Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Obama vadovaus 100-ųjų Mandelos gimimo metinių minėjimui

 
2018 07 15 17:34

Pietų Afrika ateinančią savaitę minės šimtąsias Nelsono Mandelos gimimo metines ir pagrindinę kalbą sakys buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama.

2013 metais miręs N. Mandela išlieka tikra pasauline ikona. Jis visą gyvenimą kovojo prieš baltųjų mažumos valdžią ir skleidė taikos ir susitaikymo žinią po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo, kuriame praleido 27 metus.

Jo gimtadienis liepos 18 dieną yra minimas visame pasaulyje. Nelsono Mandelos fondas šiais metais žmones ragina „imtis veiksmų ir įkvėpti pokyčius“ N. Mandelos vardu.

B. Obama nustatys šventinių renginių toną, liepos 17 dieną Johanesburge pasakydamas kalbą, kuri, jo padėjėjų teigimu, bus jo svarbiausia kalba nuo tada, kai jis pernai paliko Baltuosius rūmus.

„Ji suteiks jam galimybę paskleisti tolerancijos, integracijos ir demokratijos žinią tuo metu, kai visame pasaulyje yra akivaizdžių iššūkių N. Mandelos palikimui“, – laikraščiui „The New York Times“ sakė B. Obamos padėjėjas Benjaminas Rhodesas.

B. Obama ir N. Mandela tik trumpai susitiko 2005 metais, tačiau buvęs Amerikos prezidentas per N. Mandelos laidotuvės perskaitė panegiriką ir sakė, kad N. Mandela „skatina mane norėti būti geresniu žmogumi“. Jis taip pat pripažino, kad jis buvo „paskutinis didis XX-ojo amžiaus išlaisvintojas“.

Buvęs PAR prezidentas Frederikas Willemas de Klerkas, kartu su N. Mandela 1993 metais gavęs Nobelio taikos premiją, agentūrai AFP sakė, kad 100-ųjų N. Mandelos gimimo metinių minėjimas yra puiki galimybė apsvarstyti dabartines šalies problemas.

„Esu įsitikinęs, kad prezidentas N. Mandela dėl dabartinės valstybės būklės būtų taip pat sunerimęs, kaip ir aš, – sakė jis. – Jo vizija dėl susitaikiusios Pietų Afrikos dabartinėje ANC (valdančiojoje partijoje) beveik išnyko.“

Anksčiau šiais metais paskelbta Pasaulio banko ataskaita parodė, kad nelygybė PAR visuomenėje yra didžiausia pasaulyje ir kad daugelis PAR gyventojų mano, jog N. Mandelos įpėdiniai sužlugdė jo viltis dėl šios šalies.

Kiti N. Mandelą kaltina „parsidavus“ ir leidus baltiesiems išsaugoti didžiosios PAR ekonomikos dalies kontrolę.

„Jis išlaisvino mus politiškai, tačiau ekonomiškai nesame laisvi, – sakė devyniolikmetis Soveto gyventojas Mtate Phakela. – Neturime prieigos prie švietimo sistemos ar turto. Mano jausmai yra prieštaringai. Jis padarė viską, ką galėjo, tačiau po jo atėję žmonės galėjo padaryti geriau.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"