Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Nicolas Maduro paskelbtas nualintos Venesuelos prezidentu

 
2018 05 21 7:28
AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro paskelbtas sekmadienį vykusių valstybės vadovo rinkimų nugalėtoju.

Antrą šešerių metų kadenciją užsitikrinusio prezidento varžovai paskelbė nepripažįstantys šio balsavimo teisėtu ir paragino vėliau šiais metais surengti naujus rinkimus.

„Nepripažįstame šio rinkimų proceso teisėtu ir teisingu. Mūsų požiūriu, rinkimų nebuvo. Turime rengti Venesueloje naujus rinkimus“, – pareiškė pagrindinis N. Madurto varžovas rinkimuose Henri Falconą dar prieš paskelbiant balsavimo rezultatus.

Opozicija boikotavo šiuos rinkimus. Juos pasmerkė ir didelė dalis tarptautinės bendrijos.

Rinkimuose, kurie vyko šaliai išgyvenant didžiulę ekonominę krizę, dalyvavo tik 46 proc. rinkėjų.

Kai Nacionalinė rinkimų komisija paskelbė N. Maduro rinkimų nugalėtoju, prezidentas pareiškė, jog tai „istorinis laimėjimas“.

„Niekada anksčiau jokiam kandidatui į prezidentus nėra pavykę surinkti 68 proc. rinkėjų balsų“, – sakė N. Maduro, kreipdamasis į minią džiūgaujančių savo šalininkų, susirinkusių prie prezidentūros „Miraflores“ Karakase.

Nacionalinės rinkimų komisijos pirmininkė Tibisay Lucena paskelbė, kad duomenys, gauti suskaičiavus daugiau nei 90 proc. balsalapių, rodo, kad N. Maduro surinko 67,7 proc. balsų.

Remiantis, šiais duomenimis, antroje vietoje likęs H. Falconas gavo 21,2 proc. balsų. Paskutinėje prieš rinkimus viešosios nuomonės apklausoje N. Maduro ir H. Falconas žengė koja kojon.

N. Falconas sakė, kad nauji rinkimai galėtų būti surengti lapkritį ar gruodį, kai jie paprastai rengiami. Šiemet N. Maduro visiškai lojali Konstitucinė asamblėja nusprendė paankstinti rinkimus, o šis žingsnis sulaukė tarptautinės bendrijos pasmerkimo ir paskatino opoziciją boikotuoti balsavimą.

Velionio kairiųjų prezidento Hugo Chavezo politiniu įpėdiniu laikomas N. Maduro Venesuelai, turinčiai didžiausias pasaulyje naftos atsargas, tačiau šiuo metu išgyvenančiai gilią ekonominę krizę, vadovauja nuo 2013 metų.

Dėl hiperinfliacijos šalyje trūksta net būtiniausių prekių ir smarkiai išaugo nusikalstamumas. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad 75 proc. šalies gyventojų neigiamai vertina N. Maduro darbą prezidento poste.

Pastaraisiais metais šimtai tūkstančių Venesuelos gyventojų dėl nepritekliaus ir neramumų paliko šalį.

H. Falconui, 56 metų buvusiam armijos karininkui, prieš šiuos rinkimus nepavyko užsitikrinti pagrindinių opozicijos lyderių paramos.

Per spaudos konferenciją, surengtą dar prieš oficialių rezultatų paskelbimą, jis apkaltino vyriausybę klastojus balsus.

Jis atkreipė dėmesį į vadinamuosius raudonuosius taškus – šalia balsavimo apylinkių valdančiosios Socialistų partijos gatvėse įrengtus prekystalius, kuriuose, anot jo, rinkėjams buvo dalijama labdara.

Pasak H. Falcono, visoje šalyje buvo įrengta iš viso 12 711 tokių „raudonųjų taškų“ – prie 87 proc. balsavimo apylinkių.

Buvęs šiaurinės Laros valstijos gubernatorius taip pat sakė, kad balsavimo apylinkės tebeveikė ir pasibaigus nustatytam balsavimo laikui, o iš kai kurių buvo išvaryti stebėtojai.

Šimtai venesueliečių kelių Lotynų Amerikos šalių sostinėse, tarp jų Bogotoje, Limoje ir Buenos Airėse, taip pat Ispanijos sostinėje Madride, išėjo į gatves protestuoti prieš N. Maduro perrinkimą antrai kadencijai.

Didžiausias protestas vyko Čilės sostinėje Santjage, kur į demonstraciją susirinko daugiau nei tūkstantis žmonių. Čilė praėjusiais metais išdavė 73 tūkst. vizų šalį paliekantiems Venesuelos piliečiams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"