Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Lenkijos ir Vokietijos santykiai: įtampos taškai

 
Lenkija atsisako įsileisti pabėgėlių. Vyriausybės šalininkai laiko plakatą su užrašu: "Šiandien imigrantai, rytoj teroristai!"
Lenkija atsisako įsileisti pabėgėlių. Vyriausybės šalininkai laiko plakatą su užrašu: "Šiandien imigrantai, rytoj teroristai!" AFP/Scanpix nuotrauka

2013 metais 70 proc. vokiečių apibūdino savo šalies santykius su Lenkija kaip „gerus“. Dabar taip manančiųjų yra 31 procentas. „Deutsche Welle“ aiškinasi, kokios priežastys nulėmė šį pokytį.

Kaip parodė neseniai „Körber“ fondo atlikta visuomenės apklausa, didesnė dalis (44 proc.) Vokietijos gyventojų teigia, kad ryšiai su kaimyne Lenkija yra blogi. Nesutarimų tarp Varšuvos ir Berlyno sunku nepastebėti.

„Nord Stream 2“

Dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ kelia didžiausią priešpriešą. Jis sujungtų Vokietiją ir Rusiją, bet apeitų Lenkiją, Ukrainą ir kitas regiono valstybes. Anot Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio, dujotiekio atšaka kelia grėsmę Vidurio Europos saugumui, taip pat gali dar labiau destabilizuoti padėtį Ukrainoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius tikina, kad šis projektas Rusijai finansiškai naudingas, nes leis modernizuoti kariuomenę ir vykdyti agresyvią politiką Gruzijoje, Ukrainoje bei Sirijoje. Vienintelis „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos dujų gigantas „Gazprom“. Tikimasi projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos.

„Gazprom“ per savo lobistus Europoje bando įtikinti, jog „Nord Stream 2“ yra tik ekonominis projektas, kurį įgyvendinus dujos Europoje atpigtų. Didžiausios Lenkijos dujų ir naftos gavybos ir prekybos bendrovės „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) vadovas Piotras Wozniakas teigia, kad „Gazprom“ gali sugrįžti prie blogų verslo įpročių.

„Tikiu, kad padėtis nėra tokia dramatiška. Matėme, kaip buvo 2011 metais, kai buvo paleistas „Nord Stream“. Lenkija greitai susitvarkė su naujomis aplinkybėmis“, – tvirtina Vokietijos tarptautinės politikos ir saugumo instituto ekspertas Kai-Olafas Langas.

Reparacijos

Pastaraisiais mėnesiais įtampą tarp kaimynių kėlė Antrojo pasaulinio karo reparacijų klausimas. Kovo pradžioje vienas lenkų pareigūnas pareiškė, jog Varšuva galėtų reikalauti iš Berlyno 850 mlrd. JAV dolerių (690 mlrd. eurų) už padarytą žalą. Per šešerius nacių okupacijos metus žuvo apie 6 mln. Lenkijos gyventojų, tarp jų – apie 3 mln. žydų, o šalies sostinė Varšuva 1944 metais buvo beveik visiškai sugriauta malšinant lenkų sukilimą.

Vokietija savo ruožtu ne kartą tvirtino, kad tokios Lenkijos pretenzijos neturi teisinio pagrindo. Pernai tuometis Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas teigė, kad šis klausimas išspręstas dar 1953 metų rugpjūtį, kai Lenkijos komunistinė administracija paskelbė atsisakanti bet kokių teisių į karo reparacijas. Tuo metu Lenkijos ministrai buvo įvardiję potencialią kompensacijos sumą – apie 1 trln. JAV dolerių.

Dabar Varšuvos tonas yra kiek sušvelnėjęs. Vyriausybė tvirtina nenorinti, jog ši problema trukdytų kaimynių santykiams. Pasak K.-O. Lango, reparacijų klausimas gali būti atgaivintas per rinkimų kampaniją. Šiemet Lenkijoje renkama vietos valdžia, kitąmet – parlamentas, vėliau – prezidentas.

Didesnė dalis (44 proc.) Vokietijos gyventojų teigia, kad ryšiai su kaimyne Lenkija yra blogi.

Holokausto įstatymas

Lenkijos įstatymas dėl Holokausto įvykių vertinimo sulaukė audringos reakcijos. Kovą įsigaliojęs teisės aktas numato pinigines baudas ar iki trejų metų laisvės atėmimą asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų.

Konservatyvi nacionalistinės pakraipos vyriausybė stengiasi ginti šalies garbę ir išdidumą. Daug metų lenkų pareigūnai bandė kovoti su tokiomis frazėmis kaip „lenkų mirties stovyklos“, kurios kartais užsienyje vartojamos kalbant apie Antrojo pasaulinio karo metais nacių Vokietijos pastatytas ir valdytas mirties stovyklas okupuotoje Lenkijoje.

Jeruzalėje įsikūrusio Holokausto memorialo ir tyrimų centro „Yad Vashem“ atstovai kritikavo Lenkijos teisės aktą, nes jis gali ištrinti istorinę tiesą apie pagalbą, kurią vokiečiai gavo iš Lenkijos gyventojų per Holokaustą. Jungtinėse Valstijose įsikūrusio su antisemitizmu kovojančio Simono Wiesenthalio centro direktorius Efraimas Zuroffas apgailestavo, kad Rytų Europos valstybės stengiasi įtikinti pasaulį, esą dėl Holokausto kalti tik vokiečiai.

Teismų reforma

Europos Sąjungos (ES) šalims, tarp jų ir Vokietijai, nerimą kelia Varšuvos teismų reforma, esą pažeidžianti teisinės valstybės principus. Vokietijos teisėjų asociacijos pirmininkas Jensas Gnisa gegužės pabaigoje pareiškė, kad padėtis Lenkijoje jį stulbina.

Šios reformos, Lenkijos diplomatijos vadovo J. Czaputowicziaus žodžiais, „ne pažeidžia demokratinius įstatymo viršenybės principus, o juos sustiprina“. Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ laikosi nuomonės, kad būtina iš esmės pertvarkyti neveiksnią ir korumpuotą teismų sistemą, suteptą komunistinės praeities.

Europos Komisija (EK) praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą aktyvavo ES sutarties 7-ąjį straipsnį, kuris numato sankcijų taikymo procedūrą. Pasak eksperto K.-O. Lango, EK, ES valstybės narės ir Lenkija yra suinteresuotos to išvengti ir vis dar tiki kompromiso galimybėmis.

Migracijos klausimas

Lenkijos valdantieji konservatoriai taip pat garsiai kritikavo per ankstesnę kanclerės Angelos Merkel kadenciją įgyvendintą atvirų durų migracijos politiką.

Varšuva kategoriškai atsisako pritarti pabėgėlių perkėlimo kvotoms. Daugumos ES valstybių sutarimu jos buvo patvirtintos 2015 metais, siekiant parodyti solidarumą su Graikija ir Italija, kurios atsidūrė Europą užklupusios krizės epicentre.

„Varšuva negali sau to leisti. Tai labai brangu“, – aiškino M. Morawieckis sausį. Pasak valdančiųjų, Lenkija neturėtų būti verčiama priimti pabėgėlius tik todėl, kad juos pasikvietė Vokietija.

Lenkai sako, kad migrantai nė nenori vykti į Lenkiją dėl mažų socialinių išmokų ir vadina ES kvotų politiką „priverstiniu perkėlimu“. Žmonės taip pat baiminasi dėl savo saugumo ir nori išvengti teroristų išpuolių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"