Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Lenkijos muziejus pateko į nacionalistų nemalonę

 
Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla veikė nuo 1940-ųjų gegužės iki 1945 metų sausio.
Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla veikė nuo 1940-ųjų gegužės iki 1945 metų sausio. theguardian.com nuotrauka

Aušvico-Birkenau valstybinio muziejaus darbuotojai skundžiasi, kad dėl kovą įsigaliojusio vadinamojo Holokausto įstatymo sulaukė neapykantos, klaidingų naujienų ir manipuliacijų antplūdžio. Apie tai rašo leidinys „The Guardian“.

Įstatymas numato baudas arba laisvės atėmimą iki trejų metų už mėginimus nacių Vokietijos nusikaltimus priskirti Lenkijos tautai ar valstybei. Šis teisės aktas yra dalis konservatyvios nacionalistinės pakraipos vyriausybės pastangų pasitelkti istoriją šalies garbei ir išdidumui ginti.

Daug metų šalies pareigūnai bandė kovoti su tokiomis frazėmis kaip „lenkų mirties stovyklos“, kurios kartais užsienyje vartojamos kalbant apie Antrojo pasaulinio karo metais nacių Vokietijos pastatytas ir valdytas koncentracijos stovyklas okupuotoje Lenkijoje. Kai kurie lenkai baiminasi, kad karui tampant vis tolimesniu įvykiu naujos kartos ims klaidingai manyti, jog Holokausto kaltininkai yra lenkai.

Nacionalistai kaltina muziejų sąmoningai menkinant faktus, susijusius su kitų tautybių kaliniais.

Holokausto įstatymas sustiprino nacionalistinių ir provyriausybinių žiniasklaidos priemonių priešiškumą Aušvico-Birkenau muziejaus atžvilgiu. Daugelis jų kaltina šią įstaigą telkiant dėmesį tik į koncentracijos stovykloje nužudytus žydus ir sąmoningai menkinant faktus, susijusius su kitų tautybių kaliniais.

Prastai rengia gidus

Kovą muziejaus direktoriaus Piotro Cywinskio brolis savo paskyroje feisbuke paviešino emocingą žinutę apie tai, kad įstaigos vadovas nuolat sulaukia grasinimų ir šmeižto. „Jis 12 ilgų metų dirbo vienoje baisiausių pasaulio vietų, – rašė P. Cywinskio brolis. – Negana to, jam dar tenka atlaikyti siaubingą visuomenės spaudimą.“

Kaip teigė muziejaus paskyras socialiniuose tinkluose tvarkantis Pawelas Sawickis, su dezinformacija tenka kovoti kasdien. Pavyzdžiui, atsiranda sakančių, kad čia negalima įsinešti Lenkijos vėliavos. Taigi atsakingiems darbuotojams vis dažniau tenka kuo skubiau reaguoti į kai kuriuos pareiškimus ir juos paneigti ar patikslinti.

Vasarį viename naujienų tinklalapyje buvo publikuotas laiškas, skirtas Lenkijos kultūros ministrui. Autorius tikino, kad jam susiginčijus su muziejaus gidu dėl SS sargybinių tautybės darbuotojai iškvietė policiją. Vėliau atlikus vidaus tyrimą paaiškėjo, jog incidentas buvo išgalvotas.

Muziejus sulaukia nacionalistų priekaištų, kad netinkamai rengia gidus. „Aušvice viešpatauja užsienietiškas, o ne lenkiškas naratyvas. Laikas tai sustabdyti“, – tvirtino partijos „Teisė ir teisingumas“ narė Barbara Nowak. Vasarį vietos pareigūnai pareiškė, kad muziejaus gidais turėtų būti tik lenkai, o licencijas jiems išduotų šalies Nacionalinio atminimo institutas (šiuo metu tai daro Aušvico-Birkenau valstybinis muziejus).

Apie provokacijas nutyli

Kovą netoli Krokuvos buvo nusiaubti gidu Aušvice dirbančio italo namai. Ant pastato kažkas užrašė: „Lenkija – lenkams“ ir „Aušvicas – Lenkijos gidams!!“, taip pat nupiešė Dovydo žvaigždę ir nacių svastiką, o tarp jų padėjo lygybės ženklą.

Šis nemalonus incidentas nutiko po nacionalisto Piotro Rybako apsilankymo Aušvice. Vaizdo įraše, kuris buvo įkeltas į „YouTube“, matyti, kaip aktyvistas kartu su šalininkais apsupa vieną muziejaus gidą ir kaltina jį teikiant klaidingą informaciją apie koncentracijos stovykloje mirusius ne žydų tautybės asmenis. Įrašas sulaukė gana daug pritariančių komentarų, pagyrų už manipuliacijų parodymą ir siūlymų, kaip reikėtų tobulinti muziejaus ekspozicijas.

Nacionalistai nori, kad muziejaus gidais dirbtų tik lenkai.AFP/Scanpix nuotrauka
Nacionalistai nori, kad muziejaus gidais dirbtų tik lenkai.AFP/Scanpix nuotrauka

Muziejaus atstovas nurodė, kad P. Rybako apsilankymas buvo išskirtinis atvejis. Jis negalėjo patvirtinti, jog ir kiti gidai pastaraisiais mėnesiais patiria priekabių. Vis dėlto vienas darbuotojas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, neslėpė susirūpinimo dėl muziejaus nenoro nušviesti tikrosios padėties. „Vadovybė bijo vyriausybės, o gidai nenori prarasti darbo, todėl vengia kalbėti apie provokacijas“, – sakė jis.

Pastaraisiais metais nemažai šalies muziejų direktorių neteko pareigų arba susidūrė su dešiniųjų pažiūrų portalų bei valdančiosios partijos narių spaudimu. Tačiau istorikas Wladyslawas Bartoszewskis nelinkęs manyti, kad dešinieji norėtų išversti iš posto P. Cywinskį. Jo žodžiais, muziejaus vadovas turi per didelį įvairių sluoksnių palaikymą.

Seka kiekvieną žodį

Balandžio viduryje viena lenkų nacionalistų grupė kreipėsi į prokurorus ir paprašė ištirti, ar Lenkijoje viešėjęs Izraelio prezidentas nepažeidė Holokausto įstatymo.

Kaip nurodė Nacionalinis judėjimas, Reuvenas Rivlinas esą pareiškė Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai, kad Lenkija leido Vokietijai vykdyti genocidą. Apie šiuos komentarus, tariamai pasakytus Aušvice, pranešė vienas Izraelio laikraštis.

Nacionalistų grupės viceprezidentas Krzysztofas Bosakas pripažino, jog išbando minėtą teisės aktą. Jis kol kas nėra taikomas dėl ginčo su Izraeliu.

Žydų valstybė įstatymą laiko bandymu nuslėpti kai kurių lenkų veiksmus per Antrąjį pasaulinį karą. JAV irgi išsakė susirūpinimą dėl žodžio laisvei iškilusios grėsmės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"