Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Lyderiai skelbia pasiekę proveržį

 
2018 06 30 6:00
Viršūnių susitikime debiutavęs Italijos premjeras Giuseppe Conte elgėsi neįprastai, visi puolė italą, bet jis savo pasiekė ir liko patenkintas.
Viršūnių susitikime debiutavęs Italijos premjeras Giuseppe Conte elgėsi neįprastai, visi puolė italą, bet jis savo pasiekė ir liko patenkintas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos lyderiai po visą naktį trukusių derybų susitarė dėl priemonių migracijai valdyti. Tai pavyko padaryti išsprendus įtemptą ginčą su Italija. Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad nuo šio susitarimo gali priklausyti tolesnis bloko likimas.

Naujas kovingasis Italijos premjeras Giuseppe Conte, vadovaujantis neseniai darbą pradėjusiai populistinei ir prieš imigraciją nusistačiusiai vyriausybei, ėmėsi retų priemonių – blokuoti Briuselyje vykstančio viršūnių susitikimo bendras išvadas. Italija nebeįsileidžia į savo uostus migrantus plukdančių laivų ir reikalauja, kad visos ES narės dalytųsi šia našta.

Teisės profesorius G. Conte, beveik nežinomas kaip politikas, į Briuselį atvyko padrąsintas žinios apie artėjantį JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą. Šis gyrė griežtą Romos poziciją, be to, pats yra blokavęs neseniai vykusio Didžiojo septyneto lyderių susitikimo išvadas prekybos klausimais. „Italijai reikia ne daugiau žodžių, o konkrečių veiksmų“, – tvirtino G. Conte. Italijos vyriausybė nori, kad ES šalys padėtų Romai panašiai, kaip išsprendė ginčą dėl pabėgėlius gabenančių laivų: vienam jų galiausiai leista prisišvartuoti Ispanijos uoste, kitam – Maltos. Tačiau ilgai trukusios derybos buvo itin sudėtingos. „Vyko labai tulžinga diskusija, visi puolė italą“, – sakė šaltinis.

Labai abejojama, ar pavyks nustatyti nuolatinę migrantų perskirstymo schemą – Vengrija ir Lenkija nesutinka priimti jokių atvykėlių.

Su šių klausimų sprendimu susijusi ir A. Merkel politinė ateitis. Vokietijos kanclerė jau daug metų yra įtakingiausia Europos lyderė, bet namie jai gresia koalicijos griūtis, jei nepajėgs garantuoti, kad pirmiausia į Viduržemio regiono valstybes atvykstantiems migrantams nebūtų leidžiama keliauti toliau, t. y. į Vokietiją. Italija savo ruožtu reikalauja prieš sudarant bet kokius susitarimus aiškiai įvardyti, kaip Romai bus padedama tvarkytis su atvykėliais.

Prancūzija, Italija ir Ispanija siūlo įkurti centrus, kuriuose būtų priimami Europoje prieglobstį siekiančių gauti asmenų prašymai. Žmonės, turintys teisę į prieglobstį, būtų išsiųsti į kitas Europos valstybes, sutinkančias juos priimti. ES lyderiai taip pat susitarė padidinti finansinę pagalbą Turkijai, Marokui ir kitoms Šiaurės Afrikos valstybėms, kad šios sumažintų į Europą plūstančių pabėgėlių skaičių. Ir, suprantama, ES griežtins savo išorinių sienų kontrolę.

Vis dėlto dar yra labai daug abejonių, ar pavyks nustatyti nuolatinę migrantų perskirstymo schemą. Rytų Europos šalys, ypač Vengrija ir Lenkija, nesutinka priimti jokių atvykėlių. Tačiau G. Conte liko patenkintas pasiektais susitarimais. Jis pabrėžė, kad „dabar Italija nebėra vieniša“, bet sakė dar neapsisprendęs, ar toks migrantų priėmimo centras bus steigiamas ir Italijos teritorijoje.

„Brexito“ reikalai liko antrame plane. Derybos įstrigusios dėl Airijos sienos klausimo. Tuo metu Rusija nesulaukė sankcijų atšaukimo – jos pratęstos dar šešiems mėnesiams, baudžiant Maskvą dėl karo Ukrainoje. Sankcijos taikomos ištisiems Rusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant naftos pramonę. Šiuo klausimu lyderiai daug nediskutavo ir sprendimą priėmė labai greitai. Jie taip pat pakartojo „visiškai pritariantys“ Jungtinių Tautų rezoliucijai dėl MH17 lainerio katastrofos virš Ukrainos ir paragino Rusiją „prisiimti atsakomybę bei bendradarbiauti siekiant nustatyti tiesą“. Vakarų sankcijos Rusijai tikriausiai atsidurs dėmesio centre liepos 16-ąją, per planuojamą D. Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Helsinkyje.

ES lyderiai žadėjo imtis griežtesnių priemonių prieš cheminius ginklus ir dėti daugiau pastangų kovojant su šnipinėjimu – šios grėsmės taip pat susijusios su Rusija. Europos Komisijai pasiūlyta „koordinuoti ES atsaką į dezinformacijos iššūkį“. ES šalys paragintos glaudžiau bendradarbiauti ir tartis su NATO atremiant „priešiškos žvalgybinės veiklos“ grėsmę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"