Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Lenkijos premjeras: buvusioms komunistinėms ES šalims reikia daugiau paramos

 
2018 04 25 20:22
Lenkijos premjeras / 
Lenkijos premjeras /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkijos premjeras trečiadienį pareiškė, kad buvusioms komunistinėms Europos Sąjungos šalims vis dar reikia didesnio ES finansavimo, jei norima, kad jų gyvenimo lygis prilygtų Vakarų šalims.

Tokie Mateuszo Morawieckio komentarai pasirodė žiniasklaidai pranešus apie ES planus Rytų ir Vidurio Europos valstybėms narėms skiriamą finansavimą ateinančiu biudžeto laikotarpiu sumažinti dešimtimis milijardų eurų ir šias lėšas nukreipti į šalis, kurios smarkiai nukentėjo nuo finansų krizės, kaip antai Ispaniją ir Graikiją.

Su Slovakijos premjeru Peteriu Pellegrini trečiadienį susitikęs Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad buvęs komunistinis regionas vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos, nes jam po Antrojo pasaulinio karo neteko visiško ekonominio vystymosi „laimės“.

M. Morawieckis pabrėžė, kad gyvenimo lygis ir infrastruktūra regione tebėra žemiau Vakarų lygio.

Svarstant Europos Komisijos (EK) parengtą 2021–2027 metų ES biudžeto projektą, kuris bus pristatytas kitą mėnesį, dėl minėtų pokyčių neabejotinai kils bene daugiausia ginčų, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Reforma yra susijusi su sanglaudos politika, kuriai skiriama 350 mlrd. eurų ir kuria siekiama remti mažiausiai išsivysčiusias Bendrijos dalis.

Briuselis nori atsisakyti dabartinės tvarkos, pagal kurią sanglaudos lėšos skirstomos beveik išimtinai remiantis tik vienu – bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui – kriterijumi. Jį ketinama pakeisti platesniais kriterijais, kurie apimtų įvairius veiksnius, tokius kaip jaunimo nedarbas, švietimas, aplinkos apsauga, migracija ir inovacijos.

Komisija taip pat sugriežtins tinkamumo gauti finansavimą sąlygas. Pavyzdžiui, bus reikalaujama laikytis teisinės valstybės principų. Be to, bus nustatyta daugiau apribojimų gaunamų ES lėšų panaudojimui.

Šie pokyčiai gali būti ypač skausmingi Lenkijai ir Vengrijai, kurios gauna daug lėšų iš sanglaudos fondų, tačiau nesutaria su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų ir demokratijos standartų.

Derybos dėl reformos detalių dar tęsiasi, tačiau diplomatai ir valdininkai prognozuoja, kad ją įgyvendinus lėšos nuo Lenkijos, Čekijos ir Baltijos šalių bus nukreiptos į Pietų Europos šalis, kaip antai Italiją, Ispaniją, Graikiją ir net kai kuriuos Prancūzijos regionus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"