Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kodėl Ukraina nutraukia draugystės sutartį su Rusija?

 
2018 10 17 18:22
Reuters/Scanpix nuotrauka

Ukraina nutraukia draugystės sutartį su Rusija, pasirašytą 1997 m. Tačiau ar jos apskritai buvo laikomasi, klausia ukraineWorld.org autorius Ruslanas Miničas.

Prieš 5 metus Rusija aneksavo Krymą, jos armija įsikišo į Rytų Ukrainos reikalus. Šie veiksmai buvo akivaizdžiausi ir nepaneigiami 1997 m. Rusijos Federacijos ir Ukrainos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutarties – pavadintos „didžiąja sutartimi“ – pažeidimai.

Rugsėjo 21 d. Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė Rusijos diplomatijos tarnybai, kad 2019 m. „didžioji sutartis“ nebus atnaujinama.

Pabrėžtina, kad apeliacija į šią sutartį buvo labai naudinga V.Janukovyčiaus paskolos byloje. O dabar karinė Rusijos agresija ir hibridinė agresija bus nagrinėjamos Londono teisme.

Ukrainai svarbiausias sutarties punktas buvo Rusijos įsipareigojimas gerbti jos teritorinį vientisumą ir sienas tarp šių dviejų šalių. Tai aiškiai pasakė Genadijus Udovenka, Ukrainos užsienio reikalų ministras 1994–1998 m., kai 1998 m. jis kreipėsi į Ukrainos parlamentą sutarties ratifikavimo proceso metu. Tai, kad Kremlius pripažįsta Ukrainą kaip suverenią valstybę ir lygiavertę partnerę, buvo esminis sutarties punktas.

Kita vertus, kai kuriems Rusijos parlamentarams ši centrinė sutarties dalis buvo didžiulis trūkumas. 1999 m. Jurijus Lužkovas, Maskvos meras 1992–2010 m., kreipdamasis į Rusijos parlamento aukštuosius rūmus sutarties ratifikacijos metu, teigė, kad dėl šio susitarimo jie neteko Krymo, Sevastopolio miesto ir priėjimo prie Juodosios jūros.

Pagrindinis Kremliaus tikslas buvo išlaikyti Kijevą savo įtakos zonoje, kam ir buvo skirti kai kurie sutarties pakeitimai. Ši ambicija, deja, prieštarauja lygybės, vientisumo ir nesikišimo principams. Per didžiosios sutarties derybas Maskva pasiūlė straipsnius apie ekonominę priklausomybę ir dvigubą pilietybę. Pastarasis pakeitimas reikštų, kad rusai ir ukrainiečiai praktiškai priklauso vienai tautai.

Perskaičius dokumentą, galima pastebėti, kad sutartyje išryškinta ekonominė integracija – laisvas gėrybių, kapitalo, paslaugų ir darbo judėjimas, – taip niekada ir netapo tikrove. Tai nereiškia, kad Ukraina nenorėjo palaikyti glaudžių ekonominių ryšių su didžiule Rusijos ekonomika.

„Bet Rusija nieko nepadarė, kad pagerintų ekonominę integraciją, – teigia Taras Kačka, Ukrainos užsienio reikalų ministro patarėjas. – Vietoje to, ji naudojosi šiais dalykais kaip įrankiais išlaikyti postsovietines šalis savo įtakos zonoje.“

Pavyzdžiui, sutartyje Rusija įsipareigoja susilaikyti nuo ekonominio spaudimo. Vis dėlto 2006 m. Rusijos kompanija „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Ukrainai. Prieš tai Kijevas pasisakė prieš ekonominę integraciją su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu bei patvirtino savo europietišką kryptį.

2013 m. Kremlius pritaikė apribojimus Ukrainai, kad neleistų valstybei pasirašyti asociacijos susitarimo su ES. Tai buvo aiškus didžiosios sutarties pažeidimas: prekybos karas, įvykęs prieš 2014 m. karinę Rusijos agresiją. Sergejus Glazjevas, Rusijos prezidento patarėjas, netgi įspėjo Ukrainą dėl socialinio nestabilumo ir galimo prorusiškų regionų atsiskyrimo, jei sutartis su ES bus pasirašyta.

Tuo pačiu metu, sutarties pasirašymas ir ratifikavimas buvo Rusijos panaudotas spausti Ukrainą, kad ši leistų palikti Rusijos Juodosios jūros laivyną Kryme. Maskva įvykdė ratifikacijos priemonių apsikeitimą su sąlyga, kad Ukraina ratifikuos tris straipsnius, leidžiančius Rusijos laivynui likti pusiasalyje.

Nepaisant šių kontroversiškų detalių, didžioji sutartis, kaip ir kiti dvišaliai Rusijos ir Ukrainos susitarimai, nenumato netgi tokių ginčų sprendimo mechanizmų kaip Tarptautinio Teisingumo Teismas. Kremlius mieliau remiasi ekonomine ir politine galia negu tarptautiniais teisminiais įrankiais.

Saugumas buvo dar vienas abiejų šalių tikslas, bet jis joms reiškė skirtingus dalykus. Ukraina susitarimą suprato kaip būdą užtikrinti draugystę ir partnerystę su Rusija, sumažinti įtampą su Kremliumi ir palaikyti taiką Europoje.

Kremlius mąstė apie tai, kaip sutarties pasirašymas paveiktų Ukrainos narystės NATO perspektyvas. Ivanas Ivanovas, Rusijos užsienio reikalų ministras 1998–2004 m., ratifikacijos proceso metu teigė, kad, jei parlamentas neratifikuos susitarimo, pripažįstančio Ukrainos teritorinį vientisumą, Kijevas mesis į NATO glėbį. Savo ruožtu kontroversiškasis Vladimiras Žirinovskis teigė, kad sutarčiai pripažinus sienas, Ukrainos NATO narystei bus atvertos durys.

Nors rusai pabrėžė, kad sutartis draudžia bet kokius veiksmus ir susitarimus, nukreiptus prieš kitą šalį, jie nusprendė, kad galima NATO narystė ir asociacijos susitarimas tarp Ukrainos ir ES yra tiesiogiai nukreipti prieš Rusiją.

Kodėl sutartis nutraukiama dabar?

Nepaisant visų pažeidimų – netgi po tokių akivaizdžių kaip Krymo aneksija ar karinė parama prorusiškiems separatistams Donbase – Ukraina toliau laikėsi didžiosios sutarties dėl praktinių sumetimų.

Savo laiku Ukrainos parlamentas svarstė du įstatymo projektus, kuriais buvo siekiama nutraukti visą sutartį ar kelis jos pataisymus. Tuo metu nė vienas iš projektų netapo įstatymu. Nutraukimas vyksta tik dabar, praėjus maždaug 5 metams po agresyvių Rusijos veiksmų pradžios.

Ukrainos institucijos aiškina, kad remdamasi šiuo susitarimu Ukraina galėtų teisėtai teigti, kad Kremlius pažeidė teisminį Ukrainos ir Rusijos savitarpio santykių pagrindą. Taigi, Ukrainai reikėjo galiojančios sutarties, bent iki kol byla pateks į teismą.

„Mes pasinaudojome šia sutartimi – ir aš pabrėžiu jos naudą mums – pasikliaudami ja ir Rusijos pažeidimais mūsų byloje tarptautiniuose teismuose“, – neseniai teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.

„Pabrėžtina, kad apeliacija į šią sutartį buvo labai naudinga V.Janukovyčiaus paskolos (2013 m. buvusio prorusiško prezidento paimtos iš Rusijos – red. past.) byloje, – tęsė ministras. – O dabar karinė Rusijos agresija ir hibridinė agresija bus nagrinėjamos Londono teisme.“

Bet anot sutarties pataisymų, jos atnaujinimas yra automatiškas, nebent viena iš šalių nutrauktų ją šešis mėnesius iki jos galiojimo pabaigos 2019 m. balandžio 1 d.

„Negalime sutikti su sutarties pratęsimu, nes tai reikštų dabartinių įvykių de facto pripažinimą, – teigia T.Kačka. – Bet šis nutraukimas nepaveiks įsipareigojimų ištaisyti klaidas, vykstančių teisminių sprendimų ir kitų dvišalių susitarimų, tarptautinių teisminių įsipareigojimų.“

Nors sutartis baigs galioti 2019 m., jos papildymai vis tiek galios Rusijos pažeidimams ir jais bus galima remtis teisme. Daugelis principų – suverenitetas, šalių lygybė, nesikišimas, teritorinis vientisumas – yra bendri tarptautinio įstatymo principai, o tai reiškia, kad šalys privalo juos gerbti.

Šis tekstas yra dalis projekto, skirto stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei ryšius su ES Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova, Gruzija) per nepriklausomos informacijos sklaidą pasitelkus šiuolaikinius sprendimus. Projektą įgyvendina Vilniaus politikos analizės institutas. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"