Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Krymo tiltas: simbolizmo daugiau negu eismo

 
Dvi
227 metrų ilgio arkos yra masyviausi tilto elementai.
Dvi 227 metrų ilgio arkos yra masyviausi tilto elementai. AFP/Scanpix nuotrauka

Kerčės sąsiauryje statomą tiltą, turintį sujungti Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi, numatyta atidaryti jau šių metų gruodį. Apie didelius užmojus ir kitas įdomias detales rašoma leidinio „The New York Times“ publikacijoje.

Tai vienas Rusijos prezidento Vladimiro Putino globojamų projektų. „Jis rodo pasauliui, kokius puikius dalykus gali padaryti“, – aiškino Jekaterina Schulmann iš Rusijos prezideno nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos.

Galbūt valdžia ne visuomet užtikrina gyventojų saugumą, gerą sveikatos priežiūrą ir švietimą, bet ji gali įgyvendinti didelius projektus ir taip pelnyti palankumą.

Ekspertės žodžiais, galbūt valdžia ne visuomet užtikrina gyventojų saugumą, gerą sveikatos priežiūrą ir švietimą, bet ji gali įgyvendinti didelius projektus ir taip pelnyti palankumą. Štai reklaminiai plakatai su Kremliaus vadovo nuotraukomis ir citatomis apie tilto statybą šmėkščioja daugelyje Krymo vietų.

Tarptautinė bendruomenė teigia, jog 2014 metais Maskvos įvykdyta Krymo aneksija yra neteisėta. J. Schulmann tikina, jog statydami tiltą rusai akivaizdžiai rodo visiems, kad Krymas – Rusijos dalis.

Patikėta dziudo partneriui

Kai projektas buvo paskelbtas pirmąkart, atrodė, bendrovės jo šalinasi. Visų pirma – dėl inžinerinių iššūkių. Be to, viskas, kas buvo susiję su Krymu, kėlė tarptautinių sankcijų riziką. Galbūt baugino ir pats projekto sumanytojas – reiklus bosas, nustatęs griežtą darbų tvarkaraštį. „Tiltas labai sudėtingas. Darbų mastas – didžiulis, todėl viską atlikti laiku sunku“, – pabrėžė inžinierius Olegas Skvorcovas, dirbęs prie tilto projekto.

Konkursą laimėjo bendrovė „Strojgazmontaž“, priklausanti Rusijos oligarchui Arkadijui Rotenbergui, kuris palaiko glaudžius ryšius su prezidentu. Jaunystėje jie buvo dažni dziudo treniruočių partneriai.

Pasak O. Skvorcovo, neaišku, ar A. Rotenbergas ėmėsi projekto savo noru, ar buvo priverstas. Pagal oficialią versiją turtuolis pareiškė, jog tai daro tėvynės labui. „Imuosi projekto ne dėl pinigų. Jei leisite, tai mano indėlis į šalies vystymąsi“, – teigė jis duodamas interviu dienraščiui „Kommersant“.

Nuo 2015-ųjų statomas tiltas gerokai apkarpė Rusijos biudžeto dalį, skiriamą šalies keliams tiesti ir tiltams statyti. Vyriausybė užsiminė ketinanti didinti gamtinių dujų kainą iš dalies dėl to, kad kompensuotų projekto išlaidas. „Aišku, kitų objektų statyba sustojo. Rusijoje trūksta tiltų ir kelių. Neturime pakankamai pinigų, todėl vadovaujamės prioritetų sistema“, – kalbėjo O. Skvorcovas.

Sugriuvo po kelių mėnesių

Sujungti Krymą su Rusija per Kerčės sąsiaurį buvo siūloma daugiau kaip 100 metų. Kartą tai jau bandyta padaryti – Antrojo pasaulinio karo metais. Tuomet statytojai stengėsi kuo greičiau baigti objektą, o jo apsauga žadėjo pasirūpinti vėliau. Bet nespėjo – tiltas sugriuvo po kelių mėnesių. Ne visi tiki, kad ir šįkart lydės sėkmė.

Ties Kerčės įlanka susitinka Juodoji ir Azovo jūros. Čia pučia itin stiprūs vėjai, net vasarą, o žiemą iš Azovo atkeliauja ledų sangrūdos. Rajone pasitaiko žemės drebėjimų. Inžinieriai ilgai ieškojo sprendimų, kaip įveikti šiuos gamtos išbandymus. Rusijos transporto ekspertas Michailas Blinkinas neslėpė, kad su tokiomis sudėtingomis užduotimis susiduriama retai.

Jei statybų nesustabdys skandalai, kurie kamuoja daugumą panašaus masto projektų vykdytojų, tiltas bus išskirtinis, dvigubos konstrukcijos. Viena dalimi riedės automobiliai, kita – traukiniai.

Šiuo tiltu kasdien galės važiuoti 40 tūkst. automobilių ir 94 traukiniai. Palyginkime: 2016 metų gruodį keltais buvo perplukdyta apie 38 tūkst. mašinų, o rugpjūtį, per patį turistų piką, – 305 tūkstančiai.

Prieš kelis mėnesius žmonės internetu galėjo pareikšti savo nuomonę dėl oficialaus tilto pavadinimo. Rusijos transporto ministerija nurodė, kad balsavo apie 380 tūkst. registruotų vartotojų. Daugiausia simpatijų sulaukė pavadinimas „Krymo tiltas“. Tarp pateiktų rinktis taip pat buvo „Kerčės tiltas“, „Draugystės tiltas“, „Rusijos tiltas“, „Laisvės tiltas“, „Vladimirsko tiltas“, „Vienybės tiltas“.

Skirtingi tilto vertinimai

Senovėje, kaip sakė transporto ekspertas M. Blinkinas, vyravo keli požiūriai į kelius. Romėnai siekė įtvirtinti savo galią, todėl tiesė kelius visoje didžiulėje imperijoje. Skitai elgėsi priešingai, nes norėjo išvengti priešų.

Kai Rusija aneksavo Krymą, Ukraina nutraukė daugumą transporto jungčių. Kijevas protestuoja prieš tilto statybas ir tikina, kad šis projektas įtvirtins pusiasalio atplėšimą.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas Ihoris Romanenka atkreipė dėmesį, jog tai strateginė arterija, kuria gali būti aprūpinamos priešo pajėgos. Jų telkimas Kryme rodo, kad V. Putinas nežada greitai trauktis iš okupuotos teritorijos.

Dalis Krymo gyventojų teigiamai vertina tilto statybas. Jų manymu, šis statinys panaikins regiono izoliaciją, ir nesvarbu, kokių užmojų turi naujoji valdžia. „Daugiau kaip 20 metų čia viskas tiesiog griuvo. Pagaliau kažkas statoma“, – sakė 39 metų paštininkė Nadežda.

Buvęs jūreivis Nikolajus Enčas su žmona Olga reguliariai vyksta žiūrėti milžiniškų statybų. 67 metų vyras rugpjūtį visą naktį stebėjo pro žiūronus, kaip darbuotojai tvirtino pirmą iš dviejų arkų. „Jaučiame tam tikrą pasididžiavimą“, – neslėpė Nikolajus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"