Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Musulmonai pradeda Ramadaną

 
Pirmoji Ramadano diena Rijade.
Pirmoji Ramadano diena Rijade. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiandien Saudo Arabijoje, prižiūrinčioje dvi islamo švenčiausias vietas, prasideda šventasis Ramadano mėnuo.

Nustatydami Ramadano pradžią musulmonai tradiciškai vadovaujasi mėnulio kalendoriumi ir mėnulio fazės stebėjimais – stengiasi pamatyti mėnulio jaunatį, žyminčią naujo mėnesio, trunkančio 29–30 dienų, pradžią. Kai kurios šalys remiasi astronominiais skaičiavimais ir observatorijų duomenimis, o kitose mėnulio jaunatį privalu pamatyti plika akimi. Todėl kai kada Ramadanas pradedamas skirtingomis dienomis ir kasmet 11 dienų anksčiau. Anksčiau dauguma musulmoniškų valstybių laikydavosi Saudo Arabijos religinių pareigūnų nustatytų datų, bet pastaraisiais metais daugelis jų savarankiškai skelbia šventojo mėnesio pradžią pagal astronominius skaičiavimus.

Daugiau kaip 1,5 mlrd. pasaulio musulmonų per Ramadaną raginami nuo saulėtekio iki saulėlydžio nevalgyti, negerti, nerūkyti ir susilaikyti nuo lytinių santykių, vengti blogų minčių ir veiksmų. Daugelis dienos pasninką nutraukia taip, kaip tai darė pranašas Mahometas maždaug prieš 1400 metų – gurkšneliu vandens ir keliomis datulėmis, pasimeldę saulei nusileidus.

Ramadaną musulmonai laiko šventu, nes tikima, kad tą mėnesį Mahometui buvo apreikštas Koranas. Laikotarpis skirtas nuodugnesniems apmąstymams ir dažnesnėms maldoms, ne tik kūnui, bet ir sielai apvalyti. Musulmonų reikalaujama visą dėmesį sutelkti į savitvardą, aukas ir neturtingųjų šelpimą.

Ramadanu vadinamas vienas iš penkių islamo stulpų, keturi kiti: tikėjimo išpažinimas (šahada), pareiga melstis penkis kartus per parą, šelpti neturtinguosius ir atlikti hadžą – šventąją kelionę į Meką. Pasninku siekiama priartinti tikinčiuosius prie Dievo ir priminti tų žmonių, kuriems pasisekė mažiau, kančias. Vaikus rekomenduojama pratinti pasninkauti pamažu. Nesilaikyti pasninko gali ligoniai, keliautojai, kariai, besilaukiančios moterys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"