Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kodėl makedonai balsuoja dėl šalies pavadinimo pakeitimo?

 
2018 09 30 12:57
Reuters/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį makedonai balsuoja, ar prie dabartinio savo šalies pavadinimo pridėti žodį „Šiaurės“.

Kodėl?

Tokiu pavadinimo pakeitimu siekiama išspręsti 27 metus besitęsiantį ginčą su kaimynine Graikija, kuri atsisako pripažinti Makedonijos pavadinimą nuo tada, kai Balkanų šalis 1991 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos.

Graikija teigia, kad Makedonijos pavadinimas priklauso tik jos šiaurinei Makedonijos provincijai, ir kaltina Balkanų kaimynę turint teritorinių ambicijų. Protestuodami prieš tai Atėnai blokavo Makedonijos siekį prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos.

Atėnai taip pat privertė Makedoniją Jungtinėse Tautose vartoti ilgą pavadinimą „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“.

Šalių tarpusavio priešprieša dar labiau išaugo po to, kai buvęs Makedonijos premjeras Nikola Gruevski sostinėje Skopjėje pastatė milžinišką Aleksandro Makedoniečio, kurį abi šalys laiko savo didvyriu, statulą, o vyriausybės pastatų fasadus apipavidalino graikiškuoju stiliumi.

Savo istorija itin besididžiuojantys Atėnai pasmerkė tokius Makedonijos valdžios veiksmus ir apkaltino ją kultūros pasisavinimu. Tačiau N. Gruevskio pasitraukimas iš valdžios ir socialdemokratų atėjimas į ją atvėrė galimybę susitaikymui.

Makedonijos ministras pirmininkas Zoranas Zaevas ir Graikijos premjeras Aleksis Cipras kelis kartus susitiko ir birželį pasirašė susitarimą, dėl kurio sekmadienį balsuoja makedonai.

Kas numatyta susitarime?

Jame kalbama ne tik apie Makedonijos oficialųjį pavadinimą. Jis taip pat apima istorijos, kalbos ir tapatybės klausimus.

Dokumento 7-ajame straipsnyje sakoma, kad vartojant žodžius „Makedonija“ ir „makedoniškas“ „kalbama apie skirtingą istorinį kontekstą ir kultūrinį paveldą“ kiekvienoje iš šalių.

Pagrindine makedonų pergale laikoma dokumento nuostata, kad jiems ir toliau leidžiama vadinti savo kalbą „makedonų“. Be to, numatytos garantijos, kad Atėnai nebeblokuos šalies narystės NATO ir ES.

Tačiau makedonai nebegalės kalbėti apie ryšius su Graikijos Makedonijos provincijos „senovės graikų civilizacija, istorija, kultūra ir paveldu“.

Pastaraisiais metais vadovėliai Makedonijoje buvo perrašyti taip, kad būtų susieti dabartiniai makedonai, kurie yra etniniai slavai, ir senovinė Makedonijos karalystė, kuriai vadovavo Aleksandras Makedonietis. Makedonijos pareigūnai sako, kad istorijos knygas veikiausiai teks pataisyti, o prie Aleksandro Makedoniečio ir kitų ginčytinų statulų reikės pritaisyti paaiškinamąsias lenteles.

Taip pat teks keisti pasus ir automobilių numerius.

Ar teigiamas referendumo rezultatas padės išspręsti klausimą?

Ne. Referendumas yra tik „patariamasis“, sako Makedonijos premjeras Z. Zaevas. Kita kliūtimi taps parlamentas, kuriame norint ratifikuoti susitarimą ir pakeisti Konstituciją reikės surinkti du trečdalius balsų. Šiuo metu tam priešinasi dešiniųjų pažiūrų opozicinė partija VMRO-DPMNE.

Nacionalistinių pažiūrų partija kritikuoja susitarimą, nors viešai neragino jo boikotuoti. Partijos vadovybės atstovai nusprendė paskelbti savo asmenines pozicijas. Pavyzdžiui, partijai atstovaujantis prezidentas Gjorge Ivanovas pareiškė nebalsuosiąs.

Z. Zaevas tikisi, kad tvirtas visuomenės pritarimas neleis minėtai partijai ignoruoti visuomenės nuomonės. Apklausos rodo, kad esama tvirtų galimybių, jog referendume bus pasiektas teigiamas rezultatas, nors žmonėms nelabai patinka siūlomas pavadinimas.

Daugeliui makedonų pagrindinė paskata balsuoti yra šalies noras pradėti derybas dėl ES narystės tikintis, kad tai įpūs gyvybės šalies ekonomikai.

Ar Rusija kišasi?

Jungtinės Valstijos Rusiją, kuri atvirai priešinasi NATO plėtrai, apkaltino vykdant dezinformacijos kampaniją, kad referendumas žlugtų.

„Jokios abejonės, kad jie pervedė pinigų ir vykdo platesnę įtakos kampaniją“, – sakė šį mėnesį Skopjėje lankęsis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jimas Mattisas.

Z. Zaevas atmetė tokius kaltinimus ir pareiškė, jog „neturime Rusijos įtakos įrodymų“.

Istoriškai Maskva Makedonijai turi mažiau įtakos nei kitoms jos Balkanų kaimynėms, kaip antai Serbijai ir Juodkalnijai. Tačiau rusai yra kaltinami protestų dėl minėto susitarimo kurstymu kaimyninėje Graikijoje ir dėl to Atėnai liepą buvo priversti išsiųsti du diplomatus.

Kur kampanija „prieš“?

Iki šiol tokia kampanija daugiausia buvo vykdoma socialiniuose tinkluose, kur plito raginimai makedonams boikotuoti referendumą. Socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ buvo sukurti tūkstančiai netikrų paskyrų, teigia Makedonijos nevyriausybinė organizacija Tiriamosios žurnalistikos laboratorija.

Makedonija liūdnai pagarsėjo kaip melagingų naujienų gamybos centras siekiant daryti įtaką 2016 metais įvykusiems JAV prezidento rinkimams.

Rugpjūtį taip pat pasklido žinia, kad NATO esą naudos panaudotą uraną vienoje Makedonijos karinėje bazėje. Gynybos ministerija paneigė tokį pranešimą ir jį pavadino „melaginga žinia“.

Kas bus, jeigu referendumas žlugs?

Anksčiau šį mėnesį agentūrai AFP duotame interviu Makedonijos premjeras Z. Zaevas perspėjo, kad žlugus referendumui šalis taps izoliuota ir bus atvertas „nesaugumo ir nestabilumo visame regione skyrius“.

Trapiuose Balkanuose egzistuoja daugybė sudėtingų konfliktų, kurių šaknys dažnai veda iki brutalių dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio karų, per kuriuos žuvo 130 tūkst. žmonių.

Z. Zaevas tikisi, kad makedonai pritars susitarimui, kuris taps pavyzdžiu sprendžiant kitus regioninius nesutarimus.

„Tai būtų tikra nesėkme visais lygiais, jeigu jis žlugtų, – mano Londono ekonomikos mokyklos Balkanų ekspertas Jamesas Keras– Lindsay. – Žinome, kad niekas nebesės prie derybų stalo.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"