Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

NATO viršūnių susitikime liepą bus diskutuojama apie atgrasymą ir ryšius su Rusija

 
2018 05 28 18:06
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus svarstomos penkios prioritetinės sritys, tokios kaip atgrasymas, modernizacija ar santykiai su Europos Sąjunga, o itin svarbią vietą darbotvarkėje užims diskusijos apie priemones, skirtas ryšiams su vis atkaklesne Rusija „palaikyti“, pirmadienį paskelbė Aljansas.

Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasarinę sesiją Varšuvoje pareiškė, kad susitikime bus telkiamas dėmesys į stabilumo didinimą Aljanso pasienio regionuose, ypač pietiniuose, bei į dalijimosi našta principą.

J. Stoltenbergas sakė besiviliantis, kad lyderiai per liepos 11–12 dienomis Briuselyje vyksiantį susitikimą „priims sprendimų dėl pasirengimo atsiųsti pastiprinimą ir kariuomenės mobilumo“, remiantis 2016-aisiais priimtu Aljanso sprendimu dislokuoti karių savo rytiniame flange, turinčiame bendrą sieną su Rusija.

„Mūsų atgrasymo ir gynybos potencialą lemia ne tik mūsų dislokuotos pajėgos – itin didelę įtaką jam daro mūsų gebėjimas prireikus greitai perkelti pajėgas“, – teigė jis.

Santykiams tarp Rusijos ir Vakarų pašlijus labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos, NATO vadovas taip pat pareiškė tikintis, kad Aljansas nuspręs ir toliau tęsti „dvilypę“ politiką Maskvos atžvilgiu – derinti „atgrasymą ir gynybą su politiniu dialogu“.

„Net jei netikime geresniais santykiais su Rusija artimiausioje ateityje, turime palaikyti mūsų santykius su Rusija“, – pridūrė jis.

2018-ųjų viršūnių sutikimas bus surengtas augant nuogąstavimams dėl didėjančio Rusijos atkaklumo hibridinio ir kibernetinio karo srityse.

Specialiojoje ataskaitoje dėl atsako į Rusijos hibridines grėsmes Didžiosios Britainijos Lordų Rūmų narys Michaelas Joplingas (Maiklas Džoplingas) savaitgalį NATO Parlamentinei Asamblėjai sakė, kad Aljansas turėtų svarstyti naują kolektyvinės gynybos „5B straipsnį“, kuris numatytų kolektyvinį atsaką į vadinamąsias „hibridines atakas“.

„Šis straipsnis aiškiai duotų suprasti, kad hibridinės atakos išprovokuotų kolektyvinį Aljanso atsaką“, – sakoma ataskaitoje.

NATO kolektyvinės gynybos sutarties 5-asis straipsnis numato, kad vienos Aljanso narės puolimas reikštų puolimą prieš visą bloką.

Kovo mėnesį JAV generolas, NATO pajėgų Europoje vadas Curtisas Scaparrotti (Kertisas Skaparotis) sakė, kad Aljanso šalys šiuo metu stengiasi nustatyti, kokiais atvejais kibernetinė ataka išprovokuotų 5-ojo straipsnio inicijavimą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"