Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Korėjos pusiasalyje grindžiamas kelias taikai

 
2018 04 19 14:00
Plakatas su Korėjos pusiasalio kontūru puošia Seulą prieš abiejų Korėjų aukščiausio lygio susitikimą./AFP/Scanpix nuotraukos
Plakatas su Korėjos pusiasalio kontūru puošia Seulą prieš abiejų Korėjų aukščiausio lygio susitikimą./AFP/Scanpix nuotraukos

Pietų ir Šiaurės Korėjos kalba apie taiką, o JAV prezidentas tai laimina, tačiau tikros taikos derybos neįmanomos be visų Korėjos kare dalyvavusių šalių, įskaitant JAV, Kiniją ir Jungtines Tautas.

Pasak Seulo pareigūnų, Pietų Korėja svarsto galimybę pakeisti keblų paliaubų susitarimą su Pchenjanu į oficialią taikos sutartį, šalies prezidentui Moon Jae-inui rengiantis kitą savaitę susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Tačiau derybos dėl abiejų Korėjų sudarytų paliaubų po 1950–1953 metų karo pakeitimo bus tiesiogiai siejamos su Pchenjano ryžtu atsisakyti branduolinių ambicijų.

Šiaurės Korėjos branduolinių ir balistinių raketų bandymus Donaldo Trumpo administracija laiko didžiausia saugumo grėsme JAV.

Seulas ir Vašingtonas drauge ieško būdų, kaip apdovanoti Šiaurės Korėją, jei ši sutiks patikimai nutraukti savo branduolinę programą. Viena galimybė – taikos sutartis. Prezidentas Donaldas Trumpas palaimino derybas, kurios oficialiai nutrauktų Korėjų karą. „Žmonės nesupranta, kad Korėjos karas nepasibaigė. Jis tebevyksta toliau. Jie kalbasi apie karo pabaigą ir turi mano palaiminimą šiai diskusijai“, – pareiškė JAV prezidentas. Turėdamas galvoje artėjančius aukščiausio lygio susitikimus, jis prisidūrė, jog tai yra „puiki galimybė išspręsti pasaulinę problemą“.

Kol kas neaišku, ką apie visa tai mano Šiaurės Korėja, bet kovo pradžioje Kim Jong Unas užsiminė Pietų Korėjos pareigūnams, kad jis svarstytų galimybę atsisakyti savo branduolinio arsenalo mainais į Pietų Korėjos ir JAV saugumo garantijas. Šiaurės Korėjos branduolinių ir balistinių raketų bandymus D. Trumpo administracija laiko didžiausia saugumo grėsme JAV.

Slapta misija

Įvairūs šaltiniai praneša, kad CŽV direktorius Mike'as Pompeo slapta lankėsi Šiaurės Korėjoje kaip prezidento D. Trumpo pasiuntinys per Velykas ir susitiko su Kim Jong Unu. Šis didžiausią D.Trumpo pasitikėjimą turinčio pareigūno ir piktavališkos valstybės autoritarinio lyderio susitikimas yra dalis pastangų pakloti pamatus tiesioginėms JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių deryboms dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos. Slapta misija, apie kurią nieko nebuvo pranešta, įvyko netrukus, kai M. Pompeo buvo pasiūlytas kandidatu į valstybės sekretoriaus postą. D. Trumpas netiesiogiai patvirtino, kad šis nepaprastas susitikimas akis į akį įvyko, kai pareiškė, jog Jungtinės Valstijos turėjo tiesiogines derybas su Šiaurės Korėja „labai aukštu lygiu“.

Kaip sakė D. Trumpas, jis veikiausiai susitiks su Kim Jong Unu birželio pradžioje. D. Trumpas vėliau užsiminė, kad svarstomos penkios susitikimo vietos, nė viena jų nėra Jungtinėse Valstijose. Jų ieškoma Azijoje, bet ne Korėjos pusiasalyje, taip pat Pietryčių Azijoje ir Europoje.

M. Pompeo ir Kim Jong Uno susitikimas buvo aukščiausio lygio kontaktas tarp abiejų šalių nuo 2000 metų, kai tuometinė JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright susitiko su Kim Jong Ilu, dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio tėvu, aptarti strateginių klausimų. 2014 metais šalį aplankė tuometis nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas R. Clapperis Jr. Jis rūpinosi dviejų į nelaisvę paimtų amerikiečių likimu ir susitiko su žemesnio rango žvalgybos pareigūnais.

Pernai įžeidimais apsikeitę lyderiai Kim Jong Unas ir Donaldas Trumpas planuoja susitikti birželio pradžioje.Reuters/Scanpix nuotrauka
Pernai įžeidimais apsikeitę lyderiai Kim Jong Unas ir Donaldas Trumpas planuoja susitikti birželio pradžioje.Reuters/Scanpix nuotrauka

Praėjus savaitei po M. Pompeo kelionės, JAV pareigūnai teigė gavę tiesioginį Šiaurės Korėjos patvirtinimą, kad Kim Jong Unas nori aptarti nusiginklavimą ir kad abi šalys atvėrė naują komunikavimo kanalą prieš aukščiausio lygio susitikimą.

JAV nepalaiko diplomatinių santykių su Pchenjanu, bet amerikiečių diplomatai yra lankęsi toje šalyje ir Vašingtonas kartais patyliukais naudojasi kitais ryšio su Šiaurės Korėja kanalais.

Tuo metu Seulas pasinaudojo žiemos olimpinėmis žaidynėmis kaip būdu užmegzti diplomatinius kontaktus su Pchenjanu. Šiaurės Korėja atsiuntė į Pjongčangą atletus ir aukšto lygio delegaciją. Tai laikoma didžiausiu pastarojo meto atšilimo ženklu.

Po abipusių įžeidimų

Karo veiksmai Korėjos pusiasalyje baigėsi prieš 65 metus, bet taikos sutartis taip ir liko nepasirašyta. Sudaryti tokią sutartį bus itin sudėtinga ir neapsieis be JAV dalyvavimo. Mat paliaubas Pietų Korėjos vardu pasirašė JAV vadovaujamų Jungtinių Tautų pajėgų štabas, Kinija ir Šiaurės Korėja. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl taikos sutartis niekada taip ir nebuvo sudaryta, yra Pchenjano reikalavimas, kad tokiu atveju JAV pajėgos – 28 tūkst. karių – nebebus reikalingos Pietų Korėjoje ir turės būti išvestos. Šį reikalavimą JAV visuomet atmetė.

JAV sąjungininkės sunerimusios, kad D. Trumpas gali padaryti per daug nuolaidų Pchenjanui, be to, per ilgą derybų procesą Šiaurės Korėja turės laiko užbaigti branduolinėmis galvutėmis užtaisytų tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių pasiekti Amerikos krantus, programą. Ji vystoma labai sparčiai ir jau po metų Šiaurės Korėja gali turėti tokias raketas.

D. Trumpo susitikimas su Kimų dinastijos lyderiu planuojamas po abipusių įžeidimų, kuriais apsikeista praėjusiais metais. D. Trumpas pašaipiai išvadino Kim Jong Uną „mažu raketininku“ ir pažadėjo nušluoti Šiaurės Korėją nuo žemės paviršiaus, jei ji kenks JAV ar jų sąjungininkėms. Šiaurės Korėjos lyderis atšovė, kad JAV prezidentas yra „senas nuokvaka“.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo nukreipę raketas per balandžio 1-osios Kvailių paradą Niujorke.Sipa/Scanpix nuotraukos
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo nukreipę raketas per balandžio 1-osios Kvailių paradą Niujorke.Sipa/Scanpix nuotraukos

JAV prezidento sprendimas susitikti su Kim Jong Unu sukėlė ir Tokijo nerimą, tačiau Japonijos premjeras Shinzo Abe, kurį D. Trumpas priėmė savo viloje Palm Biče Floridos valstijoje, buvo patenkintas susitikimu. Ypač jį nudžiugino JAV prezidento pažadas iškelti Kim Jong Unui klausimą dėl mažiausiai 13 Japonijos piliečių, pagrobtų Šiaurės Korėjos agentų aštuntąjį ir devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmečiais. Ši problema premjerui labai svarbi namuose.

Lapkritį viešėdamas Tokijuje D. Trumpas susitiko su pagrobtųjų šeimomis ir buvo pasipiktinęs dėl Amerikos koledžo studento Otto Warmbiero mirties pernai vasarą. Jis mirė netrukus, kai 17 mėnesių praleidęs Šiaurės Korėjos nelaisvėje buvo išlaisvintas komos būklės. Trys amerikiečiai tebėra nelaisvėje ir JAV pareigūnai leidžia suprasti, kad jų išlaisvinimas bus įtrauktas į derybas su Pchenjanu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"