Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Naujasis Prancūzijos įstatymas dėl migracijos – priimtas

 
2018 04 23 11:38
AFP/Scanpix nuotrauka

Prancūzijos Nacionalinis Susirinkimas priėmė kontroversišką imigracijos įstatymą, išryškinusį beprecedenčius nesutarimus prezidento Emmanuelio Macrono jaunoje centristinėje partijoje. Tuo tarpu „Amnesty International“ jį vertina kaip „pavojingą migrantams ir  pireglobsčio prašytojams.“

Po 61 valandą trukusių debatų įvykusio balsavimo metu už įstatymo projektą pasisakė 228 parlamentarai, prieš balsavo 139, dar 24 deputatai susilaikė. Įstatymas buvo priimtas daugiausia E. Macrono partijos „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) pastangomis.

Tačiau vienas LREM deputatas, Jeanas-Michelis Clement'as (Žanas Mišelis Klemanas), nepakluso partijos pozicijai ir balsavo prieš įstatymo projektą, o tada paskelbė paliekantis prezidento įkurtą politinę jėgą.

Prieš įstatymo projektą balsavo skirtingų politinių frakcijų atstovai tiek iš dešiniojo, tiek iš kairiojo sparno, taip pat ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) deputatai.

Parlamento žemieji rūmai dėl šio įstatymo turėjo balsuoti penktadienį, tačiau audringi debatai užsitęsė, deputatams pasiūlius daugiau nei tūkstantį pataisų.

Daugiau nei 200 pataisų pasiūlė LREM nariai, atvirai reiškę nepritarimą prezidento planams dvigubai – iki 90 dienų – pailginti maksimalų migrantų sulaikymo terminą.

Vyriausybė gynė šį įstatymo projektą kaip „subalansuotą“. Tačiau tai neįtikino dešiniojo sparno deputatų, tvirtinusių, kad jis per švelnus, bei kairiųjų pažiūrų parlamentarų, sakiusių, kad tai per daug represyvus įstatymas.

Vidaus reikalų ministras Gerard'as Collombas sakė, kad šiuo įstatymu siekiama „geriau kontroliuoti“ imigraciją. Jis numato perpus – iki šešių mėnesių – sutrumpinti terminą, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas suteikti prieglobstį, taip pat palengvina asmenų, kurių prašymai suteikti prieglobstį atmesti pripažinus juos ekonominiais migrantais, deportavimą.

Pabėgėliams, kurių prašymai bus patenkinti, bus skiriama didesnė pagalba integracijai paspartinti, pavyzdžiui, sudaromos sąlygos lengviau gauti darbą ir išmokti prancūzų kalbą.

Daug kairiojo sparno deputatų piktinosi siūlymu deportavimo laukiančius prieglobsčio prašytojus, įskaitant vaikus, iki 90 dienų laikyti sulaikytus.

„Niekas nepateisina vaikų uždarymo“, – sakė socialistų parlamentaras Herve Saulignacas (Hervė Solinjakas).

Įstatymo projekte taip pat numatyta nuo 120 iki 90 dienų sutrumpinti laiką, per kurį prieglobsčio siekiantis asmenys turėtų pateikti atitinkamą prašymą. Jei prašymas atmetamas, jie turės teisę per dvi savaites jį apskųsti. Aktyvistai tvirtina, kad tai per trumpas terminas surinkti papildomiems įrodymams prašymui pagrįsti.

Nors debatai dėl įstatymo projekto užsitęsė, o savo nepritarimo jam neslėpė ir kai kurie prezidento partijos deputatai, beveik neabejota, kad jis bus priimtas, nes LREM, birželį vykusiuose rinkimuose aplenkusi tradicines partijas, kontroliuoja daugiau nei pusę vietų parlamente.

„Amnesty International“ Prancūzijos biuras praėjus kelioms minutėms po įstatymo projekto priėmimo išplatino pareiškimą, kuriame pažymi, kad šis įstatymas „pavojingas“ migrantams ir prieglobsčio prašytojams.

Jis „nesprendžia sunkumų, su kuriais Prancūzijoje susiduria migrantai ir prieglobsčio prašytojai“, rašoma žmogaus teisių gynėjų pareiškime.

Spaudimas keliais frontais

Prancūzija pernai sulaukė rekordinio prieglobsčio prašymų skaičiaus – 100 tūkst., skirtingai nuo daugelio kitų Europos šalių, kur 2016–2017 metais prieglobsčio prašymų skaičius sumažėjo perpus.

Daug migrantų iš Afrikos ir pietų Azijos dėl vietų stygiaus buvo priversti nakvoti po atviru dangumi. Nemažai jų įsikūrė palapinėse Prancūzijos šiaurėje esančiame Kalė uostamiestyje, laukdami progos pasislėpus sunkvežimiuose pasiekti Didžiąją Britaniją.

Prancūzija pernai sulaukė rekordinio prieglobsčio prašymų skaičiaus – 100 tūkst., skirtingai nuo daugelio kitų Europos šalių, kur 2016–2017 metais prieglobsčio prašymų skaičius sumažėjo perpus.

Imigracijos įstatymas politines aistras pakurstė tokiu metu, kai E. Macronas patiria didžiulį spaudimą dėl savo pasiryžimo įgyvendinti didžiulio masto reformas, įskaitant skolų slegiamos valstybinės geležinkelių įmonės SNCF pertvarką. Planuojamos reformos šalyje išprovokavo streikų ir protestų bangą.

Pirmadienį ir antradienį prieš numatytą pertvarką toliau streikuos geležinkelio darbuotojai. Nuo balandžio pradžios kiekvieną savaitę jie streikuoja dvi iš penkių darbo dienų, savo veiksmais smarkiai sutrikdydami susisiekimą traukiniais.

Geležinkelininkų profesinės sąjungos nepritaria prezidento planams atimti iš naujų SNCF darbuotojų darbo vienoje darbovietėje visą gyvenimą ir ankstyvo išėjimo į pensiją garantijas. Šie planai yra dalis E. Macrono pastangų sumažinti beveik 50 mlrd. eurų siekiančias SNCF skolas.

Profsąjungos viliasi, kad visuomenės spaudimas galėtų priverti prezidentą atsisakyti šių planų. Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad streikininkus palaiko tik 43 proc. prancūzų.

Streikų keliama suirutė pastaruoju metu sumažėjo, nes juose dalyvauja vis mažiau dirbančiųjų.

Planuota, kad pirmadienį kursuos 35 proc. greitųjų traukinių. Mėnesio pradžioje, kai buvo paskelbtas streikas, kursuodavo vos 8 proc. traukinių.

Pirmadienį ir antradienį su nepatogumais susidurs ir keliaujantieji oro transportu, nes dešimtą dieną per dviejų mėnesių laikotarpį streikuos oro bendrovės „Air France“ darbuotojai.

Visgi oro bendrovė pranešė, jog pirmadienį turėtų atlikti 75 proc. planuotų skrydžių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"