Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Migrantai klastoja savo amžių

 
2018 01 04 13:32
Tikrasis migrantų amžius ne visada aiškus.
Tikrasis migrantų amžius ne visada aiškus. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokietijos politikai ragina atlikti privalomus medicininius testus prieglobsčio prašytojams, kad būtų įsitikinta, jog jauni migrantai nemeluoja, kai sako, jog neturi 18-os metų. Taip jie siekia išvengti deportacijos ir sunkesnių baudžiamųjų bausmių. Gydytojai tam prieštarauja, nes tokius patikrinimus laiko nepatikimais.

Nauja pasipiktinimo banga Vokietijoje kilo migrantui iš Afganistano nužudžius mergaitę. Penkiolikmetė buvo nudurta virtuviniu peiliu prie parduotuvės Kandelyje, pietvakarių Vokietijoje, paskutinę praėjusių metų savaitę. Pabėgėlis iš Afganistano, tvirtinantis esąs jos bendraamžis, kaltinamas šiuo žiauriu nusikaltimu, kurį įvykdė merginai nutraukus su juo santykius.

Paauglės nužudymas yra naujausias atvejis, paskatinęs reikalauti, kad prieglobsčio prašytojams Vokietijoje būtų atlikti amžiaus testai.

Po žmogžudystės aukos tėvas apie įtariamąjį sakė: „Jis jokiu būdu nėra penkiolikmetis (...) Tikimės, kad dabar per procesą sužinosime jo tikrąjį amžių.“

Tyrimai brangūs ir sudėtingi

Kanclerės Angelos Merkel sąjungininkai Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (Christlich-Soziale Union; CSU) nori, kad visi jauni prieglobsčio prašytojai būtų mediciniškai patikrinti, jei yra abejonių dėl jų amžiaus. Vieni iš amžiaus nustatymo metodų – plaštakos rentgenas, galintis parodyti kaulų išsivystymą, ir dantų išmatavimas. Daugiausia apie amžių gali pasakyti protiniai dantys, taip pat kelių sąnariai. Tačiau Vokietijos medikų asociacijos (Bundesärztekammer) prezidentas Frankas Ulrichas Montgomery sako, jog tokie testai prasilenkia su etika ir yra nepatikimi, pernelyg didelė paklaida. „Tokie tyrimai sudėtingi, brangūs ir lydimi didelio netikrumo, – sakė jis. – Jei tai bus atliekama kiekvienam pabėgėliui, tai bus kišimasis į jų žmogiškąją gerovę.“

Beje, niekas nesiūlo tikrinti visų pabėgėlių amžiaus, o tik tų, dėl kurių kyla abejonių. Vokietijos ekspertai įsitikinę, jog labai daug jaunų migrantų, daugiausia vyrukų, meluoja tvirtindami esą jaunesni nei 18 metų, kad gautų geresnį būstą ir didesnes išmokas. Iki šiol atvykėlių amžius buvo nustatomas pareigūnams tiesiog žodžiu juos apklausiant, o medicininiai testai buvo tik savanoriški. CSU sieks, kad jie taptų privalomi, ir per koalicijos derybas su socialdemokratais, kurie tokiai priemonei nepritaria.

Vaikai kainuoja daugiau

„Aš noriu, kad kiekvienas, kuris atvyksta į mūsų šalį ir tvirtina esąs paauglys, būtų mediciniškai patikrintas dėl savo amžiaus“, – sakė Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas. Jo žemė susiduria su didžiausiu migrantų antplūdžiu ir deportuoja daugiausia migrantų, atvykusių iš Afganistano. „Jaunuoliai kainuoja žemei daugiau pinigų, jiems reikia specialios globos ir jie yra mažiau atsakingi už kriminalinius nusikaltimus. Žemė negali to šitaip palikti“ , – pridūrė jis.

Paauglės nužudymas Kandelyje yra naujausias atvejis, paskatinęs reikalauti, kad prieglobsčio prašytojams Vokietijoje būtų atlikti amžiaus testai. Šalyje jau teisiamas prieglobsčio prašytojas iš Afganistano, įtariamas išžaginęs ir nužudęs 19 metų studentę Freiburge pernai spalį. Jis iš pradžių teigė esąs šešiolikmetis, bet teisme buvo patvirtinta, kad iš tikrųjų jam 33-eji. Maria L. teikė pagalbą pabėgėliams, o ją pasmaugęs migrantas Husseinas K. jau buvo sulaikytas už kitą žmogžudystę Korfu saloje 2013 metais. Ši byla dar kartą iškėlė klausimą, kodėl Europos policija nesugebėjo susekti po pirmojo nusikaltimo dingusio įtariamojo.

Migrantų amžiaus patikros testai, atlikti Švedijoje, parodė tą patį, kas būdinga ir Vokietijai, – daug vaikais apsimetančių migrantų yra suaugę. Švedijoje nustatyta, kad trys ketvirtadaliai ištirtųjų buvo vyresni nei 18 metų. Patikrinimai buvo vykdomi tais atvejais, kai asmens amžius kėlė abejonių.

Valstybinė teismo medicinos agentūra (Rättsmedicinalverket) kovą-spalį ištyrė beveik 8 tūkst. migrantų ir nustatė, kad 6628 jų yra vyresni nei 18 metų. Dar 112 ištirtųjų, pasak tyrėjų, „greičiausiai“ yra vyresni nei 18 metų. Pagal tyrimo rezultatus, 84 proc. ištirtų migrantų buvo ne paaugliai, o suaugusieji.

Vadovaudamasi šiais tyrimais, Švedijos migracijos agentūra priėmė 5700 sprendimų. 79 proc. atvejų ji nutarė laikyti prieglobsčio prašytojus vyresniais, nei šie tvirtino savo rašytiniuose prašymuose.

Daugelis pabėgėlių neturi asmens dokumentų, juos galėjo pamesti bėgdami iš konfliktų zonos ar nuo gamtinės katastrofos. Taip tvirtina Tarptautinė migracijos organizacija. Ji taip pat teigia, kad ne visos šalys turi struktūras, registruojančias gimimus, tad nieko nuostabaus, jog žmonės nežino tikslaus savo amžiaus.

Praktika Europoje rodo ką kita. Migrantai tyčia išmeta savo dokumentus, kad nuslėptų ne tik amžių, bet ir kilmės šalį. Mat prieglobstį gali gauti pabėgėliai toli gražu ne iš visų šalių. Kai kurios valstybės, tarp jų ir Afganistanas, patenka į palyginti saugiomis laikomų šalių sąrašą, iš jų atvykę žmonės traktuojami kaip ekonominiai migrantai, o ne karo pabėgėliai.

Švedijos migracijos agentūra dar prieš kreipdamasi į teismo medicinos ekspertus oficialiai padidino 17 proc. tų, dėl kurių amžiaus buvo abejonių, amžių. 2015 ir 2016 metais prieglobsčio Švedijoje paprašė daugiau kaip 80 tūkst. nepilnamečių, 37 tūkst. jų atvyko į šalį be suaugusiųjų.

Geriausia politika – paskatinti grįžti namo

Šiuo metu Europos šalys kaip geriausią išeitį įveikti migrantų krizę mato finansinę paskatą migrantams ir prieglobsčio prašytojams išvykti namo. Vokietija iki šių metų vasario 28 dienos pasirengusi tokiems savanoriams mokėti daugiau. Asmeniui siūloma 1000 eurų, o šeimoms – iki 3 tūkst. eurų įsikūrimo namuose išlaidoms padengti.

Kritikai tokią A. Merkel vyriausybės politiką vadina mėginimu išsisukti iš keblios padėties paperkant migrantus, o šalininkai sako, kad tai būdas padėti liūdniems, išsekusiems migrantams, kurie tik nori grįžti namo. Vokietija ne pirma šalis, kuri laikosi tokio požiūrio. Vadinamosios savanoriško grįžimo programos prieglobsčio prašytojams taikomos jau mažiausiai 20 metų daug kur pasaulyje, jas išbandė Australija, Jungtinė Karalystė, Kanada.

Spaudimas migrantams grįžti namo yra vienas svarbiausių šiuo metu Europai susiduriant su jų antplūdžiu. Europos vyriausybės labiau linkusios, kad migrantai patys suliptų į lėktuvus, nei būtų prievarta į juos susodinti su antrankiais.

Tarptautinės migracijos organizacijos, prižiūrinčios savanoriško grįžimo programas daugelyje šalių, duomenimis, 2016 metais grynuosius arba kitas lengvatas gavo 39 tūkst. žmonių. Tai atsiėjo 32,7 mln. dolerių. Daugiausia žmonių – 54 proc., arba 54 006 asmenys, išvyko iš Vokietijos.

Padėti prieglobsčio prašytojui išvykti namo valstybėms kainuoja mažiau, nei apgyvendinti imigracijos centre.Reuters/Scanpix nuotrauka.
Padėti prieglobsčio prašytojui išvykti namo valstybėms kainuoja mažiau, nei apgyvendinti imigracijos centre.Reuters/Scanpix nuotrauka.

Skandinavijos šalių pareigūnai taip pat sako, jog padėti prieglobsčio prašytojui išvykti yra pigiau, nei apgyvendinti imigracijos centre. Šiuo metu Švedija siūlo 30 tūkst. kronų (3550 dolerių) pavieniams migrantams ir 75 tūkst. kronų šeimoms. Pinigai jiems sumokami JAV doleriais.

2016 metų pavasarį greta esanti Norvegija prie jau esamų vienkartinių išmokų papildomai pridėjo dar po 10 tūkst. kronų 500 prieglobsčio prašytojų, kurie kreipsis pirmieji. „Turime paskatinti daugiau žmonių savanoriškai grįžti duodami jiems šiek tiek daugiau pinigų“, – sakė migracijos ministrė Sylvi Listhaug.

Ne visi migrantai gali dalyvauti tokiose grįžimo programose. Vokietija jų netaiko atvykėliams iš Jemeno, Libijos ir Sirijos, tačiau jau svarsto planus artimiausiu metu įtraukti ir sirus. Prieš grįždami namo visi savanoriai yra išsamiai konsultuojami, jie išskrenda paprastais keleiviniais lėktuvais. Programoje gali dalyvauti nebūtinai tie, kurių prieglobsčio prašymas buvo atmestas. Yra žmonių, pragyvenusių priėmusioje šalyje ne vieną dešimtmetį ir norinčių grįžti namo, pavyzdžiui, mirus partneriui, bet neturinčių tam pinigų. Jie gali kreiptis į tokią programą. Tačiau atsidūrusieji sulaikymo centruose finansavimo prašyti negali – jokių mainų į laisvę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"