Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Moldovos apynasris propagandinei žiniasklaidai didesnis nei Lietuvos

 
2018 02 19 11:35
Rusija informacinį karą kariauja ir Moldovoje. / 
Rusija informacinį karą kariauja ir Moldovoje. /  Reuters/Scanpix ir DW nuotraukos

Moldovoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį draudžiamos Rusijos televizijų naujienų ir analitinės programos. Ekspertai įsitikinę: ateityje Moldovoje derėtų uždrausti ir Rusijos interneto portalus, ir popierinę šios kaimyninės šalies spaudą.

Moldovos televizijos ir radijo kodekso pataisos numato drausti šalies teritorijoje transliuoti naujienų, analitines, karines, politines ir pokalbių laidas, jei jos yra šalių, nepasirašusių Europos konvencijos dėl televizijos be sienų, rašo DW. Tarp tokių valstybių yra Rusija, Konvenciją pasirašiusi dar 2006 metais, bet iki šiol jos neratifikavusi.

Šios pataisos Moldovoje įsigaliojo vasario 13 dieną. Šios šalies visuomenė neoficialiai įstatymą vadina „Apie karą su Rusijos propaganda“.

„Mūsų gyventojus nuteikinėjo, kad ateitis galima tik su Rusija“, – sakė Moldovos istorijos mokslų daktaras Ruslanas Ševčenka.

Moldovoje 40 proc. žiūri Rusijos televizijas

Rusijos televizijų laidos išmėtytos po įvairius Moldovos kabelinių operatorių paketus, kurie perkami pagal vartotojų galimybes, skonį ir pomėgius. Tačiau daugumoje paketų – retransliuojami stambiausi Rusijos televizijos kanalai: „Pirmasis“, NTV, RTR. Būtient jie turi didžiausius žiūrovų simpatijų reitingus.

Kai įstatymas įsigaliojo, už jo nesilaikymą galimos baudos iki 70 tūkst. lėjų (daugiau kaip 3 tūkst. 300 eurų) ir net įmanoma netekti transliuotojo licencijos.

Pagal Viešosios politikos instituto 2017 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais Moldovoje atliktą sociologinę apklausą, apie 40 proc. respondentų informacijos semiasi iš Rusijos televizijos kanalų.

Dabar vietoj naujienų galima matyti šou laidas. Iš televizorių ekranų dingo Rusijos žinių laidos, bet liko mėgstamos pramoginės, tokios, kaip „Madingas nuosprendis“, filmai, serialai.

„Situacija nemaloni, – skundėsi „NTV-Moldova“ generalinė prodiuserė Adela Railianu. – Mums teko atsisakyti daugelio Rusijos projektų.“

Pasak prodiuserės, Rusijos naujienų ir politinės laidos užėmė nemažą tinklelio dalį: po 30–40 minučių žinių ir po dvi ar tris valandas per dieną analitinių bei politinių pokalbių laidų. Dabar jas teks dengti savo gamybos produkcija, be tam nepakanka nei lėšų, jei darbuotojų, teigė A. Railianu.

„Mes vis vien pasakosime apie svarbiausius Rusijos įvykius, juk šioje šalyje gyvena apie 500 tūkst. mūsų tėvynainių“, – patikino ji.

„Accent-TV“ generalinis prodiuseris Stanislavas Vyžga
„Accent-TV“ generalinis prodiuseris Stanislavas Vyžga

Konkurencija informacinėje erdvėje

„Rusijos kanalų retransliuotojų reitingus keldavo būtent Rusijos gamybos laidos. Tai akivaizdu, nes kuklūs Moldovos resursai neleidžia konkuruoti su „Gazprom-media“ ar „Pirmuoju kanalu“, – mintimis dalijosi vietos televizijos kanalo „Accent-TV“ generalinis prodiuseris Stanislavas Vyžga.

Tačiau naujas įstatymas draudžia retransliuoti informacinį rusišką turinį, o dėl šito moldavai jau galėjo konkuruoti, nes, S. Vyžgos teigimu, visas naujienas pateikia operatyviau, labiau nešališkai ir kūrybiškai.

„Šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma žmonių laikyti informaciniame vakuume ir jiems pateikti vienpusę poziciją“, – įsitikinęs Moldovos televizijos kanalo vadovas.

Kova su propaganda

Kitokia yra televizijos žurnalisto Olego Kristalo nuomonė. „Rusijos televizijos kanalai užsiima ne informacija, bet propaganda“, – neabejoja jis. Žurnalistas įsitikinęs, kad drausti reikėjo jau anksčiau – dar 2005–2006 metais. „Tačiau geriau vėliau, negu niekada“, – sakė jis.

Istorijos mokslų daktaras Ruslanas Ševčenka kalbėjo apie naujovių poreikį Moldovos informacinėje erdvėje, nes „žinios, kurias apie mūsų šalį skleidė Rusijos žiniasklaida buvo ne mūsų valstybės naudai“.

„Moldovos politiniai įvykiai buvo nušviečiami negatyviai. Šalį rodė kaip skurdžią ir neturinčią perspektyvų. Mūsų gyventojus nuteikinėjo, kad ateitis galima tik su Rusija“, – sakė istorikas.

Ekspertai įsitikinę: ateityje Moldovoje derėtų uždrausti ir Rusijos interneto portalus, ir popierinę šios šalies spaudą.

Prorusiškas Moldovos prezidentas Igoris Dodonas.
Prorusiškas Moldovos prezidentas Igoris Dodonas.

Deputatai „už“, prezidentas „prieš“

Kodekso pataisas priėmė Moldovos parlamento dauguma 2017 metų gruodžio 7 dieną. Prorusiškas prezidentas Igoris Dodonas įstatymo projektą pavadino nedemokratišku ir atsakė pasirašyti. Vietoj I. Dodono, kai pagal Konstitucinio teismo sprendimą jis buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, dokumentą sausio 10 dieną pasirašė parlamento pirmininkas Adrianas Kandu.

Rusijos Valstybės Dūma griežtai sukritikavo Moldovos valdžios veiksmus. Atsakydamas į tai Moldovos parlamentas vasario 8 dieną nubalsavo už deklaraciją, smerkiančią „Rusijos Federacijos išpuolius prieš Moldovos Respublikos nacionalinį informacinį saugumą ir dėl žeidžiančio kišimosi į šalies politinę veiklą“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"