Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Laimingiausiose pasaulio šalyse – savi šešėliai

 
2018 08 30 19:00
Saulėta diena Helsinkyje. /
Saulėta diena Helsinkyje. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Šiaurės šalys nuolat pasirodo laimingiausių pasaulio valstybių sąrašo viršuje, tačiau iš tiesų ši jų reputacija maskuoja dalies visuomenės sunkumus – laimė joje pasiskirsčiusi netolygiai.

Suomija, Norvegija, Danija ir Islandija užėmė pirmas vietas pagal 2018 metų Pasaulio laimės indeksą, o Švedija mažai nuo jų atsiliko, atsidūrusi devintoje vietoje. Tačiau naujas Šiaurės ministrų tarybos ir Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje tyrimas, pavadintas „Laimės šešėlyje“, rodo, jog šiose penkiose Šiaurės šalyse, vadinamose „laimės galiūnėmis“, vidutiniškai 12,3 proc. gyventojų kovoja su sunkumais arba kenčia.

Gyvenimas Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje vis tiek atrodo rožinis, tik gal ne toks tobulas.

Tyrimas buvo atliktas nuo 2012 iki 2016 metų. Žmonių buvo prašoma įvertinti savo pasitenkinimą gyvenimu dešimties balų skalėje. Tie, kurie pažymėjo 7 ar daugiau, buvo priskirti kategorijai „klestintys“, pažymėję 5 ar 6 balus – „patiriantys sunkumų“, o įvertinusieji savo gyvenimą 5–4 balais ar mažiau – „kenčiantys“.

Dauguma respondentų pademonstravo pasitenkinimo lygį nuo 7 iki 9 balų, tačiau paaiškėjo, kad 13,5 proc. jaunų žmonių patiria sunkumų arba kenčia. Nepasitenkinimo lygis tarp 80 metų ir vyresnių žmonių dar didesnis, nes šią grupę labiausiai veikia sveikatos problemos. Socializacija taip pat yra svarbus veiksnys.

Jaunimas patiria sunkumų

Šiaurės šalys turi ištobulintą socialinės apsaugos tinklą, o tai reiškia, kad jauni žmonės patiria mažesnį spaudimą dėl išsilavinimo, sveikatos apsaugos ir darbo vietų nei jų amžininkai kitose šalyse. Mokesčiai šiose valstybėse yra vieni didžiausių pasaulyje, bet mokyklos ir ligoninės nemokamos, tėvystės atostogų ir nedarbingumo išmokos dosnios, parama nedarbo atveju ir vyresnių žmonių priežiūra padeda tiems, kurie nebegali dirbti. Tačiau šį saugumą ir pagalbą lydi lūkesčiai gerai gyventi ir spaudimas jaustis tokiems patiems laimingiems kaip ir kiti tos pačios socialinės grupės žmonės. Svarbiausi su gerove susiję veiksniai regione yra apskritai sveikata, psichinė sveikata, pajamos ir įsidarbinimas.

„Bendra sveikata, taip pat kaip ir psichikos sveikata, yra kur kas glaudžiau susijusi su gerovės nelygybe nei kitos gyvenimo aplinkybės, tokios kaip įdarbinimas arba pajamos“, – teigia tyrėjai. Šiaurės šalyse pastebimas psichikos sveikatos blogėjimas, ypač jaunų žmonių ir moterų. Vis daugiau jaunų žmonių yra vieniši, patiria stresą ir psichikos sutrikimų. Didžia dalimi tyrimas griauna mūsų tipišką supratimą, kad laimingiausi esame jaunystėje.

Psichikos sveikata

Studijos atskleistas tendencijas patvirtina ir įvairūs pačių valstybių atlikti tyrimai. Švedijoje depresija sergančių žmonių per 10 metų padaugėjo 20 procentų. Šis padidėjimas ypač išreikštas tarp jaunų žmonių. Danijoje 16 – 24 metų žmonės yra vienišesni nei jų senelių karta, 18,3 proc. šioje grupėje skundžiasi prasta psichikos sveikata, šis skaičius tarp šio amžiaus moterų siekia 23,8 procento. Norvegijoje per pastaruosius penkerius metus dėl psichikos sutrikimų pagalbos ieškančių jaunų žmonių padaugėjo 40 procentų. Suomijoje, laimingiausioje pasaulio šalyje, dėl trečdalio mirčių šio amžiaus grupėje kalta buvo savižudybė.

„Mes matome, kaip ši psichikos sutrikimų ir vienatvės epidemija atsirita iki Šiaurės valstybių krantų“, – sakė Michaelas Birkjaeras, analitikas iš Laimės tyrimų instituto.

Pasak jo, kultūra, kurioje reikalaujama gero pasirodymo, ir vis didesnis socialinių tinklų vartojimas prisideda prie depresijos, vienatvės ir streso. Šias problemas sunku išspręsti. „Tarkim, socialiniai tinklai yra pagrindinė priežastis, ir ką tuomet darome? Uždraudžiame? Jų vietoje atsiras kas nors kitas“, – sakė jis.

Žmonių nepasitenkinimas gyvenimu brangiai atsieina valstybei.
Žmonių nepasitenkinimas gyvenimu brangiai atsieina valstybei.

Didelės pajamos Šiaurės šalyse labai svarbios žmonių savijautai, todėl nelaimingesni jaučiasi tie, kurie neteko darbo, ypač vyrai. Psichikos sutrikimų labiau linkę patirti taip pat darbo neturintys žmonės. Socialinių kontaktų stoka labiau skundžiasi vyrai nei moterys.

Apskritai nepasitenkinimo padariniai siekia kur kas daugiau nei atskirus individus. „Nepasitenkinimas labai brangiai kainuoja visuomenei, – sakoma ataskaitoje. – Tai, kad vis daugiau žmonių patiria sunkumų arba kenčia, turi socialinių ir ekonominių pasekmių. Ši problema ypač susijusi su nebuvimu darbe dėl ligos, mažu darbo našumu ir sveikatos paslaugų vartojimu.“

Laimės pojūčio Šiaurės šalyse tyrimas pateikė ir kai kurių palyginimų. Šiaurės regione balą, atitinkantį „kenčiančiųjų“ kategoriją, nurodė 3,9 proc. žmonių, o Rusijoje šis lygis siekia 26,9 proc., Prancūzijoje – 17 procentų. Tad gyvenimas Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje vis tiek atrodo rožinis, tik gal ne toks tobulas.

Laimingiausi~Nelaimingiausi pasaulyje (2018 m.)

1. Suomija~147. Malavis

2. Norvegija~148. Haitis

3. Danija~149. Liberija

4. Islandija~150. Sirija

5. Šveicarija~151. Ruanda

6. Nyderlandai~152. Jemenas

7. Kanada~153. Tanzanija

8. Naujoji Zelandija~154. Pietų Sudanas

9. Švedija~155. Centrinės Afrikos Respublika

10. Australija~156. Burundis

Kitos išvados:

* ne tokios laimingos Šiaurės šalyse yra etninės mažumos;

* nuoširdžiai tikintys žmonės linkę būti laimingesni;

* nėra savijautos skirtumų tarp miesto ir kaimo gyventojų;

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"