Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Latvijos prezidentas patvirtino pataisas: bus mokoma vien latvių kalba

 
2018 04 02 12:04
Raimondas Vėjuonis. /
Raimondas Vėjuonis. / AFP/Scanpix nuotrauka

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis pasirašė švietimo įstatymų pataisas, numatančias, kad šalies vidurinėse mokyklose per kelerius metus bus pereita prie mokymo tik latvių kalba, sakoma pranešime, pirmadienį paskelbtame valstybės oficialiajame leidinyje.

Prezidento atstovės spaudai pareigas einanti Kristynė Kliaveniecė sakė naujienų agentūrai BNS, kad R. Vėjuonis laikosi nuomonės, jog vidurinėms mokykloms perėjus prie mokymo latvių kalba visiems moksleiviams bus užtikrintas kokybiškas išsilavinimas ir suteikta galimybė mokytis ir dirbti Latvijoje.

„Visuomenės taps labiau susitelkusi, o valstybė – stipresnė“, – atstovė citavo prezidento žodžius.

„Vaikai visada turės galimybių mokytis dalykų, susijusių su etninių mažumų tapatybe ir kultūra, išsaugoti savo šaknis ir visokeriopai vystyti savo asmenybę, taip pat pagrindinėse ir pradinėse mokyklose reikšmingos dalies dalykų mokytis gimtąja kalba“, – aiškino R. Vėjuonis.

Pasak valstybės vadovo, kiekviena šalis privalo ginti savo piliečius, todėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimus, kad Latvijos mokyklų kalbos reforma pablogins dvišalius santykius, gali komentuoti tik pati Rusija.

Anksčiau Latvijos prorusiška Santarvės partija pateikė prezidentui R. Vėjuoniui apeliaciją, prašydama vetuoti šias pataisas.

Latvijos Saeima kovo 22 dieną paskutiniuoju svarstymu priėmė Švietimo įstatymo ir Įstatymo dėl bendrojo ugdymo pataisas, pagal kurias 2019–2020 mokslo metais tautinių mažumų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje bus pradėtas laipsniškas perėjimas prie ugdymo latvių kalba.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba.

Darželiuose, pradedant nuo 5 metų amžiaus vaikų, naujos švietimo gairės bus įdiegtos 2019–2020 mokslo metais, siekiant užtikrinti didesnį latvių kalbos vaidmenį ugdymo procese.

2019–2020 mokslo metais pagal naują dvikalbio ugdymo modelį 1–6 klasėse mažiausiai 50 proc. dalykų turės būti mokomi latvių kalba, o 7–9 klasėse – 80 proc. mokomųjų dalykų. Baigiamieji 9 klasės egzaminai bus laikomi tik latvių kalba.

2020–2021 mokslo metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10-oje ir 11-oje klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba, tačiau tautinių mažumų vaikams bus užtikrinta galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Pradedant 2021–2022 mokslo metais, visi 10–12 klasių moksleiviai visus dalykus jau turės mokytis latvių kalba, užtikrinant tautinių mažumų vaikams galimybę toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Maskva protestuoja

Maskva savo ruožtu griežtai pasmerkė šias Latvijos parlamento priimtas pataisas ir perspėjo, kad dvišaliai santykiai pablogės.

Kovo 26-ąją paskelbtame pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad už šį pablogėjimą bus visiškai atsakinga Ryga.

„Oficialioji Ryga turi suprasti, kad savo nedraugiškais veiksmais ji ir toliau sunkina dvišalius santykius, ir už tai visiškai atsakinga Latvija“, – savo svetainėje komentavo Rusijos URM.

Ministerijos pareiškime teigiama, kad Latvijos valdžia ignoruoja masinius protestus, rusakalbių kreipimąsi į šalies prezidentą bei didžiausias tarptautines žmogaus teisių organizacijas, taip pat įstatymo pataisas, siūlomas rusų kalba ugdančių Latvijos mokyklų rėmimo asociacijos, sakė ministerija.

Jos teigimu, Latvija imasi skandalingų priemonių, prisidengdama „veidmainiškais šūkiais“, argumentuodama, kad šie sprendimai yra nukreipti „vaikų ir jų tėvų“ naudai ar net priimami „jiems paprašius“. Maskva pareiškė, kad šie žingsniai neturi nieko bendra su Latvijos tautinių mažumų teisių gerbimu ir kad šios priemonės tęsia „diskriminacinę politiką, kurią 25 metus vykdo Latvija, siekdama nutautinti rusakalbius gyventojus“.

Latvijos politika šioje srityje, grindžiama „integracija“ ir „valstybinės kalbos stiprinimu“, pažeidžia daugiau nei trečdalio šalies gyventojų teisėtus interesus ir tarptautiniu mastu pripažintas tesės, rašo Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Institucija taip pat išreiškė viltį, kad tarptautinės organizacijos nešališkai įvertins šį Rygos žingsnį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"