Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Latvija žada triuškinti nesąžiningus bankus

 
2018 03 22 14:50
Gryno aukso luitas demonstruojamas ABLV banko būstinėje Rygoje.
Gryno aukso luitas demonstruojamas ABLV banko būstinėje Rygoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Latvija ilgai nekreipė dėmesio į įtartinas sąskaitas ir pervedimus savo bankuose, bet gavusi JAV „spyrį į užpakalį“ ėmėsi tvarkyti finansų sektorių ir griežtinti jo kontrolę.

Kai praėjusią vasarą Latvijos finansų reguliuotojas nubaudė penkis bankus, jis turėjo svarią priežastį – bankai veikė apeidami tarptautines sankcijas Šiaurės Korėjai. Tačiau JAV pareigūnai aptiko dar nuostabesnį dalyką – šiems bankams skirtos baudos tebuvo nuo 36 tūkst. iki 1,6 mln. eurų. Savo protestą Latvijos užsienio reikalų ministerijai pareiškė JAV ambasadorė šioje Baltijos valstybėje, pavadinusi baudas nieko vertomis. Maža to, vienas bankas – ABLV – liko visai nenubaustas. Praėjusį mėnesį JAV įvardijo jį kaip „prisidedantį prie oficialaus pinigų plovimo“, taip pat pažeidžiantį sankcijas Šiaurės Korėjai. Galiausiai ABLV atsidūrė ties žlugimo riba, o Latvijos valdžia paskelbė, kad lengvatinio apmokestinimo bankininkystės pramonė turi būti apribota iki nulio per šešis mėnesius.

Latvijos finansų ministrė Dana Reizniece-Ozola siūlo veiklos keisti nenorintiems bankams likviduotis.
Latvijos finansų ministrė Dana Reizniece-Ozola siūlo veiklos keisti nenorintiems bankams likviduotis.

Tačiau JAV susirūpinimas siekia kur kas toliau nei atskirų bankų veikla šalyje, mėginančioje būti finansiniu tiltu tarp Rytų ir Vakarų.

Nesuspėjo paskui verslą

2015 metais užsieniečių, dažniausiai iš Rusijos ar kitų buvusių sovietinių respublikų, depozitai Latvijoje sudarė daugiau nei pusę. Pinigų plovimas buvo tapęs įprastu dalyku, o Latvijos valdžia ne itin kreipė į tai dėmesį. Tam tikrų klausimų kėlė ir Europos Centrinio Banko (ECB), prižiūrėjusio ABLV ir kitus bankus, vaidmuo, nors ECB pabrėžė, kad pinigų plovimas yra grynai nacionalinės valdžios reikalas.

Dabar, kai Latvijos kovos su korupcija biuras rengia bylą prieš šalies centrinio banko valdytoją Ilmarą Rimševičių, neigiantį visus įtarimus ir dar nesulaukusį kaltinimų, finansų sektorius bus purtomas toliau.

Amerikiečiai seniai sunerimę, kad pastaraisiais metais Latvija nesiėmė bylų prieš pinigų plovimą, jos teismų sistema veikia blogai, kova su korupcija stringa, yra didelė šešėlinė ekonomika. 2016 metais sakydamas kalbą Rygoje tuometis JAV viceprezidentas Joe Bidenas teigė, kad teisingumo sistemos turi būti nešališkos, veiksmingos ir skaidrios, kitaip pritraukti tarptautinės komercijos ir verslo nepavyks. Tokiu metu, kai Rusija naudojasi korupcija kaip prievartos ir įtakos įrankiu visame pasaulyje, kova su korupcija tampa esminė siekiant išsaugoti nacionalinį suverenitetą. „Tai vėžys politikos kūne“, – pabrėžė J. Bidenas.

Regis, Latvijos valdžia nepakankamai rimtai atsižvelgė į šią žinutę. Kaip sakė Latvijos finansų ministrė Dana Reizniece-Ozola, verslas plėtojosi tokiu greičiu, jog kontrolės ir priežiūros institucijos nebespėjo iš paskos. „Šalis pasiekė tokį tašką, kai nebegalėjome sukontroliuoti rizikos“, – pripažino ji viename interviu.

Reguliuojanti Finansų ir kapitalo rinkos priežiūros komisija ėmėsi veiksmų 2016 metais – ABLV gavo rekordinę 3,2 mln. eurų baudą už įvairius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus. Tačiau JAV kantrybė trūko, kai tapo aišku, jog Latvijos bankai pažeidžia sankcijas Šiaurės Korėjai. Aukštas Latvijos pareigūnas sakė, kad įtarimai krito ant šešių skolintojų. Penki bankai gavo baudas pernai birželį ir liepą, bet ABLV išsisuko argumentuodamas, kad prieš metus jau buvo nubaustas ir nėra jokių įrodymų, jog pažeidė sankcijas. Tada reguliuotojas sudarė susitarimą su ABLV, kuriame nurodė, kad pažeidimų nerado, bei įpareigojo banką skirti 12 mln. eurų papildomoms kovos su pinigų plovimu priemonėms.

JAV iždo departamentas pasiūlė atkirsti ABLV nuo JAV finansų sistemos teigdamas, kad net ir po 2017 metų, kai bankas deklaravo „nulinės tolerancijos“ politiką, jis ir toliau „palengvino su Šiaurės Korėja susijusias finansines operacijas“.

"Norvik Banka" buvo vienas iš penkių nubaustų Latvijos bankų.
"Norvik Banka" buvo vienas iš penkių nubaustų Latvijos bankų.

Dėkingi amerikiečiams

Ministrė D. Reizniece-Ozola aiškinasi, kad Latvijos reguliuotojas nesugebėjo įžvelgti apskritai pasikeitusios geopolitinės situacijos Šiaurės Korėjos atžvilgiu bei strateginių partnerių požiūrio į tai, kaip trečiosios šalys, neįeinančios į NATO, naudojasi mūsų sistema pinigams plauti. Latvijos parlamento Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komiteto vadovas Ainaras Latkovskis reguliuotojo neveiksnumą įvertino dar tiesmukiau: „Taip elgtis labai kvaila.“

Dalis Latvijos politikų dėkingi Jungtinėms Valstijoms už jų vaidmenį demaskuojant nusikalstamą Latvijos bankų veiklą. Saeimos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ojaras Kalninis tai pavadino „spyriu į užpakalį, kurio taip reikėjo“. Jis džiaugėsi, kad pagaliau reikalai keičiasi, nes tai ne vien ekonomikos, bet ir šalies saugumo klausimas.

Latvija žada griežtinti veiksmus. Finansų ministrė siūlo sumažinti užsieniečių indėlius nuo esamų 34 iki 5 proc., neįsileisti neaiškių bendrovių, slaptai vadovaujančių šiam verslui. Bankams liepta pasikeisti arba užsidaryti. Jei jie negali rasti naujos verslo nišos, o jų ankstesnis verslo modelis buvo ne piliečių finansinės operacijos, tuomet geriausia išeitis tokiems bankams likviduotis. Vyriausybė taip pat ieško naujo Korupcijos prevencijos biuro vadovo, o JAV siūlo apmokyti kandidatą.

„Transparency International“ vadovė Latvijoje Liene Gatere mano, kad lygiai taip pat, kaip šalis įsipareigojo padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, ji turi padidinti išlaidas ir kovai su finansiniais nusikaltimais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"