Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Lenkija gina savo istorinę tiesą

 
Lenkijoje veikusi Aušvico-Birkenau stovykla tapo nacistinės Vokietijos vykdyto žydų genocido simboliu.
Lenkijoje veikusi Aušvico-Birkenau stovykla tapo nacistinės Vokietijos vykdyto žydų genocido simboliu. AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijos Senatas ketvirtadienį priėmė kontroversišką įstatymą, draudžiantį priskirti Lenkijai kaltę už nusikaltimus, padarytus per Holokaustą. Šiuo teisės aktu buvo siekiama ginti šalies įvaizdį užsienyje, tačiau dėl jo kilo diplomatinė įtampa su Izraeliu.

Lenkų pareigūnai reguliariai reikalauja pasitaisyti, kai kitų šalių žiniasklaida arba politikai pavartoja formuluotę „Lenkijos mirties stovykla“, turėdami omenyje nacių stovyklas, veikusias okupuotos Lenkijos teritorijoje. 2008–2015 metais Lenkijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į 913 tokių pareiškimų.

Įstatymas numato trejų metų laisvės atėmimo bausmę asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų, arba vartojantiems formuluotę „Lenkijos mirties stovykla“. Jis būtų taikomas tiek lenkams, tiek užsieniečiams. Teisės akte numatyta išimtis menininkams arba mokslininkams.

Lenkijos žemieji parlamento rūmai, kuriuos, kaip ir Senatą, kontroliuoja dešiniųjų partija „Teisė ir teisingumas“, šį įstatymo projektą priėmė praėjusią savaitę. Jis iškart sukėlė Izraelio ir viso pasaulio žydų bendruomenių nepasitenkinimą.

Lenkijos reikalų patikėtinis Izraelyje Piotras Kozlowskis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti. Diplomatas gynė Varšuvos poziciją, sakė, kad įstatymas yra klaidingai interpretuojamas. „Nekeisime jokių šio įstatymo nuostatų, – tvirtino „Teisės ir teisingumo“ atstovė Beata Mazurek. – Mums jau įgriso, kad Lenkija ir lenkai kaltinami už vokiečių nusikaltimus.“

„Spjūvis į veidą“

Izraelio užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad šalis kategoriškai prieštarauja Lenkijos sprendimui priimti įstatymą ir itin rimtai vertina bandymus keisti istorinę tiesą. Buvusi užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni nurodė, kad šis įstatymas yra nepriimtinas ir laikomas spjūviu Izraeliui į veidą. Transporto ir žvalgybos ministras Yisraelis Katzas savo ruožtu pareikalavo, kad premjeras atšauktų šalies ambasadorę iš Lenkijos.

Izraelio pareigūnai ragino atsisakyti įstatymo projekto, nes įžvelgė bandymą neigti Lenkijos dalyvavimą nacistinei Vokietijai vykdant žydų naikinimą. „Visiškai netoleruojame tiesos iškraipymo ir istorijos perrašinėjimo arba Holokausto neigimo“, – rėžė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.

Be to, Izraelis būgštauja, kad pagal dabartinę formuluotę atsakomybė gali būti taikoma Holokaustą išgyvenusiems žmonėms, pasakojantiems apie savo asmeninę patirtį, taip pat tyrėjams, mokytojams. Tačiau Lenkijos pareigūnai tvirtina, kad pagal siūlomą įstatymą liudytojai yra apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo.

Savaitės pradžioje Lenkijos prezidento padėjėjas Krzysztofas Szczerskis pirmadienį susitiko su Izraelio ambasadore Anna Azari ir aptarė įstatymo projekto formuluotes, kurios, pasak kritikų, yra neaiškios. Pareigūnas pavadino pokalbį sunkiu ir atviru.

Naująjį įstatymą palaikantys lenkų nacionalistai trečiadienį vakare planavo surengti protestą prie Izraelio ambasados. Tačiau pareigūnai jį uždraudė, nes ši akcija gali kelti grėsmę Lenkijos valstybiniams interesams.

Siunčia aiškią žinią

Kad įstatymas įsigaliotų, per 21 dieną jį dar turi pasirašyti Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Teoriškai jis galėtų vetuoti įstatymą, tačiau pirmadienį kalbėdamas per valstybinę televiziją prezidentas pareiškė: „Tikrai negalime trauktis atgal, turime teisę apginti istorinę tiesą.“

Andrzejus Duda: „Tikrai negalime trauktis atgal, turime teisę apginti istorinę tiesą.“

A. Duda pirmadienį prisipažino, kad audringa Izraelio reakcija jį apstulbino. Kaip rodo portale wpolityce.pl skelbiama Teisingumo ministerijos ataskaita, Izraelis puikiai žinojo apie rengiamą įstatymo projektą ir į jo pastabas buvo atsižvelgta. Šis dokumentas rengiamas nuo 2016 metų rugpjūčio.

Lenkijos teisingumo viceministro Patryko Jaki teigimu, įstatymu siekiama pasiųsti pasauliui aiškią žinią ir nutraukti įžeidinėjimus. Tiesa, apie šimtas šalies menininkų, politikų ir žurnalistų pasirašė atvirą laišką, raginantį atšaukti įstatymą. Jų teigimu, valdžia nuėjo per toli mėgindama paversti Lenkiją vienintele nepriekaištinga šalimi Europoje.

Buvęs Izraelio ambasadorius Lenkijoje Shevahas Weissas pažymėjo, kad įstatymo autoriai siekia kovoti su melu, tačiau jo veiksmingumas jam kelia abejonių. Sh. Weisso manymu, kils sunkumų įrodinėjant teismui, ar frazė buvo pavartota piktavališkai, ar iš neišprusimo. Be to, mažai tikėtina, kad Varšuva už tai ryšis pratraukti baudžiamojon atsakomybėn kokį nors aukšto rango užsienio politiką.

Už įstatymo projektą balsavo 57 Senato nariai, prieš - 23, du susilaikė.AFP/Scanpix nuotrauka
Už įstatymo projektą balsavo 57 Senato nariai, prieš - 23, du susilaikė.AFP/Scanpix nuotrauka

Neseniai Lenkijos nacionalinio radijo (Polskie radio) iniciatyva pradėjo veikti šviečiamoji interneto svetainė GermanDeathCamps.info. Čia lenkų, anglų ir vokiečių kalbomis galima daugiau sužinoti apie Holokaustą ir mirties stovyklas, veikusias Lenkijoje.

Per Antrąjį pasaulinį karą nacistinė Vokietija užpuolė ir okupavo Lenkiją. Šalis prarado šešis milijonus savo piliečių, įskaitant 3 mln. per Holokaustą nužudytų žydų. Okupuotoje Lenkijoje kokia nors pagalba žydams buvo draudžiama, o šį draudimą sulaužę žmonės būdavo baudžiami mirties bausme.

Per 6700 lenkų – daug daugiau nei kitų tautybių žmonių – yra paskelbti pasaulio tautų teisuoliais. Tai yra žmonės, kurie rizikuodami savo gyvybėmis padėjo slėpti ir saugoti žydus. Šį titulą jiems suteikia Jeruzalėje įsikūręs Holokausto memorialas ir tyrimų centras „Yad Vashem“. Vis dėlto, pasak istorikų, šalyje nemažai žmonių kolaboravo su naciais ir įvykdė baisių nusikaltimų.

Nepritariantys balsai

„Yad Vashem“ atstovai pareiškė nepritariantys naujam Lenkijos teisės aktui, nes jis gali ištrinti istorinę tiesą apie pagalbą, kurią vokiečiai gavo iš Lenkijos gyventojų per Holokaustą. Vis dėlto centro atstovai pritarė, kad terminas „Lenkijos mirties stovyklos“ yra istoriškai klaidinantis.

Izraelio ambasadorė Anna Azari atsakinėja į žurnalistų klausimus.AFP/Scanpix nuotrauka
Izraelio ambasadorė Anna Azari atsakinėja į žurnalistų klausimus.AFP/Scanpix nuotrauka

Amerikos žydų kongreso vadovas Davidas Harrisas antradienį paragino Lenkijos lyderius atšaukti šį įstatymą. Jo teigimu, kad nebūtų netikslių ir žalingų pareiškimų, reikia daugiau dėmesio skirti švietimui, o ne versti žmones nusikaltėliais.

Jungtinėse Valstijose įsikūrusio su antisemitizmu kovojančio Simono Wiesenthalio centro direktorius Efraimas Zuroffas apgailestavo, kad Rytų Europos valstybės stengiasi įtikinti pasaulį, esą dėl Holokausto kalti tik vokiečiai. Kaip tvirtino kitas šio centro atstovas Markas Weitzmanas, naujasis įstatymas yra nepadorus istorijos balinimas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.AFP/Scanpix nuotrauka
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.AFP/Scanpix nuotrauka

Izraelio sionistų partijos narys Itzikas Shmuly sakė, kad lenkų mėginimas užčiaupti Holokaustą išgyvenusius žmones yra įžūlus ir niekingas. „Neleisime kolaborantams pasislėpti už nacių ir išsisukti nuo atsakomybės“, – sakė jis leidiniui „The Jerusalem Post“. Holokaustą išgyvenusi Halina Birenbaum, pripažinta Izraelio rašytoja, pavadino Lenkijos įstatymą beprotybe ir absurdu.

Prieš balsuojant Lenkijos Senatui JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert nurodė, kad šis įstatymas gali pakenkti žodžio laisvei ir akademiniam diskursui. „Esame sunerimę ir dėl šio teisės akto poveikio, kurį jis gali turėti Lenkijos strateginiams interesams bei santykiams – taip pat ir su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"