Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Makedonijai uždegta žalia šviesa į NATO, bet Rusija bando trukdyti

 
2018 07 21 12:00
Protestuotojai prieš NATO Skopjėje su plakatu: "NATO pabėgėliai kraujas bombos mirtis ašaros."
Protestuotojai prieš NATO Skopjėje su plakatu: "NATO pabėgėliai kraujas bombos mirtis ašaros." Reuters/Scanpix nuotraukos

Makedonija buvo tarp Europos šalių, su nerimu stebėjusių, kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesugebėjo duoti atkirčio Vladimirui Putinui Helsinkyje ir kaip prieš tai užsipuolė NATO ir Europos Sąjungą (ES). Dideliam Rusijos susierzinimui, maža Balkanų valstybė, turinti 2 mln. gyventojų, siekia įstoti į NATO ir ES ir jau daug pasiekė šiame kelyje.

Pastaruoju metu šalis gali pasidžiaugti svarbiais laimėjimais: liepos 11 dieną Makedonija gavo oficialų kvietimą prisijungti prie NATO, pagaliau išsprendusi ginčą su Graikija dėl savo pavadinimo, ir taip pat juda narystės ES link. Tačiau išlieka daugybė dalykų, kurie verčia nerimauti.

Abi narystės garantuos stabilumą ir demokratiją bei galiausiai klestėjimą mažai, neturtingai, priėjimo prie jūros neturinčiai valstybei, įsikūrusiai istoriškai neramiame regione.

Makedonija galės pradėti stojimo į NATO derybas tik tada, kai galutinai įgyvendins savo vardo keitimo procedūrą, tačiau pagalius į ratus kaišioja Rusija. Ji finansuoja protestus prieš NATO ir pavadinimo keitimą ne tik Makedonijoje, bet ir Graikijoje.

Makedonijos socialdemokratinės vyriausybės ministras pirmininkas Zoranas Zajevas, remdamasis savo saugumo pareigūnais, apkaltino prorusiškus Graikijos verslininkus, kad šie mokėjo makedonams nuo 13 tūkst. iki 21 tūkst. dolerių už smurtinių veiksmų organizavimą prieš referendumą, kuris ir lems, ar šalis galės tapti 30-ąja NATO nare. „Rusijos atstovai, kurie čia lankėsi, taip pat kiti žmonės iš Maskvos neslėpė, kad jie yra prieš mūsų integraciją į NATO, – sakė Z. Zajevas. – Dalis jų susiję su žiniasklaida, dalis kursto jaunus žmones protestuoti prie parlamento, pulti policininkus.“

Tik vėliau paaiškėjo ir kai kurios detalės – graikų kilmės Rusijos milijardierius Ivanas Savvidis pervedė Makedonijos pervadinimo į Šiaurės Makedoniją priešininkams iki 350 tūkst. dolerių, kad šioje šalyje būtų organizuojami protestai prieš naująjį pavadinimą. Jie kilo birželį, protestuotojai nugriovė užtvarus prie parlamento ir mėgino pralaužti policininkų kordoną, mėtė į pareigūnus akmenis bei petardas, o partijos „Vieningoji Makedonija“ lyderis Janko Bačevas užsikorė ant šarvuotos policininkų mašinos su Rusijos vėliava rankose.

Kovos su nusikalstamumu ir korupcija organizacijos duomenimis, lėšas iš Rostovo „Grupės Agrokom“ ir graikų Salonikų klubo PAOK savininko I. Savvidžio, kuris 2004–2011 metais buvo „Vieningosios Rusijos“ deputatas Dūmoje, gavo Makedonijos politikai ir pareigūnai bei radikalūs Skopjės futbolo klubo „Vardar“ sirgaliai bei chuliganai. Jie ir sukėlė riaušes Skopjėje, 25 buvo areštuoti. Pats klubas priklauso kitam Rostovo verslininkui Sergejui Samsonenkai, dabar gyvenančiam Makedonijoje.

Padvelkė Sibiro šalčiu

Rusija mėgina paveikti ne tik Makedonijos, bet ir Graikijos piliečius. Tarp Rusijos ir Graikijos įsiplieskė didžiulė įtampa, kai Atėnai išmetė du rusų diplomatus, o tada Maskva apkaltino graikų vyriausybę dalyvaujant „nešvariose machinacijose“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Graikija, NATO narė nuo 1952 metų, veikė spaudžiama savo karinių sąjungininkių. „Puikiai žinome, kad Graikija patyrė spaudimą aukščiausiu lygiu“, – sakė M. Zacharova. Ji pavadino rusų diplomatų išsiuntimą „šiurkščiu ir nepagrįstu“ bei pridūrė, jog tai neliks be pasekmių. Rusija jau atšaukė savo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo rudenį planuotą vizitą į Atėnus.

Atėnai išmetė tuos du diplomatus ir dar dviem asmenims uždraudė įvažiuoti į Graikiją už mėginimus papirkti jos pareigūnus ir sukurstyti demonstracijas, kad būtų pakirstas susitarimas su Makedonija dėl pavadinimo. Graikija apkaltino Rusiją kišimusi į jos vidaus reikalus ir nepagarba. Šalies užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos valdžia „puikiai žino, kuo užsiima jos žmonės“, o M. Zacharovos pastabos rodo, jog Rusija „nesuvokia šiuolaikinio pasaulio, kuriame valstybės, nesvarbu, kokio jos dydžio, yra nepriklausomos ir vykdo nepriklausomą užsienio politiką“.

Taigi Graikijos signalas Rusijai buvo visiškai aiškus: pavadinimas – tai tik Skopjės ir Atėnų reikalas, ir niekam kištis mes neleisime. Tai smarkiai pasikeitęs Graikijos tonas, nes abi šalis sieja stačiatikių tikėjimas, tradiciškai glaudūs ryšiai, o dabartinė vyriausybė siekė glaudesnių Vakarų bei Rusijos santykių ir gynė Maskvą daugeliu klausimų. Kitaip nei dauguma Vakarų valstybių, ji neišsiuntė iš šalies Rusijos diplomatų po Skripalių apnuodijimo Anglijoje. O dabar graikų spauda pratrūko apie į dvišalius santykius besiskverbiantį „Sibiro šaltį“. Atėnuose daugėja nuogąstavimų ir dėl vis didesnės Rusijos stačiatikių bažnyčios įtakos Šv. Atono kalne, autonominėje stačiatikių, grynai vyrų vienuolių, respublikoje Šiaurės Graikijoje.

Tai opūs klausimai šalyje, kuriai politinis stabilumas ypač svarbus mėginant išsikapstyti iš giliausios skolų krizės. Premjero Alexio Tsipro trapi centro kairiųjų koalicija neseniai prarado du įstatymų leidėjus, kurie pasitraukė dėl susitarimo su Makedonija, ir tai sumažino jos turėtą parlamentinę daugumą iki 152 parlamentarų iš 300.

Jau patyrė NATO naudą

Makedonijai būtina surengti referendumą, kuris įtvirtintų naująjį šalies pavadinimą – Šiaurės Makedonija. Tik tada Graikija sutinka nebeprieštarauti, kad šalis būtų priimta į NATO ir ES. Z. Zajevo vyriausybė nori surengti balsavimą rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, kad būtų laiko iki metų galo padaryti reikiamus Konstitucijos pakeitimus, ir tikisi, kad abi priartėjusios narystės bus galinga paskata makedonams balsuoti „taip“.

Zoranas Zajevas: nėra Makedonijai kitos alternatyvos, tik narystė NATO ir Europos Sąjungoje.
Zoranas Zajevas: nėra Makedonijai kitos alternatyvos, tik narystė NATO ir Europos Sąjungoje.

Makedonijos parlamente priimant deklaraciją dėl šalies narystės NATO, už kurią balsavo visi 76 salėje esantys parlamentarai iš 120, įskaitant opozicinę VMRO-DPMNE partiją, kuri susitarimą dėl naujojo šalies pavadinimo vadina nacionaline kapituliacija, premjeras Z. Zajevas pabrėžė: „Strateginiai mūsų šalies ir visų parlamentinių partijų tikslai yra visiška narystė ES ir NATO, negali būti jokių kompromisų dėl šių strateginių tikslų.“

Abi šios narystės garantuos stabilumą ir demokratiją bei galiausiai klestėjimą neturtingai, priėjimo prie jūros neturinčiai valstybei, įsikūrusiai istoriškai neramiame regione, o tai dar svarbiau turint galvoje dabartinį geopolitinį klimatą. Makedonija jau patyrė NATO įsikišimo 2001 metais, kai joje įvyko ginkluotų etninių albanų kovotojų maištas, naudą. Tada NATO užtikrino paliaubas, o jos atvedė prie susitarimo, ir šią dieną garantuojančio albanų kilmės makedoniečiams teises.

Kitos trys buvusios Jugoslavijos respublikos – Kroatija, Juodkalnija ir Slovėnija – jau yra NATO narės. Nuo tada, kai Europoje žlugo komunistinės vyriausybės, NATO jau priėmė 13 naujų narių. Rusija laiko šio gynybinio Aljanso plėtrą prieštaraujančia jos interesams išlaikyti savo įtakos sferas.

ES pradeda tikrinti pasirengimą

„Mes esame maža šalis ir norime gerų santykių su visomis valstybėmis, o geri santykiai su Rusija yra mūsų prioritetas, bet Rusija privalo žinoti, jog Makedonija neturi kitos alternatyvos, kaip tik siekti narystės NATO ir ES“, – sakė premjeras Z. Zajevas. Jis taip kalbėjo po susitikimo Skopjėje su ES plėtros komisaru Johannesu Hahnu, oficialiai pradėjusiu vadinamąjį patikrinimo procesą, kad 2019 metų viduryje Makedonija galėtų pradėti stojimo derybas su ES. Europos Sąjungos vyriausybės mažiausiai metams pavėlino sprendimą leisti Makedonijai ir kaimynei Albanijai pradėti narystės derybas, mat Prancūzija ir Nyderlandai reikalavo daugiau reformų stabdant organizuotą nusikalstamumą ir korupciją šiose šalyse. Pasak J. Hahno, patikrinimo procesas leis joms susipažinti su ES teisinėmis normomis, o ES galės pamatuoti, kiek šalys jas atitinka, – taip integracijos perspektyva virs realybe.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"