Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Lenkija neišsklaidė ES nuogąstavimų

 
Lenkijos valdantieji tvirtina, kad įgyvendina rinkėjams duotus pažadus ir reformos neatšauks.
Lenkijos valdantieji tvirtina, kad įgyvendina rinkėjams duotus pažadus ir reformos neatšauks. AFP/Scanpix nuotrauka

Varšuva ir Briuselis jau kurį laiką kivirčijasi dėl Lenkijos pradėtos teismų sistemos reformos, tačiau kompromiso rasti niekaip nepavyksta. Šią savaitę Europos Komisija (EK) pareiškė, kad Lenkijos vykdoma teismų reforma tebekelia abejonių. Institucija paragino Europos Sąjungos (ES) šalis surengti formalius svarstymus dėl galimų precedento neturinčių sankcijų Varšuvai.

Lenkijos konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ atėjo į valdžią 2015 metų pabaigoje ir nedelsdama ėmėsi kontroversiškų reformų. Konservatoriai įsitikinę, kad būtina iš esmės pertvarkyti neveiksnią ir kartais korumpuotą teismų sistemą, suteptą komunistinės praeities.

Briuselis aiškina, kad Lenkijos vykdomos reformos silpnina teismų nepriklausomybę ir kelią pavojų teisinės valstybės principams. Gruodį EK ėmėsi beprecedenčio žingsnio ir inicijavo prieš Lenkiją procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį. Šiame straipsnyje numatytas dar niekada nenaudotas Bendrijos procesas, vadinamasis branduolinis variantas, leidžiantis įšaldyti šalies teisę balsuoti per ES ministrų susitikimus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius: „Esame pasirengę ginti savo poziciją.“

Korekcijos netenkina

EK pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas pažymėjo, kad jo dialogas su Lenkijos valdžia, prasidėjęs prieš dvejus metus, pastaruoju metu padėjo užtikrinti tam tikrą pažangą. Vis dėlto, pasak jo, nuo balandžio Varšuvos priimti įstatymų pakeitimai, turėję padėti išspręsti nesutarimus su ES, nėra pakankami. Pareigūnas pirmadienį vyks į Varšuvą ir toliau spaus vyriausybę atšaukti teismų reformą.

F. Timmermansas, vadovaujantis padėtį Lenkijoje tiriančiai EK darbo grupei, perspėjo, kad Aukščiausiajam Teismui gresia politinė kontrolė. Pasak jo, dėl reformos maždaug trečdaliui šios institucijos teisėjų yra iškilęs pavojus būti ateinantį mėnesį atleistiems arba priverstiems išeiti į pensiją. EK pirmininko pavaduotojas pridūrė, kad tai buvo viena priežasčių surengti formalius svarstymus. Pirmasis jų bus surengtas birželio 26 dieną, kai Liuksemburge susitiks Europos reikalų ministrai.

Minėta procedūra – svarbus žingsnis, galintis priartinti prie drausminės priemonės. Vis dėlto Varšuvos teisės balsuoti įšaldymui turėtų pritarti visos kitos ES narės, o Vengrija jau keliskart yra nurodžiusi, kad blokuotų tokį sprendimą, nukreiptą prieš jos svarbią sąjungininkę. Briuselis tikisi, jog šio klausimo iškėlimas turės didelę simbolinę reikšmę.

Šis ginčas pabrėžia didėjančią įtampą tarp ES vakarinių ir rytinių narių. Kai kurios buvusios komunistinio bloko šalys, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, atsisako laikytis Briuselio nubrėžto kurso kai kuriais opiais klausimais, tokiais kaip teismų ir žiniasklaidos nepriklausomybė arba imigracija.

Atšaukti neketina

Trečiadienį po Europos Parlamento posėdžio Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius sakė savo šalies naujienų agentūrai PAP: „Pažiūrėsime, ką toliau darysime – esame pasirengę ginti savo poziciją.“ Prezidento Andrzejaus Dudos padėjėjas Krzysztofas Szczerskis savo ruožtu tvirtino, kad teismų pertvarka atkuria teisingumą ir nebus atšaukta.

Varšuva ėmėsi modifikuoti ginčijamas nuostatas, bet tvirtino, kad įgyvendinus kitas ES rekomendacijas būtų susilpninta reforma, gyvybiškai svarbi Lenkijos vyriausybės politikai. Prieš keletą dienų premjero Mateuszo Morawieckio padėjėjas Jacekas Sasinas sakė, kad vyriausybė nebegali daryti daugiau nuolaidų. Pasak pareigūno, valdančioji partija pažadėjo pertvarkyti teismų sistemą, o Lenkijos žmonės laukia, kada tai bus įvykdyta.

Partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis neslepia apmaudo, esą kompromiso kaina per didelė. Balandžio pradžioje politikas tvirtino, jog tikimybė greitai pasiekti abiem šalims priimtiną susitarimą siekia apie 80 procentų. Tačiau susitarimas iki šiol nepasiektas ir sunku pasakyti, ar tai įvyks.

Vidaus verpetai

Trys buvę Lenkijos prezidentai – kovos su komunistiniu režimu ikona Lechas Walęsa, kairiųjų pažiūrų Aleksanderas Kwasniewskis ir liberalas Bronislawas Komorowskis – trečiadienį paragino ES ginti įstatymų viršenybę jų šalyje. Jie atkreipė dėmesį į liepos 3-iąją įsigaliosiančią Aukščiausiojo Teismo reformą ir kaltino vyriausybę ardant Lenkijoje trijų valdžių atskyrimo principą.

„Europos Sąjunga – paskutinis administracinis lygis, galintis apginti Lenkijoje įstatymą ir tvarką“, – sakoma pareiškime, kuris buvo paskelbtas liberalios pakraipos dienraštyje „Gazeta Wyborcza“. Kreipimąsi taip pat pasirašė keturi buvę Lenkijos premjerai, keturi buvę užsienio reikalų ministrai ir keli buvę antikomunistinio judėjimo disidentai.

Birželio pradžioje L. Walęsa pasiūlė Briuseliui paduoti Varšuvą į teismą. „Raginu Europos Komisiją perduoti šį Lenkijos Aukščiausiojo Teismo klausimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui“, – rašė Nobelio taikos premijos laureatas dienraštyje „Gazeta Wyborcza“. 74 metų politikas mano, kad teismų nepriklausomybės pažeidimas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik Lenkijai, bet ir kitoms ES narėms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"