Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Migrantus siūloma stabdyti jau jūroje

 
2018 09 17 18:13
Laivelį su migrantais, įstrigusį Gibraltaro sąsiauryje, rugsėjo 8 dieną išgelbėjo Ispanijos civilinė gvardija.
Laivelį su migrantais, įstrigusį Gibraltaro sąsiauryje, rugsėjo 8 dieną išgelbėjo Ispanijos civilinė gvardija. AFP/Scanpix nuotrauka

Austrijos ir Italijos dešiniųjų vidaus reikalų ministrai ragina Europos Sąjungą (ES) dar jūroje stabdyti išgelbėtus migrantus ir laivuose tvarkyti jų prieglobsčio prašymus.

Šimtai tūkstančių migrantų, mėgindami pasiekti ES, leidžiasi į pavojingą kelionę jūra, bet išsvajotą žemyną, kuriame tikisi pradėti naują gyvenimą, pasiekia ne visi. Šimtai migrantų paskendo, kitus nuolat gelbėja humanitariniai ir pakrančių apsaugos laivai.

Per ES migracijos konferenciją Vienoje šiuo metu blokui pirmininkaujančios Austrijos vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklas sakė, kad migrantus paėmusiuose laivuose turėtų būti taikoma greita procedūra, siekiant išsiaiškinti, kurie iš jų gali gauti prieglobstį. Po išsamaus patikrinimo laive tie, kurie atitinka kriterijus prašyti prieglobsčio, galėtų būti įleisti į ES, o kiti būtų išgabenti į „saugius uostus“ trečiosiose šalyse. Ministro žodžiais, laivuose yra gera priežiūra, o tokia sistema padėtų išspręsti repatriavimo problemą. Mat, H. Kicklo žodžiais, „sykį žmonės įkėlė koją į žemyną, juos išsiųsti yra labai sunku ir brangu“. ES prieglobsčio politika turėtų būti tokia, kad prašyti prieglobsčio „nebūtų įmanoma niekaip kitaip, kaip tik už išorinių ES sienų, ir sprendimai būtų priimami taip pat ne ES“.

Sulaukė kritikos

H. Kicklas pristatė savo planą per bendrą spaudos konferenciją su Italijos dešiniųjų vidaus reikalų ministru Matteo Salvini, kuris visiškai palaiko Austrijos kolegą. Italijoje pradėtas tyrimas dėl M. Salvini sprendimo neleisti išgelbėtiems migrantams išsilaipinti. Sicilijos prokurorai renka duomenis dėl galimo neteisėto įkalinimo, arešto ir piktnaudžiavimo valdžia.

M. Salvini šalis tapo pagrindiniais migrantų vartais į Europą. Italija seniai skundžiasi, kad yra palikta viena pati dorotis su milžiniška jai tenkančia imigracijos našta, todėl pastaruoju metu ėmėsi drastiškų veiksmų. Uostai nebeįsileidžia laivų su migrantais, o humanitarinės pagalbos organizacijoms siekiama uždrausti laukti jų prie Libijos krantų, paimti į savo laivus ir plukdyti į Italiją. Visoms panašioms pastangoms šios organizacijos priešinasi, nesiūlydamos jokių išeičių, o tik deklaruodamos, kad gelbsti gyvybes. Ir Austrijos pasiūlymą „Gydytojai be sienų“ kritikavo kaip „paprasčiausiai būdą nukreipti dėmesį nuo tikrosios problemos – Europos ir pirmininkaujančios Austrijos negebėjimo rasti tvarų humanitarinės krizės Viduržemio jūroje ir Libijoje sprendimą“. Organizacija paragino ES lyderius nepamiršti, kad visų pastangų centre turi būti žmogaus gyvybės apsauga.

Jungtinių Tautų duomenimis, šiemet mėgindami pasiekti Europą jūroje žuvo daugiau kaip 1600 žmonių. Nuo sausio iki rugpjūčio vidurio Europą pasiekė 60 tūkst. migrantų (2017 metais tuo pačiu laikotarpiu jų buvo beveik 120 tūkst.). Tačiau šiemet Ispanija aplenkė Italiją pagal jūra atvykstančių migrantų skaičių. Iš viso ši šalis šiemet sulaukė jau daugiau kaip 33 tūkst. migrantų.

Kanclerė priveria duris

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, susidūrusi su vis didėjančiu vokiečių nepasitenkinimu ir protestais prieš imigraciją, vis labiau tolinasi nuo savo atvirų durų politikos. 2015 metais, per patį migrantų krizės įkarštį, ji įsileido į šalį daugiau kaip milijoną pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos. Dabar, prieš svarbų šios savaitės ES viršūnių susitikimą, Vokietijos vadovė Berlyne susitiko su Austrijos kancleriu Sebastianu Kurzu, ir juodu sutarė, kad būtina intensyviau dirbti su Afrikos šalimis bei stiprinti Europos pasienio agentūrą „Frontex“. Iki 2020 metų jos darbuotojų skaičius turės padidėti iki 10 tūkst. žmonių.

32 metų Austrijos kancleris S. Kurzas imigracijos klausimu yra griežtos linijos šalininkas. Jis jau buvo susikirtęs su A. Merkel, kai birželį pasipriešino Vokietijos reikalavimui, kad visos ES šalys solidariai dalytųsi migrantais. A. Merkel politika dėl pabėgėlių ne menkai prisidėjo prie antiimigracinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimo ir istorinio laimėjimo per rinkimus pernai. Pačios kanclerės vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis nori griežtinti Vokietijos imigracijos politiką, kad valdantieji krikščionys demokratai dar daugiau neprarastų AfD.

Nors į Europą atvykstančių migrantų srautai yra sumažėję, problema smarkiai paveikė Europos politiką, peraugo į debatus dėl tapatybės ir islamo bei pakurstė nepasitikėjimą

Iš Berlyno Austrijos lyderis iškeliavo į Paryžių deryboms su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o paskui prisijungs prie visų kitų ES narių lyderių Zalcburge, kur rytoj prasideda dviejų dienų viršūnių susitikimas. Imigracija – svarbiausias jo klausimas.

Nepriima ir nenori

Nors į Europą atvykstančių migrantų srautai yra sumažėję, problema yra smarkiai paveikusi Europos politiką ir neatrodo, kad blėstų. Ji peraugo į aštrius debatus dėl nacionalinės tapatybės ir islamo vietos Europoje, pakurstė nepasitikėjimą tarp kai kurių Vakarų ir Vidurio bei Rytų Europos vyriausybių.

Naujausia Eurobarometro apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti birželį, parodė, jog ES piliečiai imigraciją ir terorizmą laiko didžiausiais bloko iššūkiais. 38 proc. apklaustųjų imigraciją nurodė pirmoje grėsmių sąrašo vietoje, terorizmas atsidūrė antroje (29 proc.). Tačiau požiūriai atskirose šalyse skiriasi. Labiausiai prieš migrantus, atvykstančius iš ES nepriklausančių šalių, nusistačiusi Čekija, Vengrija, Latvija ir Slovakija – jose priešiški mažiausiai 80 proc. respondentų. Tačiau nė viena šių šalių nėra priėmusi didelio skaičiaus prieglobsčio prašytojų ar bet kokių kitų ne europiečių migrantų grupių.

Nors pabėgėlių krizė 510 mln. gyventojų turinčioje ES atrodo didelė, pasaulyje yra šalių, priėmusių kur kas daugiau pabėgėlių. Jungtinių Tautų pabėgėlių organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 68,5 mln. asmenų, išvykusių arba perkeltų per prievartą, iš jų 25,4 mln. yra pabėgėliai. Daug didesnę nei ES pabėgėlių naštą velka tokios šalys kaip Iranas, Jordanija, Libanas, Turkija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"