Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Lenkijoje intensyvėja kova dėl teisės viršenybės

 
2018 07 05 12:00
Trečiadienio rytą prie Lenkijos Aukščiausiojo Teismo rūmų Varšuvoje susirinko keli tūkstančiai žmonių.
Trečiadienio rytą prie Lenkijos Aukščiausiojo Teismo rūmų Varšuvoje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Trečiadienio rytą, apsupta šimtų palaikymo šūksnius skanduojančių šalininkų, Lenkijos Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkė Malgorzata Gersdorf atvyko į darbą, šitaip nepaisydama prieštaringai vertinamo įstatymo, pagal kurį kelios dešimtys teisėjų privalo prieš laiką išeiti į pensiją. Teisėja pažadėjo ir toliau ginti Konstituciją bei nacionalinių teismų nepriklausomumą.

„Mes pabrėžiame mūsų prisirišimą prie demokratinės valstybės taisyklių“, – ją apsupusiems žurnalistams tvirtino M. Gersdorf. Prie teismo rūmų buvo susirinkę keli tūkstančiai asmenų.

Lenkijos prezidentūra antradienį buvo paskelbusi, kad šalies Aukščiausiojo Teismo pirmininkė liepos 4 dieną, įsigaliojus naujam įstatymui, išeina į pensiją. Vis dėlto 65 metų teisėjai trečiadienį nebuvo sutrukdyta patekti į AT pastatą.

Pagal naujas taisykles, kurios yra dalis valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos vykdomos teismų reformos, AT teisėjų pensinis amžius sutrumpintas nuo 70 iki 65 metų. Dėl šios priežasties 27 iš 76 teismo teisėjų gali būti priversti atsistatydinti, o tai leistų vyriausybei į jų vietas paskirti sau palankius asmenis.

Vyresni nei 65 metų AT teisėjai, jei jie nori ir toliau eiti pareigas, turėjo iki antradienio prezidentui pateikti prašymą. Nors kai kurie tai padarė, M. Gersdorf yra viena iš 11 tam pasipriešinusių teisėjų.

„Teisė ir teisingumas“ pareiškė, kad greitu metu paskelbs pavardes tų teisėjų, kurie pakeis išeinančiuosius į pensiją.

Stebi ramiai

Partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad M. Gersdorf ir jos šalininkai „pasmerkti visiškai nesėkmei“. „Tačiau šiuos žingsnius stebiu ramiai“, – teigė jis trečiadienį dešiniųjų pažiūrų laikraštyje „Gazeta Polska“ išspausdintame interviu.

Regis, jo perdėm nejaudina ir Europos Sąjungos (ES) perspėjimai. J. Kaczynskis apkaltino ES Lenkijos suverenumo trypimu, teigdamas, kad didesnės bloko valstybės savo galią naudoja, kad „darytų brutalų spaudimą“ mažesnėms ir silpnesnėms narėms.

M. Gersdorf palaikyti susirinkusiųjų minioje buvo matyti plakatai su užrašu „Konstytucja“ (Konstitucija), rodantys protestuojančiųjų viltį, jog svarbiausias valstybės dokumentas bus tas pagrindas, kuris jiems leis pasiekti pergalę.

Pirmadienį Europos Komisija (EK) pradėjo prieš Lenkiją teisinę procedūrą, tačiau Lenkijos vyriausybė turi visą mėnesį sureaguoti į Komisijos pranešimą, tad bet koks sprendimas bus priimtas per vėlai, kad sustabdytų jau įsibėgėjusį teismų reformos procesą.

Antradienį vakare keliuose Lenkijos miestuose nuvilnijo protestų banga. Pasak BBC korespondento Varšuvoje Adamo Eastono, „ateina organizuotos opozicijos laikotarpis“. Tačiau, kaip jam esą tvirtino vienas šaltinis,“Teisės ir teisingumo“ vadovas J. Kaczynskis yra įsitikinęs, kad jį pergyvens“.

Malgorzata Gersdorf apkaltino vyriausybę vykdant Aukščiausiojo Teismo "valymą"./AFP/Scanpix nuotrauka
Malgorzata Gersdorf apkaltino vyriausybę vykdant Aukščiausiojo Teismo "valymą"./AFP/Scanpix nuotrauka

Teismo valymas

M. Gersdorf teigė, jog atliekama pertvarka yra ne kas kita, kaip „Aukščiausiojo Teismo valymas, vykdomas prisidengus išėjimo į pensiją reforma“. Iki priimant naujas taisykles teisėjos kadencija turėjo trukti iki 2020 metų.

Dar antradienį maištaujanti teisėja buvo pareiškusi, kad neketina palikti savo posto anksčiau laiko. „Konstitucija šią garbingą poziciją man garantuoja 6 metams ir aš nematau jokios priežasties, kodėl dėl to turėčiau pateikti prašymą vykdomajai valdžiai“, – naujienų portalui „Deutsche Welle“ sakė M. Gersdorf.

Pasirodžiusi darbe trečiadienį teisėja tvirtino, jog išeis atostogų, o savo laikinuoju pavaduotoju įvardijo Jozefą Iwulskį.

Prezidento patarėjas Pawelas Mucha atmetė M. Gersdorf pastabas ir žurnalistams teigė, kad teisėja „išeina į pensiją, kaip tai numato įstatymas“. Jis taip pat pareiškė, jog AT nuo šiol vadovauja teisėjas J. Iwulskis, kurį paskyrė prezidentas. Teisėjui, beje, 66 metai.

Trečiadienio popietę J. Iwulskis išplatino pareiškimą, kad jis nėra naujasis AT pirmininkas ir kad pavaduos M. Gersdorf tik tuo atveju, jei jos nebus darbe dėl, pavyzdžiui, „ligos, komandiruotės ar atostogų“.

Lenkija prašo pagarbos

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis tą pačią dieną skeptiškai nusiteikusių Europos Parlamento (EP) narių akivaizdoje gynė Varšuvos priimtas teismų sistemos reformas ir tvirtino, kad jo vyriausybė turi teisę iš pagrindų pakeisti tvarką.

„Mūsų ES šūkis „Vienybė įvairovėje“ nėra tušti žodžiai“, – teigė M. Morawieckis. Pasak jo, Bendrijoje būtina gerbti „nacionalinį savitumą“.

Pirmadienį Europos Komisija pradėjo prieš Lenkiją teisinę procedūrą. Lenkijos vyriausybė turi visą mėnesį sureaguoti į Komisijos pranešimą, tad bet koks sprendimas bus priimtas per vėlai, kad sustabdytų jau įsibėgėjusį teismų reformos procesą.

„Kiekviena Europos Sąjungos šalis turi teisę vystyti savo teismų sistemą pagal savo tradicijas“, – pareiškė premjeras Europos Parlamente rytiniame Prancūzijos Strasbūro mieste.

M. Morawieckis trečiadienį neigė, kad ES susiduria su nepageidaujama populistų banga, ir tvirtino, kad piliečiai nesutinka su tolesne Europos integracija. „Jei norite, galite tai vadinti populizmu, tačiau galiausiai turime atsakyti į mūsų piliečių užduodamus klausimus, – sakė Lenkijos premjeras. – Europa patiria demokratinį švietimą.“

Su komunistiniu režimu kovojęs disidentas Lechas Walęsa yra vienas iš judėjimo, protestuojančio prieš vykdomas reformas, lyderių. Tačiau valdančioji partija tvirtina, kad teismų sistemos pertvarka yra būtina. Pasak jos narių, teisminę valdžią kontroliuoja neliečiamų teisėjų, kuriems būdingas komunistinės eros mentalitetas, „kasta“. Savo ruožtu kritikai teigia, kad „Tvarka ir teisingumas“ sistemiškai naikina visas pokomunistines institucijas, kurios sukurtos vyriausybės galioms pažaboti ir demokratijai apsaugoti.

Nuo atėjimo į valdžią 2015 metais „Tvarka ir teisingumas“ didino žiniasklaidos ir teisminės valdžios kontrolę. Dėl šių tendencijų ėmė vis labiau didėti įtampa tarp Varšuvos ir ES administracijos Briuselyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"