Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kremlių užvaldo šnipų manija

 
2018 03 17 13:40
Reuters/Scanpix nuotrauka

Kovo pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dalyvavęs Federalinės saugumo tarnybos (FST) kolegijos posėdyje, pareiškė, jog specialiosios tarnybos veiksmingai stabdo užsienio šalių žvalgybos veiklą šalies teritorijoje. Pasak valstybės vadovo, vien per praeitus metus buvo išsiaiškinti „72 užsienio žvalgybų kadriniai darbuotojai ir 397 agentai“, šnipinėję Rusiją.

Tiesa, šiuo atveju belieka patikėti V. Putino žodžiais. Jeigu tai tiesa – Rusijos specialiosios tarnybos kovoja su šnipais tyliai ir nepastebimai. Tačiau tai yra mažai tikėtina.

Galima numanyti, jog tokio didelio „užsienio šnipų“ skaičiaus sulaikymas nepraslystų pro Rusijos valstybinės žiniasklaidos akis. Maskvoje kiekvienas toks sulaikymas aktyviai naudojamas informacinių siužetų apie sklandžiai veikiančias specialiąsias tarnybas ir priešiškai nusiteikusių užsienio specialiųjų tarnybų veiklas kūrimui. Tačiau, kaip ir minėta, V. Putino įgarsinti įspūdingi skaičiai iš esmės neatsispindi Rusijos viešoje erdvėje.

Žinoma, galima padaryti prielaidą, kad kalba eina apie kokius nors Kinijos šnipus. Tada informacinė tyla tampa suprantama, nes Maskva nenori gadinti santykių su Pekinu, tikėdamasi Kinijos palaikymo savo konfrontacijoje su Vakarų pasauliu.

Tačiau iš tikrųjų paprasčiau yra padaryti kitą, šio teksto autoriaus manymu – labiau tikėtiną, prielaidą. „Sugautų ir atskleistų“ šnipų skaičiai iš tikrųjų gali būti išgalvoti, arba bent jau ženkliai užkelti. Šį teiginį galima bandyti pagrįsti netiesioginiais įrodymais.

Pirmiausiai, V. Putinas jau ne pirmus metus skelbia įspūdingus „demaskuotų šnipų“ skaičius (tuo tarpu, kai realūs, plačiai nuskambėjusių atvejų skaičiai yra žymiai kuklesni). Pavyzdžiui, praeitais metais Rusijos prezidentas teigė, jog 2016 metais šalyje buvo demaskuota veikla „53 kadrinių užsienio žvalgybų darbuotojų ir 386 agentai“. Taigi, jeigu tikėti šiais skaičiais, vien per du metus (sumuojant 2016 ir 2017 metų rezultatus) Rusijos specialiosios tarnybos sugavo 125 kadrinius užsienio žvalgybų darbuotojus ir demaskavo 783 (!) jų užverbuotus agentus.

Tuo pat metu pačioje 2017 metų pabaigoje FST vadovas Aleksandras Bortnikovas, duodamas interviu oficiozui „Rossijskaja gazeta“, pareiškė, jog per „pastaruosius penkis metus“ (nuo 2012 iki 2017) buvo nuteisti 137 kadriniai užsienio žvalgybų darbuotojai ir jų užverbuoti agentai. Kitas labai įdomus minėto interviu aspektas – A. Bortnikovas faktiškai pateisina Stalino laikų represijas, teigdamas, jog didžiojoje dalyje tuometinių bylų buvo „objektyvių įrodymų“.

Taigi, V. Putino įgarsinti skaičiai neatitinka žymiai kuklesnės A. Bortnikovo statistikos, net darant prielaidą, jog teisminiai procesai prieš 2016 ir 2017 metais sugautus „šnipus“ gali dar tęstis.

Tačiau tiek V. Putino, tiek A. Bortnikovo retoriką įmanoma paaiškinti kitais dalykais. Rusijoje vėl populiarėja „priešo“ kultas, o vienas iš tokios retorikos padarinių – „šnipų“ gausėjimas. Kitaip sakant, Kremliaus propaganda pradeda vėl formuoti pasakojimus apie užslėptus, vidinius priešus, kurie koreliuoja su jau ne pirmus metus puoselėjamu naratyvu apie išorės priešus, apsupančius Rusiją. Įdomus dalykas yra ir tas, jog kaip tokie priešai įvardijamos NATO šalys, kas prieštarauja geografinei „apsupimo“ logikai, pagal kurią Maskvai į priešus mažų mažiausiai dar reikėtų įtraukti Kiniją ir Mongoliją. Tačiau logika moderniai Kremliaus propagandai ne motais.

Panašu, jog Rusijoje pradedami gaivinti juodžiausiojo XX amžiaus šios šalies istorijos periodo – ketvirtojo ir penktojo dešimtmečio – naratyvai (nuo „šnipų“ lieka vienas žingsnis link „liaudies priešų“). Sunku pasakyti, kiek rimtos tokio sprendimo pasekmės gali būti šiandien, juo labiau, jog teigiama, kad pirmą istorija nutinka kaip tragedija, o vėliau atsikartoja kaip farsas. Be jokių abejonių, farso elementų modernaus Kremliaus veiksmuose šiandien yra nemažai. Tačiau tuo pat metu nesunku suprasti, jog „priešo kultas“ yra reikalingas Maskvai visuomenės mobilizacijai valdžios ir jos veiksmų palaikymui. Tokioje situacijoje pavieniai žmonės ar net tam tikri visuomenės sluoksniai gali patekti į naujų, „modernių“ represijų ratą. Juo labiau, kad pavienius tokių represijų atvejus nesunku įvardyti. Čia galima prisiminti tiek kalėjime nukankintą teisininką Sergejų Magnickį, tiek kalintį ukrainiečių režisierių Olegą Sencovą, tiek kitus Rusijos politinius kalinius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"