Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Laikrodžių sukiojimas baigsis?

 
2018 08 31 10:54
pixabay.com nuotrauka

Europos Komisija rekomenduos Europos Sąjungos šalims narėms panaikinti laikrodžių sukinėjimą dukart per metus, penktadienį vokiečių televizijai sakė EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Europos Sąjunga penktadienį pranešė, kad rekomenduos panaikinti laikrodžių sukinėjimą dukart per metus, atsižvelgdama į precedento neturintį Europos piliečių pageidavimą.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, kad „vasaros laikas turėtų galioti ištisus metus“ ir pridūrė, kad EK planuoja priimti sprendimą šiuo klausimu vėliau penktadienį įvyksiančiame kasmetiniame susitikime prie Genvalio ežero Belgijoje.

„Nuspręsime dėl to šiandien, o tada ateis šalių narių ir Europos Parlamento eilė (spręsti)“, – pridūrė jis.

EK ruošia pasiūlymą, kuris artimiausiomis savaitėmis bus perduotas Europos Parlamentui ir valstybėms narėms. Sprendimas turėtų įsigalioti iki 2020 arba 2021 metų, nurodė ES transporto komisarė Violeta Bulc.

„Milijonai europiečių pasinaudojo mūsų konsultacija su visuomene, kad būtų išgirsti, – sakė Slovėnijos atstovė EK. – Žinutė yra labai aiški: 84 procentai iš jų nebenori, kad laikrodžiai būtų sukiojami“.

Remiantis preliminariais rezultatais, internete vykusioje apklausoje dalyvavo maždaug 4,6 mln. Europos piliečių – daugiausiai per visą ES istoriją, nurodė V. Bulc.

Nuo 1996 metų visoje Bendrijoje paskutinį kovo sekmadienį laikrodžiai pasukami viena valanda į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – atsukami atgal.

Šios tvarkos šalininkai sako, kad ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką.

Kritikai teigia, kad kasmetinis ritualas erzina žmones, galimi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, jie pasigenda akivaizdžių ekonominės naudos įrodymų.

Europos Komisija siūlys, kad kiekviena ES narė galėtų nuspręsti, ar šalyje liks galioti vasaros, ar žiemos laikas.

Daryti, ką sako piliečiai

Europos Sąjunga vasaros ir žiemos laiką kaitaliojo 12 metų. Daugumoje Europos šalių tokia praktika atsirado taupant energiją per Pirmąjį pasaulinį karą.

Vėliau laikrodis vėl buvo sukiojamas per Antrąjį pasaulinį karą ir 8-ame dešimtmetyje kilus energetikos krizei.

Tačiau V. Bulc sako, kad energijos taupymo argumentas nebėra toks tvirtas modernioje ekonomikoje, kuri pereina prie švaresnių energetikos resursų.

„Nėra akivaizdžių įrodymų, kad energijos yra sutaupoma“, – pareiškė ji žurnalistams viešbutyje prie Genvalio ežero.

Pasak EK transporto komisarės, žmonės skundžiasi dėl nepatogumų buityje, daugybės tamsoje praleidžiamų valandų ir neigiamo poveikio jų sveikatai.

Tuo metu J.-C. Junckeris Vokietijos transliuotojui ZDF sakė, jog apklausos rezultatai parodė, kad „vasaros laikas turėtų galioti ištisus metus; tai ir nutiks“.

„Rekomenduosiu komisijai, kad jei klausiate piliečių (nuomonės), turite daryti taip, kaip sako piliečiai“, – sakė J.-C. Junckeris.

Apklausa buvo atliekama nuo liepos 4 iki rugpjūčio 16 dienos.

Konsultacijos su visuomene yra vienas pagrindinių EK įrankių, naudojamų savo politikai įvertinti. Tam taip pat naudojami moksliniai tyrimai.

Nors apklausoje dalyvavo iki šiol didžiausias skaičius respondentų, tačiau dalyvių aktyvumas buvo žemas – savo nuomonę pareiškė tik 0,89 proc. Bendrijos gyventojų. Aktyviausi buvo vokiečiai (3,79 proc.), o pasyviausi – pasitraukti iš ES besiruošiantys britai (0,02 proc.).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"