Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Miestai, kuriems gresia likti be vandens

 
2018 02 17 19:00
Beveik 97 proc. vandens Egipte yra gaunama iš Nilo.
Beveik 97 proc. vandens Egipte yra gaunama iš Nilo. AFP/Scanpix nuotrauka

Per 4 mln. gyventojų turintis Pietų Afrikos Respublikos miestas Keiptaunas atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Regis, jis taps pirmuoju pasaulyje didmiesčiu, kuriame baigsis geriamasis vanduo. Jo gyventojai su nerimu laukia vadinamosios nulinės dienos, kai bus užsuktas iš čiaupų bėgantis vanduo. Prognozuojama, kad ši diena išaus balandžio 16-ąją. Nors šis pavyzdys yra ekstremalus, Keiptaunas yra tik vienas iš daugelio miestų, kurie susidūria su vandens trūkumo problema.

Daugiau nei du trečdalius Žemės paviršiaus sudaro vanduo, tačiau vos 3 proc. jo yra gėlas. Per 1 mlrd. žmonių neturi priėjimo prie vandens, o dar 2,7 mlrd. gyventojų bent kartą per mėnesį pritrūksta vandens.

Pagal 2014 metais 500 didžiausių pasaulio miestų darytą apklausą nustatyta, kad kas ketvirtame didmiestyje aktuali vandens trūkumo problema.

Jungtinių Tautų (JT) agentūros prognozuoja, kad dėl tokių veiksnių kaip klimato kaita, žmonių veiksmų bei gyventojų skaičiaus didėjimo derinio 2030 metais pasaulinė gėlo vandens paklausa 40 proc. viršys jo kiekį.

Taigi Keiptaunas tėra ledkalnio viršūnė. Kaip rašo BBC, bent 11 kitų didmiesčių gresia visai netolimoje ateityje likti be geriamojo vandens.

San Paulas

Brazilijos finansų sostinė ir vienas iš 10 daugiausia gyventojų pasaulyje turinčių miestų 2015 metais atsidūrė panašioje situacijoje kaip ir Keiptaunas, kai pagrindiniame rezervuare liko mažiau nei 4 proc. vandens.

Per krizės įkarštį 21,7 mln. gyventojų mieste vandens teliko vos 20 dienų, tad policija privalėdavo lydėti vandenį vežančius sunkvežimius, kad juos apsaugotų nuo užgrobimo.

Manyta, kad vandens stygių lėmė Pietryčių Braziliją 2014–2017 metais kamavusi sausra. Tačiau JT misija San Paule itin kritiškai įvertino valstijos valdžios veiksmus ir tvirtino, kad ši tinkamai nepasirengė krizei.

Oficialiai vandens krizė lyg ir baigėsi 2016 metais, tačiau praeitų metų sausį pagrindinės vandens atsargos 15 proc. buvo mažesnės, nei tikėtasi šiuo laikotarpiu. Tad, deja, ateityje miestui dar gali tekti susidurti su vandens trūkumo problema.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad jau 2030 metais pasaulinė gėlo vandens paklausa 40 proc. viršys jo kiekį.

Bangaloras

Pietinis Indijos miestas pastaraisiais metais pradėjo kilti kaip technologijų centras, o tai paskatino gyvenamųjų namų statybos bumą. Tačiau miesto valdžia nesuspėja su šia plėtra ir nesusitvarko su vandentiekio ir nuotekų sistemomis.

Negana to, tiesiog verkiant reikia atnaujinti ir mieste esamas pasenusias vandentiekio sistemas. Pagal šalies centrinės vyriausybės ataskaitą, vien dėl to miestas tiesiog išvaisto beveik pusę geriamojo vandens.

Indija susiduria ir su vandens taršos problema. Patikrinus miesto ežerus paaiškėjo, kad 85 proc. jų vandens gali būti naudojamas tik irigacijai ir pramoniniam aušinimui. Nė viename iš ežerų nebuvo gėrimui ar maudymuisi tinkamo vandens.

Pekinas

Pasaulio banko požiūriu, su vandens stygiumi susiduria tos vietovės, kurių vienam gyventojui tenka mažiau nei 1 tūkst. kubinių metrų gėlo vandens per metus.

2014 metų duomenimis, kiekvienam iš 20 mln. Pekino gyventojų teko tik 145 kubiniai metrai.

Kinijoje gyvena beveik 20 proc. pasaulio gyventojų, tačiau šalyje tėra vos 7 proc. viso pasaulio gėlo vandens.

Kolumbijos universitetas apskaičiavo, kad nuo 2000 iki 2009 metų šalies vandens atsargos sumažėjo 13 procentų.

Be to, šalį kamuoja taršos problema. Oficialiais 2015 metų duomenimis, 40 proc. Pekino paviršinio vandens telkinių vanduo taip užterštas, kad jis nėra tinkamas naudoti nei žemės ūkyje, nei pramonėje.

Prognozuojama, kad šių metų balandžio 16-ąją Keiptaune išaus vadinamoji nulinė diena - bus užsuktas iš čiaupų bėgantis vanduo.Reuters/Scanpix nuotrauka
Prognozuojama, kad šių metų balandžio 16-ąją Keiptaune išaus vadinamoji nulinė diena - bus užsuktas iš čiaupų bėgantis vanduo.Reuters/Scanpix nuotrauka

Kinijos valdžia bando spręsti šią problemą. Jmtasi didžiulio masto upių vandens nukreipimo projektų. Taip pat buvo sukurtos edukacinės programos, o daug vandens išnaudojančioms įmonėms įvesti didžiuliai mokesčiai.

Kairas

Kadaise Nilas buvo esminis veiksnys, davęs pradžią vienai didingiausių pasaulyje civilizacijų. Tačiau šiuo metu upei būdingos tos pačios problemos, kaip ir daugumai vandens telkinių, esančių šalia didmiesčių.

Į upę, kuri yra beveik 97 proc. Egipte suvartojamo vandens šaltinis, išmetama vis daugiau žemės ūkio ir buitinių atliekų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Egiptas tarp mažesnes vidutines pajamas gaunančių šalių užima gana aukštą vietą pagal mirčių, susijusių su vandens tarša, skaičių.

Remiantis JT prognozėmis, Egiptas rimtą vandens stygių patirs iki 2025 metų.

Džakarta

Kaip ir daugelis pakrantės miestų, Indonezijos sostinė susiduria su kylančio jūros lygio grėsme.

Tačiau Džakartoje šią problemą dar paaštrino žmogaus veikla. Kadangi mažiau nei pusė iš miesto 10 mln. gyventojų turi priėjimą prie vandens, bėgančio iš čiaupo, čia tarpsta nelegalus šulinių kasimas. Ši praktika sekina vandeninguosius sluoksnius.

Dėl nelegalaus vandens šulinių gręžimo Džakartoje padidėjo potvynių rizika.Reuters/Scanpix nuotrauka
Dėl nelegalaus vandens šulinių gręžimo Džakartoje padidėjo potvynių rizika.Reuters/Scanpix nuotrauka

Dėl to, Pasaulio banko skaičiavimais, beveik 40 proc. Džakartos yra žemiau jūros lygio.

Maskva

Ketvirtadalis pasaulio gėlo vandens yra Rusijoje, tačiau šalį kamuoja taršos problemos, kurios yra sovietinių laikų pramonės palikimas. Tai ypač kelia nerimą Maksvai, kurios net 70 proc. vandens gaunama iš paviršinio vandens telkinių.

Rusijos oficialios vandens kokybės kontrolės įstaigos pripažįsta, kad net 35–60 proc. visų šalies geriamojo vandens atsargų neatitinka sanitarinių normų reikalavimų.

Stambulas

Remiantis oficialiais Turkijos vyriausybės duomeminis, techniškai šalis susiduria su vandens trūkumu, nes 2016 metais vienam jos gyventojui per metus tenkančio vandens kiekis nukrito žemiau nei 1700 kubinių metrų.

Vietiniai ekspertai įspėja, kad iki 2030 metų situacija gali pablogėti ir gali grėsti vandens stygius.

Pastaraisiais metais tokios gausiai gyvenamos vietovės kaip Stambulas (14 mln. gyventojų) sausesniais mėnesiais jau ėmė patirti vandens trūkumą.

2014 metų pradžioje miesto rezervuaruose teliko mažiau nei 30 proc. vandens.

Meksikas

Vandens trūkumas daugumai iš 21 mln. Meksikos sostinės gyventojų nėra naujiena.

Vienam iš penkių Meksiko gyventojų vanduo iš čiaupų bėga vos kelias valandas per savaitę, o dar 20 proc. asmenų tekančiu vandeniu gali mėgautis tik dalį paros.

Beveik 40 proc. suvartojamo vandens miestas importuoja, tačiau jame neveikia jokia didelio masto vandens perdirbimo sistema. Be to, apskaičiuota, kad dėl vandentiekio problemų miestas taip pat praranda 40 proc. vandens.

Londonas

Londonas turbūt būtų vienas paskutinių miestų, kurie šautų į galvą mąstant apie vandens stygių.

Tačiau realybė yra tolima nuo miesto įvaizdžio. Vidutinis metinis kritulių kiekis Londone yra apie 600 mm (kiek mažesnis nei Paryžiaus vidurkis, ir beveik perpus mažesnis už kritulių kiekį Niujorke). Tad beveik 80 proc. iš suvartojamo vandens miestas gauna iš upių – Temzės ir Li.

KeiptaunasReuters/Scanpix nuotrauka
KeiptaunasReuters/Scanpix nuotrauka

Kaip prognozuoja Londono valdžia, jau 2025 metais miestas turės tam tikrų vandens tiekimo problemų, o su dideliu trūkumu susidurs iki 2040 metų.

Tokijus

Japonijos sostinėje lyja gana nemažai, bet dažniausiai vos keturis mėnesius per metus. Tą vandenį būtina surinkti, nes vos mažesnis kritulių kiekis, nei įprasta lietaus sezonu, gali lemti sausrą. Bent 750 privačių ir viešųjų pastatų yra įrengtos lietaus vandens surinkimo ir panaudojimo sistemos.

Tokijuje gyvena daugiau nei 30 mln. žmonių, o miesto vandentiekio sistema 70 proc. priklauso nuo paviršinio vandens – upių, ežerų ir tirpstančio sniego.

Nesenomis investicijomis į vandentiekio infrastruktūrą siekiama, kad ateityje dėl nutekėjimo nebūtų prarandama daugiau nei 3 proc. vandens.

Majamis

Florida yra viena iš 5 JAV valstijų, kuriose iškrinta daugiausia kritulių. Tačiau viename jos mieste – garsiajame Majamyje – bręsta vandens krizė.

XX amžiaus pradžios projektas nusausinti netoli miesto esančias pelkes turėjo nenumatytų pasekmių – Atlanto vandenyno vanduo užteršė pagrindinį miesto gėlo vandens šaltinį – Biscayne vandeningąjį sluoksnį.

Nors ši problema buvo aptikta dar praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje, į šį vandeningąjį sluoksnį vis dar skverbiasi jūros vanduo. Tai susiję ir su tuo, kad Majamis – pakrantės miestas, kuris dar ir susiduria su kylančio jūros lygio problema.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"