Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Pasaulyje gali atsirasti nauja valstybė

 
Aktyvistai laiko Naujosios Kaledonijos vėliavą. / 
Aktyvistai laiko Naujosios Kaledonijos vėliavą. /  AFP/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį Naujojoje Kaledonijoje vyks referendumas dėl nepriklausomybės nuo Prancūzijos. Tai Ramiojo vandenyno pietuose esantis salynas, nutolęs nuo Paryžiaus per 18 tūkst. kilometrų.

Dalyviai turės atsakyti į klausimą: „Ar norėtumėte, kad Naujoji Kaledonija įgytų visišką suverenitetą ir taptų nepriklausoma valstybe?“ Anot analitikų, salyno gyventojai tikriausiai nuspręs likti Prancūzijos dalimi.

Naujoji Kaledonija tapo Prancūzijos valda 1853 metais.

Tai nebe pirmas kartas, kai salynas rengia plebiscitą šiuo klausimu. 1987 metais Naujoji Kaledonija taip pat mėgino atsiskirti nuo Prancūzijos. Tąkart prieš nepriklausomybę balsavo 98 proc. rinkėjų. Tiesa, prie balsadėžių atėjo labai mažai žmonių – dauguma gyventojų referendumą boikotavo.

Pavadinimo kilmė

Europiečiai atrado šį salyną XVIII amžiuje. Britų keliautojas Jamesas Cookas pastebėjo Didžiąją salą ir pavadino ją Naująja Kaledonija. Pavadinimas kilo iš Škotijos aukštikalnių, į kurias buvo panašūs vietiniai kalnai. Kaledonija buvo populiari poetiniuose ir patriotiniuose škotų kūriniuose. (Keliautojo tėvas buvo škotas.)

Naująja Kaledonija susidomėjo Didžiosios Britanijos bei Šiaurės Amerikos banginių medžiotojai ir santalų prekiautojai. Europiečiai mainė alkoholį ir tabaką į sau būtiniausias prekes. Į salas jie atnešė ir naujų ligų: raupus, tymus, dizenteriją, gripą, sifilį ir raupsus. Dėl to mirė nemažai vietos gyventojų.

Salynas garsėja nuostabaus žydrumo paplūdimiais. / AFP/Scanpix nuotrauka
Salynas garsėja nuostabaus žydrumo paplūdimiais. / AFP/Scanpix nuotrauka

Sumažėjus santalų prekybai, atsirado nauja prekybos forma. Iš Naujosios Kaledonijos į cukraus plantacijas Fidžyje ir Kvinslande buvo gabenami vergai. Prekyba žmonėmis baigėsi XX amžiaus pradžioje.

Imperijos konfeti

Sala tapo Prancūzijos valda 1853 metais, Napoleonui III bandant konkuruoti su britų kolonijomis Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Ji vėliau įvardyta kaip užjūrio teritorija. Paryžius, beje, tokių turi trylika. Tai tarsi Prancūzijos imperijos konfeti, išsibarsčiusi po pasaulį.

Naujojoje Kaledonijoje gyvena apie 269 tūkst. žmonių. 39 proc. jų yra tenykščiai melaneziečiai, dar vadinami kanakais, o 27 proc. gyventojų yra europiečių, daugiausia prancūzų, naujakurių palikuonys. Likusieji yra daugiausia imigrantai iš kitų Okeanijos šalių bei Pietryčių Azijos.

Praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį tarp kanakų ir prancūzų kilo konfliktas, pareikalavęs kelių dešimčių gyvybių. Neramumus pavyko numalšinti tarpininkaujant Paryžiui. Tuo metu buvo sudaryti susitarimai, kurie suteikė Naujajai Kaledonijai autonomijos statusą.

Sostinėje Numėjoje įsikūrusi vietos asamblėja administruoja daugelį sričių, bet Paryžius vis dar kontroliuoja šios teritorijos gynybos, užsienio reikalų ir švietimo politiką. Kai kuriems gyventojams tokia padėtis ne visai patinka, jie norėtų didesnio savarankiškumo.

Dosni parama

Stebėtojai pažymėjo, kad pasirengimas referendumui ir agitacinė kampanija buvo palyginti rami. Kaip teigė Naujosios Kaledonijos universiteto ekspertas Pierre'as-Christophe'as Pantzas, tokia nuotaika vyrauja jau tris dešimtmečius, bet tai nereiškia, kad balsavimas nereikšmingas. Salyne vyko daug susitikimų, diskusijų, agitacinių renginių, gatvėse matyti plakatų, Naujosios Kaledonijos vėliavų.

Numėjos susitarimas reikalauja, kad Prancūzija iki 2018 metų lapkričio leistų surengti šiai užjūrio teritorijai referendumą dėl nepriklausomybės. Dokumente taip pat nurodyta, kad jei per šį balsavimą gyventojai pasakytų „ne“, kitas toks plebiscitas turėtų būti surengtas iki 2020-ųjų.

Tiesą sakant, mažai kas tikisi, kad Naujoji Kaledonija sekmadienį balsuos už nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Kaip rodo apklausos, net 69–75 proc. respondentų nenori atsiskirti. „Būdami su Prancūzija turime viską, ko reikia – mokyklas, ligonines“, – aiškino namų šeimininkė Marceline.

Prancūzijos užjūrio teritorijos yra labai priklausomos nuo centrinės vyriausybės materialinės paramos. Šiemet Paryžius skyrė Naujajai Kaledonijai 1,3 mlrd. eurų. Dėl to šis salynas gali džiaugtis aukštesniu gyvenimo lygiu negu, pavyzdžiui, šalia esantis Vanuatu. Verslo lyderiai įsitikinę, kad nepriklausomybė neigiamai paveiktų salyno ekonomiką.

Naujosios Kaledonijos turkio žydrumo lagūnos tarsi magnetas traukia turistus. Be to, čia gausu nikelio, kuris naudojamas elektronikoje ir kitose pramonės srityse.

Padės susiburti

Kanakų atstovas Bernardas Alletonas vadina referendumą farsu, mat jau iš anksto skelbiama, kad jį turėtų laimėti nepriklausomybės priešininkai. Abejonių kelia ir rinkėjų sąrašai, į kuriuos nepateko salyne nepakankamai laiko gyvenantys asmenys.

Anot B. Alletono, nepriklausomybės šalininkai viliasi, kad sekmadienio balsavimas, jei ir nebus pergalingas, bent padės suburti bendraminčius kitam kartui. „Kanakai reikalauja nepriklausomybės tam, kad įgytų teisių, atsiimtų žemes ir išsaugotų kultūrą“, – vardijo atstovas. B. Alletono teigimu, ši visuomenės grupė vis dar menkinama ir diskriminuojama.

Naujojoje Kaledonijoje nedarbo ir skurdo rodikliai gerokai didesni nei žemyninėje Prancūzijoje. Daugelis vietos gyventojų jaučiasi Paryžiaus užmiršti. Kanakams kliūva gana aukštos prekių ir nekilnojamojo turto kainos. Jas išpučia salyne gyvenantys ir itin dideles pajamas gaunantys prancūzų tarnautojai. Taigi šis referendumas dar laikomas kova su ekonomine nelygybe.

Prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Numėjoje. / france24.com nuotrauka
Prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Numėjoje. / france24.com nuotrauka

Pastaraisiais metais kai kurie jauni kanakai, nepatenkinti savo finansine padėtimi, puldinėja vidurinės klasės europiečių palikuonis. Jų mašinos kai kada apmėtomos akmenimis ar net apšaudomos.

Atsvara regione

Salyno siekį išlaikyti ryšį su svarbia Europos politine galia lemia ir geopolitinis kontekstas. Kai kurie apžvalgininkai baiminasi, kad nuo Prancūzijos atsiskyrusi Naujoji Kaledonija netrukus patektų į Kinijos įtakos zoną. Panašiai nutiko kaimynystėje esančiam Vanuatu.

Kaip pažymėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ši užjūrio teritorija padeda bent minimaliai pažaboti Kinijos hegemoniją regione. Pasak ekspertų, netoliese esanti Australija taip pat suinteresuota, kad Naujoji Kaledonija liktų Prancūzijos dalis, mat kaistančiame regione nori turėti Vakarų sąjungininką.

Kovą lankydamasis Numėjoje lyderis sakė žmonėms, kad nemėgins paveikti žmonių, mat tai pačių salyno gyventojų reikalas. „Tik noriu jums pasakyti iš visos širdies... Prancūzija be Naujosios Kaledonijos nebebus ta pati“, – kalbėjo E. Macronas.

Prancūzijos vadovas turėtų tarti žodį, kai bus paskelbti referendumo rezultatai. Pirmadienį Naujojoje Kaledonijoje planuojama premjero Édouard'o Philippe'o ir užjūrio reikalų ministrės Annick Girardin viešnagė. Jie ketina aptarti salyno ateitį su vietos politikais ir galbūt pakalbėti apie pokyčius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"