Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Latvijos darbdaviai dairosi į emigrantus

 
2018 05 19 12:00
Jaunų žmonių Latvijoje sparčiai mažėja.
Jaunų žmonių Latvijoje sparčiai mažėja. Reuters/Scanpix nuotrauka

Socialinis judėjimas „Latvija dirba“ užsimojo susigrąžinti į šalį mažiausiai 1000 latvių, šiuo metu dirbančių arba besimokančių užsienyje.

Judėjimas susibūrė reaguodamas į darbo jėgos stygių Latvijoje ir siekia paskatinti darbdavius ieškoti darbuotojų tarp emigrantų. „Tele2“ klientų apklausa parodė, kad 47 proc. firmų ieško darbuotojų, bet tik 28 proc. susimąstė apie užsienyje gyvenančius latvius kaip pagrindinį darbo jėgos šaltinį savo segmentui.

Latvijoje nebeliko daug žmonių, kurie dar galėtų emigruoti.

Pati „Tele2“ nori priimti 10 žmonių iš tų, kurie paliko Latviją, ir ragina darbdavius prisidėti prie judėjimo – pasirašyti jo memorandumą internete. „Tele2“ skelbia norinti pasidalyti su kitais darbdaviais savo paieškų patirtimi. Iniciatyvą pasveikino Latvijos užsienio reikalų ministerija, o parlamentas ketina svarstyti įstatymo projektą sugrįžėliams paremti.

Latvijos universiteto tyrimas apie emigrantus atskleidė, kad maždaug 60 proc. norinčiųjų sugrįžti pradėjo ieškotis darbo Latvijoje dar būdami užsienyje, bet tik 20 proc. sėkmingai jį rado. Tokį mažą sėkmės lygį lemia keli veiksniai. Pavyzdžiui, Latvijos darbdaviai nenoriai samdo darbuotojus remdamiesi tik pokalbiu per skaipą ir paprastai reikalauja, kad naujasis darbuotojas pradėtų dirbti greitai, o daugeliui potencialių sugrįžėlių tai neįmanoma.

Pirmi bendradarbiavimo partneriai, prisidėję prie naujojo judėjimo, yra Ekonomikos ministerija, degalų mažmenininkė „Circle K Latvia“, audito bendrovė „Ernst&Young“, IT bendrovė „Evry Latvia“, „Solvay Business Services Latvia“ ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „SmartLynx Airlines“. Judėjimą remia ir Latvijos komercijos bei pramonės rūmai.

Išvyko daugiau kaip pusė milijono

Emigracija iš Latvijos nemažėja, todėl ir valstybė turėtų keisti savo politiką, atsižvelgdama į tai, kad žmonės gali jaustis priklausą kelioms vietoms, ne tik Latvijai. Taip mano migracijos ekspertė Aija Lulle. Jos teigimu, emigracija per ekonomikos krizę taip pašoko, kad Latvijoje nebeliko daug žmonių, kurie dar galėtų emigruoti. Dauguma tokių jau išvyko ir tik labai nedidelė dalis po krizės mėgino sugrįžti.

Žmonės visada turi skirtingų priežasčių emigruoti ir dažniausiai tai padaro, kai jų susikaupia ne viena. Jaunimo grupes tirianti A. Lulle tvirtina, kad jauni žmonės išvyksta visai ne skurdo vejami, o norėdami pamatyti pasaulio ir tiesiog išeiti iš savo komforto zonos. Tačiau per ekonomikos nuosmukį prisidėjo dar vienas reikšmingas veiksnys – per krizę žmonės pasijuto labai įžeisti ir įskaudinti, o liūdniausia, kad dauguma tokių niekada neketina grįžti.

Sugrįžti nevilioja ir 670 eurų vidutinė alga Latvijoje. Provincijoje, kur nėra darbo, žmonės uždirba tik pusę to. Todėl dalis jaunimo išvyksta į Rygą – 640 tūkst. gyventojų turinti sostinė pastaruoju metu po truputį auga. Kiti paprasčiausiai palieka šalį. Tokiuose miestuose kaip Daugpilis lieka stūksoti tušti daugiabučiai. Tai kuria vaiduoklišką atmosferą. Latvijos demografiniai pokyčiai ypač ryškūs ir Liepojoje, atokiame uostamiestyje, per 50 metų sovietinės okupacijos labai industrializuotame ir militarizuotame. Liepojoje beliko 70 tūkst. gyventojų – vos pusė to, kas buvo prieš 25 metus.

Vilioja ramybė ir miškai

Atis Sjanitis yra tikrai nepaprastas ambasadorius – šis Latvijos diplomatas priskirtas puoselėti santykius ne su kokia nors šalimi, o su savo diaspora. Jo darbas – reaguoti į emigraciją, kurią paskatino Latvijos narystė Europos Sąjungoje (ES). Nuo 2004 metų, kai Latvija įstojo į ES, dirbti į turtingesnes ES šalis išvyko beveik penktadalis Latvijos gyventojų. Dažniausiai jie renkasi Jungtinę Karalystę, Airiją, Vokietiją.

2000 metais Latvija turėjo 2,38 mln. gyventojų, šių metų pradžioje – 1,95 milijono. Pagal Jungtinių Tautų statistiką, Latvijos gyventojų sumažėjo 18,2 procento. Prie šio skaičiaus priartėjame tik mes, Lietuvos gyventojų sumažėjo 17,5 proc., ir Sakartvelas – 17,2 procento.

Žinoma, gyventojų mažėjimą šiose šalyse lemia ne tik ekonominė migracija. Vienas veiksnių – Baltijos šalyse palyginti mažas gimstamumas ir didelis mirtingumas, o sienos atviros, informacijos apie gyvenimą kitose ES šalyse netrūksta, tad jauni žmonės ir kelia sparnus. 2030 metais beveik pusė visų Latvijos gyventojų bus vyresni nei 50 metų. A. Sjanitis pabrėžia, kad rezultatas – grėsmė Latvijos valstybės gyvybingumui. „Kitais žodžiais tariant, gimsta nepakankamai būsimų kareivių, būsimų mokesčių mokėtojų“, – sako jis.

„Latvija jau dabar yra netankiai apgyventa šalis. Esant tokiems skaičiams per 50 metų tautos gali nebelikti“, – susirūpinęs žymus Latvijos žurnalistas Otto Ozolas.

Kol kas daugiau latvių vis dar išvyksta, negu grįžta – 2016 metais neigiama migracija viršijo 12 tūkstančių. Vis dėlto yra ženklų, kad emigracijos potvynis slūgsta. Latvijos centrinio statistikos biuro duomenimis, 2016 metais grįžo maždaug 40 proc. išvažiavusiųjų (ankstesnius trejus metus – 26–37 proc.).

Daugelis tų, kurie sugrįžo, sakė galiausiai pavargę nuo tokio tempo kaip Londone, pasiilgę nesugadintų Latvijos miškų ir ramybės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"