gresia išnykimas, nebent būtų dedama konkrečių pastangų išsaugoti šią seną bendruomenę.

Kitose šalyse krikščionys kenčia išpuolius prieš jų bažnyčias. Pavyzdžiui, Egipto krikščionys savižudžių sprogdintojų ataką patyrė 2016 metų gruodį, o paskui dar kartą Verbų sekmadienį 2017-aisiais. Šių išpuolių metu žuvo keliasdešimt žmonių, dar daugiau buvo sužeista. Atsakomybę už tai prisiėmė „Islamo valstybė“. Išpuolių prieš krikščionis smarkiai daugėja, pavyzdžiui, Pakistane.

Nelegalu tapti krikščionimi

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

– Kas vykdo išpuolius prieš krikščionių bendruomenes?

– Kai kuriose šalyse pagrindinė persekiotoja yra pati valstybė. Kitose už tai atsakingos fundamentalistų grupuotės. Remiantis minėta ataskaita „Persekiojami ir pamiršti?“, Šiaurės Korėjoje protestantai ir katalikai yra vertinami kaip nepalankiausi valstybei, o tai lemia, kad yra ribotos jų galimybės gauti maisto, išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas krikščionybę vaizduoja kaip „užsienio infiltraciją“ į Kiniją. Kai kuriose šalies provincijose valdžia pašalino kryžius nuo bažnyčių ir sugriovė pastatus. Pakistane uždraustos fundamentalistų kuopelės 2016 metais užpuolė krikščionis Velykų sekmadienį. Žuvo 24 žmonės. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Talibanas.

– Su kokiais kitokiais sunkumais susiduria krikščionys įvairiose pasaulio šalyse?

– Pavyzdžiui, Egipte nelegalu iš islamo atsiversti į krikščionybę. Irane farsi kalboje neleidžiama vartoti žodžio „Mišios“. Šiaurės Nigerijos Maidugūrio vyskupijoje teroristinės grupuotės „Boko Haram“ vykdomos masinės žudynės bei kitoks smurtas, taip pat nukreiptas ir į krikščionių bendruomenes, lėmė, kad 1,8 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

„Boko Haram“ vykdomos masinės žudynės bei kitoks smurtas, taip pat nukreiptas ir į krikščionių bendruomenes, lėmė, kad 1,8 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

– Kaip krikščionių bendruomenės visame pasaulyje reaguoja į visa tai, kas vyksta? Ar šis atsakas adekvatus? Ko dar reikėtų imtis?

– Atsakas nepakankamas. Masinis krikščionių išvykimas iš Irako buvo labai skaudus. Prieš 2003 metų invaziją Irake gyveno 1,2 mln. krikščionių. Šiandien jų belikę tik 300 tūkstančių. Dideliame pavojuje ir krikščionys Sirijoje.

Būtina suprasti sunkią krikščionių padėtį, taip pat ir jų vaidmenį palaikant pliuralistinę visuomenę. Irako chaldėjų patriarchas Louisas Sako pareiškė, kad krikščionys gali prisidėti prie „sambūvio ir civilizacijų Irako“. Gyvybiškai svarbu remti krikščionių vaidmenį šiame regione siekiant nacionalinio susitaikymo ir pliuralizmo, tai padidintų ilgalaikės taikos galimybes.

Krikščionys ir kitos mažumos yra esminė visuomenės dalis. Ši įvairovė – stipri taikos varomoji jėga. Krikščioniškos atlaidumo, susitaikymo ir taikaus sugyvenimo vertybės tampa tiltais, pasiekiančiais skirtingas bendruomenes bet kurioje valstybėje.

Atsakas – sąmoningumas

– Išties, kaip minėjote, kai kuriose valstybėse stiprėja nacionalizmas, ir religinės mažumos tampa pagrindiniu nacionalistų taikiniu. Kaip užkirsti tam kelią?

Prieš 2003 metų invaziją Irake gyveno 1,2 mln. krikščionių. Šiandien jų belikę tik 300 tūkstančių.

– Nuo 2014 metų sustiprėjus hinduistų nacionalistų partijai Bharatiya Janata Party (Indijos liaudies partija), gerokai padaugėjo persekiojimų, paremtų nacionalizmu. Indijos krikščionių persekiojimų ataskaita nurodo 365 rimtus antikrikščioniškus žiaurumo atvejus šioje šalyje 2016 metais. Iš esmės krikščionių persekiojimo didėjimą lėmė hindutvos filosofijos plitimas visuomenėje. Hindutva – dešiniojo sparno hinduistų nacionalizmas.

2015 metų rugpjūtį išplatinti duomenys parodė, kad pirmą kartą nuo 1947 metų, kai buvo iškovota nepriklausomybė, hinduistai Indijoje sudarė mažiau kaip 80 proc. visų gyventojų. Tai paskatino baimes, kad religijos pakeitimas, atsivertimas į kitą religiją keičia šalies veidą. Septynios iš 29 valstijų priėmė įstatymus, draudžiančius keisti religiją. Tinkamiausias atsakas į tai – sąmoningumas, dėmesio atkreipimas į šį reikalą.

– Net šalyse, turinčiose senas demokratijos tradicijas, pavyzdžiui, kai kuriose Europos valstybėse, krikščionims patariama viešai nedemonstruoti savo religinio identiteto. Kokia jūsų nuomonė apie tai?

– Negalima kalbėti prieš krikščionių persekiojimą neatsižvelgiant į kontekstą – religinę laisvę. Laisvė išpažinti religiją yra žmogaus teisė, ginama Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnio. Mano atsakymas į šį klausimą vėl – sąmoningumas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"