Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Makedonijoje – Rusijos ir Vakarų mūšis dėl šalies ateities

 
2018 09 18 12:00
Sekmadienį Skopjėje tūkstančiai makedonų išėjo į mitingą, parodyti paramos referendumui. / 
Sekmadienį Skopjėje tūkstančiai makedonų išėjo į mitingą, parodyti paramos referendumui. /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Makedonijai besiruošiant bene svarbiausiam balsavimui per visą šalies istoriją – referendumui dėl jos pavadinimo keitimo, daugybė žinučių socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė raginti rinkėjus sudeginti savo biuletenius. Šimtai naujų tinklalapių kviečia makedonus boikotuoti balsavimą. O vienas itin plačiai internete pasklidęs straipsnis įspėja, kad, priklausomai nuo balsavimo rezultatų, „Google“ gali pašalinti makedonų kalbą iš oficialiai pripažįstamų kalbų sąrašo.

Pasak Makedonijos ir Vakarų pasaulio pareigūnų, šie veiksmai socialinėje žiniasklaidoje yra Rusijos remiamų grupių vykdoma dezinformacijos kampanija, kuria siekiama kurstyti makedonų baimę ir paveikti balsavimą, galintį atverti kelią šaliai įstoti į NATO.

Per rugsėjo 30 dienos referendumą makedonų bus klausiama, ar užbaigti tris dešimtmečius trukusį ginčą su Graikija, šalį pervadinant Šiaurės Makedonija.

Vakarai bando su tuo kovoti, tiesa, daug labiau konvencinėmis priemonėmis. Pirmadienį Makedonijos sostinėje Skopjėje lankėsi JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas, taip parodydamas Vašingtono paramą šaliai. Atvykęs jis apkaltino Maskvą kišantis į Makedonijos reikalus.

„Jie pervedė pinigų ir taip pat vykdo platesnes įtakos kampanijas, – sakė J. Mattisas. – Turėtume leisti Makedonijos žmonėms patiems apsispręsti.“

Dabar arba niekada

Jis nėra vienintelis šalyje pastaruoju metų apsilankęs Vakarų pasaulio aukšto rango pareigūnas. Makedonijoje jau buvo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Federica Mogherini.

Jų visų žinia labai paprasta: dabar arba niekada.

„Nėra kelio atgal, – „The New York Times“ teigė Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas. – Kiekviena pastanga kliudyti šiam procesui grąžina Makedoniją į visiško netikrumo dėl savo ateities būseną, į visuomenę, kurioje gali būti prikeltos autoritarinės vertybės ir nestabilumas.“

Makedonija – tik viena iš Balkanų valstybių, tapusių geopolitinio Rusijos ir Vakarų susistumdymo scena.

Per rugsėjo 30 dienos referendumą makedonų bus klausiama, ar užbaigti 3 dešimtmečius trunkantį ginčą su Graikija, šalį pervadinant Šiaurės Makedonija. Jei dauguma šalies gyventojų nubalsuos „už“, tai turėtų nuraminti Graikiją, daug metų blokavusią Makedonijos narystę NATO ir ES.

Rusijos pastangos

Rusijos pareigūnai griežtai neigia, kad kišasi į kitų valstybių vidaus reikalus, tačiau niekada neslėpė, jog prieštarauja tolesnei NATO plėtrai, tikindami, kad ji destabilizuotų Balkanus.

Pastarųjų metų Rusijos istorija regione daug pasakanti. Vakarų valstybės tvirtina, kad 2016 metais Maskva bandė įvykdyti perversmą Juodkalnijoje – šitaip buvo siekiama nuversti šalies provakarietišką vyriausybę ir sutrukdyti galimai šalies narystei NATO.

Birželį Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas ir Graikijos premjeras Alexis Tsipras pasirašė preliminarų susitarimą dėl Makedonijos šalies pavadinimo keitimo. / AFP/Scanpix nuotrauka
Birželį Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas ir Graikijos premjeras Alexis Tsipras pasirašė preliminarų susitarimą dėl Makedonijos šalies pavadinimo keitimo. / AFP/Scanpix nuotrauka

„Vienas pagrindinių Rusijos užsienio politikos tikslų – bet kokia kaina trukdyti NATO, – „The New York Times“ tvirtino Jamesas H. Mackey, vadovaujantis euroatlantinės ir globalios partnerystės biurui NATO. – Jei ji manys galinti pridaryti bėdų, ji tai ir darys.“

Kaip rašo „The New York Times“, NATO pareigūnai teikia informaciją Makedonijai, kaip atremti Rusijos kampaniją. „Mes matome, kad Rusija bando kištis, skleisti informaciją, – teigė J. Stoltenbergas. – Tačiau Rusija nelaimi.“

Jis pridūrė, kad visuomenės apklausos rodo, jog dauguma gyventojų palaiko šalies pavadinimo keitimą, kad ir kaip stengtųsi Rusija. Pasak jo, iššūkio esmė ta, kad Maskva „veikia skirtingais lygiais, naudodamasi įvairiais įrankiais“.

Makedonijos pareigūnai kaltina Rusijos remiamas interneto grupuotes melagingų straipsnių ir „Facebook“ žinučių skleidimu siekiant pakurstyti visuomenės susikaldymą. Šį pavasarį šalies pavadinimo keitimui prieštaraujantys futbolo sirgaliai priešais parlamento pastatą Skopjėje susirėmė su policijos pareigūnais. Šiuo įvykiu greitai pasinaudojo interneto grupuotės, jos pradėjo skleisti klaidingas istorijas apie policijos brutalumą.

„Jie paėmė žymios Balkanų dainininkės seną nuotrauką, kurioje ji po smurtinio incidento artimoje aplinkoje nufotografuota sumušta, ir pabandė teigti, jog ją per protestą sumušė policija, – tvirtino Marko Trošanoviskas iš tyrimų instituto „Societas Civilis“. – Ši dezinformacija vėliau buvo paneigta, tačiau ji jau buvo pasklidusi.“

Z. Zajevas dėl neramumų apkaltino Maskvą ir išsiuntė iš šalies vieną Rusijos diplomatą. Atsakydamas į tai Rusijos ambasadorius Makedonijoje Olegas Ščerbakas ištarė gana bauginantį grasinimą: „Jei vyktų konfliktas tarp Rusijos ir NATO, jūs atliktumėte legitimaus taikinio vaidmenį.“

Kursto etninę įtampą

Remiantis Vakarų pareigūnais, pagrindinis Maksvos tikslas – menkas rinkėjų aktyvumas. Jei referendume balsuotų mažiau nei pusė rinkimų teisę turinčių makedonų, klausimas dėl oficialaus šalies pavadinimo grįžtų į parlamentą. Taip ginčo sprendimas netektų populiaraus mandato.

Tiek Graikijoje, tiek ir Makedonijoje šios šalies pavadinimas yra neatsiejamas nuo nacionalinės tapatybės ir pasididžiavimo. Graikams atrodo, jog save vadindama Makedonija šalis reiškia pretenzijas į to paties pavadinimo Graikijos regioną ir jo antikinį paveldą. Tačiau, makedonų požiūriu, jokie svetimšaliai neturi teisės jiems nurodinėti, kaip jie gali save vadinti.

„The New York Times“, remdamasis Vakarų diplomatų šalyje teigimu, rašo, kad „Facebook“ kasdien sukuriama apie 40 naujų tinklalapių, skatinančių žmones boikotuoti referendumą. Pasak laikraščio kalbintų diplomatų, paskyros yra kuriamos užsienyje.

Kai kuria šiuose tinklalapiuose ir „Facebook“ sklindančia informacija siekiama kurstyti įtampą tarp makedonų ir albanų mažumos, primenant 2001 metų vyriausybės pajėgų ir albanų sukilėlių ginkluotą konfliktą.

„Ar leisite albanams pakeisti šalies pavadinimą?“ – tokia bendra šių straipsnių tema.

JAV žvalgybos pareigūnai tvirtina, kad Rusija taip pat įtraukė į kampaniją vietinių futbolo klubų sirgalius ir baikerių grupuotes, kurios prieštarauja pavadinimo keitimui.

Referendumas rengiamas po to, kai birželio mėnesį Z. Zajevas ir Graikijos premjeras Alexis Tsipras pasiekė susitarimą, kuris atvėrė kelią ištrūkti iš ilgus metus trukusios aklavietės. Jei makedonai ištars „taip“ naujajam šalies pavadinimui ir Makedonijos Konstitucijos pataisoms, kurios šį balsavimą atspindės, tuomet susitarimas dar turės sulaukti Graikijos parlamento palaiminimo.

Graikijos pareigūnai taip pat yra apkaltinę Maskvą kišimusi į vidaus reikalus ir atsakydami išsiuntė iš šalies du Rusijos diplomatus.

„Jie leidžia pinigus Graikijoje, bandydami sustiprinti pasipriešinimą Makedonijos vardo klausimu, – „The New York Times“ teigė buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas, dabar dirbantis tyrimų centre „Center for European Policy Analysis“. – Jei kur nors yra raukšlė ar plyšys, jie pasistengs tuo pasinaudoti.“

Nerimą keliantys D. Trumpo žodžiai

J. Mattiso pirmadienio vizitas Skopjėje turėtų simbolizuoti JAV paramą Makedonijai, nors kai kurie respublikonai Vašingtone į NATO plėtrą nebežiūri itin palankiai. Juodkalnijos narystei Aljanse nepritarė respublikonų senatoriai Randas Paulas ir Mike'as Lee, o per pastarąsias savaites konservatyvių pažiūrų leidiniuose pasirodė NATO plėtrą kvestionuojančių straipsnių. Juose keliamas ir Makedonijos klausimas.

Neseniai prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė nerimo NATO narėms, kai pareiškė, jog „Juodkalnija yra mažytė šalis“, kurioje gyvena „labai agresyvūs žmonės“. „Jie gali pasidaryti agresyvūs ir – sveikinimai, jūs jau Trečiajame pasauliniame kare“, – sakė D. Trumpas, sukeldamas abejones, ar JAV laikytųsi NATO sutarties 5-ojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos.

Šie žodžiai neprasprūdo pro Makedonijos pareigūnų ausis, bet jie teigė tikį, kad JAV tvirtai palaiko šalies siekį įstoti į NATO. Makedonijos premjeras pareiškė, jog jo vyriausybė skyrė savo „visą politinį kapitalą, kad išspręstų ginčą su Graikija“.

„Tai mūsų didžioji galimybė, – teigė Z. Zajevas. – Piliečiai žino, kad reikia tuo pasinaudoti. Šitaip jie nuspręs dėl savo ir mūsų šalies ateities.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"