Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Lenkija ir Vokietija glaisto diplomatinę įtampą

 
Lenkijos užsienio reikalų ministro Jaceko Czaputowicziaus (kairėje) ir Vokietijos diplomatijos vadovo Sigmaro Gabrielio spaudos konferencija Berlyne / 
Lenkijos užsienio reikalų ministro Jaceko Czaputowicziaus (kairėje) ir Vokietijos diplomatijos vadovo Sigmaro Gabrielio spaudos konferencija Berlyne /  AFP/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę naujasis Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius vyko į Berlyną ir bendravo su Vokietijos diplomatijos vadovu Sigmaru Gabrieliu. Daugeliui buvo smalsu, ar jam pavyks pataisyti kaimynių santykius.

Pastaruoju metu šalių ryšiai gerokai atvėsę. Berlynas kritiškai įvertino Varšuvos teismų reformą, o Lenkija supykdė Vokietijos valdžios institucijas, kai pareikalavo atlyginti žalą, padarytą per Antrąjį pasaulinį karą. Vis dėlto J. Czaputowiczius nusprendė pirmiausia susipažinti su šios šalies atstovais.

Jacekas Czaputowiczius: „Vokietija yra svarbiausia mūsų ekonominė ir politinė partnerė. Norime palaikyti labai gerus ryšius.“

Ar politikai tik stengėsi atrodyti malonūs per spaudos konferenciją, surengtą Užsienio reikalų ministerijoje, ar iš tiesų dvišaliai santykiai yra daug geresni, negu daugelis apžvalgininkų teigia?

Ministrų derybos vyko 30 minučių ilgiau, negu buvo planuota. Daugelis ekspertų tai laiko geru ženklu.

S. Gabrielis džiugiai sutiko žinią, kad Berlynas tapo viena pirmųjų praėjusią savaitę paskirto ministro krypčių. Pirmadienį J. Czaputowiczius vyko į šiuo metu Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančią Bulgariją, o trečiadienį apsilankė Vokietijoje. Tai gana neįprastas žingsnis, mat pastaruosius dvejus metus svarbūs Lenkijos politikai pirmiesiems užsienio vizitams Berlyno nesirinko.

Reparacijų klausimas

J. Czaputowiczius prieš šį vizitą duodamas interviu paaiškino, kad Antrojo pasaulinio karo reparacijų klausimas nėra primygtinis ir neturėtų trukdyti geriems kaimynių santykiams. Vokietija atmeta Lenkijos pretenzijas ir nurodo 1953 metais priimtą tuometinio komunistų režimo sprendimą atsisakyti reikalavimų dėl kompensacijos. Varšuva tvirtina, kad tas susitarimas buvo sudarytas diktuojant Sovietų Sąjungai, ir abejoja jo teisėtumu.

Lenkai protestuoja prieš teismų sistemos reformas. Dėl jų Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą / AFP/Scanpix nuotrauka
Lenkai protestuoja prieš teismų sistemos reformas. Dėl jų Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą / AFP/Scanpix nuotrauka

„Varšuva yra atvira diskusijoms. Turime teisę žinoti neseną istoriją ir komunistinį laikotarpį, kai lenkų lyderiams nebūdavo leidžiama priimti savo sprendimų“, – teigė J. Czaputowiczius. Ministrai žurnalistams užsiminė, kad šis ginčas galėtų būti patikėtas užsienio ekspertų grupei.

Reparacijų klausimas daug metų buvo laikomas išspręstu, bet pernai liepą jį vėl iškėlė valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis. Lenkų deputatai rugsėjį įsteigė parlamentinį komitetą, kuriam buvo pavesta įvertinti reparacijų dydį, bet nenustatė termino, iki kurio jis turi paskelbti savo išvadas. Lenkijos pareigūnai yra nurodę, kad suma gali siekti 1 trln. JAV dolerių (apie 810 mlrd. eurų).

Skaldanti reforma

S. Gabrielis gyrė Lenkiją, kad ši tapo pirmąja Rytų bloko šalimi, kurioje žmonės atvirai skatino pasipriešinimą komunizmui. Jo teigimu, įstojusi į ES, Lenkija sustiprino Europą.

J. Czaputowiczius atsargiau rinko žodžius ir pabrėžė ES vienybės svarbą ypač tokiais svarbiais užsienio politikos klausimais kaip kova su terorizmu. Tačiau jis subtiliai pažymėjo, kad narėms nederėtų veltis į kitų šalių vidaus politiką.

Berlyno ir Varšuvos santykiai yra įtempti dėl teismų reformos, kurios ėmėsi 2015 metais į valdžią atėjusi „Teisės ir teisingumo“ partija. Praėjusį mėnesį ES pradėjo precedento neturintį drausminį procesą. Briuselis tvirtina, kad sistemos pertvarkymas kelia grėsmę demokratijai, nes suteikia vyriausybei teismų kontrolę. Lenkija gali prarasti teisę balsuoti priimant ES sprendimus.

Briuselis suteikė Varšuvai tris mėnesius padėčiai pataisyti. Drausminė procedūra gali būti atšaukta, jeigu bus atsižvelgta į pastabas.

Naujas postūmis

61 metų centristinių pažiūrų J. Czaputowiczius dirba Užsienio reikalų ministerijoje nuo 1990-ųjų. Politikos mokslų profesorius yra parašęs per šimtą straipsnių ir knygų. Jį dominančios temos yra tarptautiniai santykiai, saugumas ir suverenitetas.

Kai kas sako, kad šis vadovas bus įtaigesnis ir nesišvaistys skambiais pareiškimais. Ankstesnis centristinės vyriausybės užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tviteryje rašė, kad J. Czaputowiczius yra patriotas, pareigūnas, puikiai išmanantis, kaip veikia ministerija.

Analitikų teigimu, šis diplomatijos vadovas gali suteikti naują postūmį Varšuvos ir Berlyno santykiams. Jo pirmtakas Witoldas Waszczykowskis į Vokietiją daugiausia žvelgė kaip į verslo partnerę, o politikos sąjungininkų ieškojo Budapešte ir Londone. Perėmęs užsienio reikalų ministro portfelį J. Czaputowiczius pareiškė: „Vokietija yra svarbiausia mūsų ekonominė ir politinė partnerė. Norime palaikyti labai gerus ryšius.“

Lenkijos valdančioji konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“, siekdama išvengti sankcijų ir pataisyti santykius su ES narėmis, sausio 9 dieną pristatė pertvarkytą vyriausybę – įtraukė į ją dialogui atvirų pareigūnų. Varšuvoje dirbantis politologas Stanislawas Mocekas sakė, kad naujasis kabinetas turėtų pagerinti pašlijusį Lenkijos įvaizdį užsienyje.

Vis dėlto kai kurie analitikai ragino neapsigauti. Valdantieji paprasčiausiai atsikratė prieštaringai vertinamų asmenybių ir sumažino opozicijos galimybes reikšti kritiką. Ryšių su Briuseliu pagerėjimo galimybės esą labai miglotos, mat nauji ministrai neabejotinai tęs „Teisės ir teisingumo“ pradėtą kelią.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"